aA
Kultūros baruose pastaruoju metu pasirodė įžvalgūs ir analitiški straipsniai apie Lukiškių aikštę ir Vyčio skulptūrą – tai Virgilijaus Čepaičio „Aikštė“ (2017, nr. 12) ir Rimanto Gučo „Ką radom, ką paliksim“ (2018, nr. 2).
Edmundas Kulikauskas. Dėl gyvybingos Lukiškių aikštės
© DELFI / Karolina Pansevič

Šių straipsnių išvados:

1. Lukiškių aikštė niekada nebuvo pagrindinė Vilniaus aikštė. Tai buvusi turgavietė ir bausmių vykdymo vieta. „Prestižine“ ją pavertė sovietų režimas. Čia stovėjo paminklas Leninui, o šalimais stūksojo jėgos struktūros simbolis – KGB rūmai.

Gal sovietų režimas tuo būdu siekė nutraukti sąsajas su tikraisiais tautos simboliais, nors jų vardai buvo jau kiti, o funkcijos pakeistos. Tikrieji simboliai – Arkikatedra (anuomet Paveikslų galerija), Katedros aikštė, pervadinta Gedimino aikšte, Gedimino pilis ir buvusių Valdovų rūmų vieta.

2. Pagerbiant didvyrius, žuvusius už savo Valstybę, negalima apeiti jos herbo, tačiau Lietuvos herbas yra ne bet kuris raitelis, o tik toks, kokį įtvirtina Konstitucija.

3. Aikštė yra tinkamiausia vieta pagerbti visiems tiems, kurie priešinosi okupantams. Praeityje irgi būta pasipriešinimo kovų 1793, 1831, 1863 m. Prisiminti jas ir pagerbti laisvės kovotojus yra mūsų priedermė.

4. Pagrindinė miesto aikštė dabar kaip ir istoriniais laikais yra prie Arkikatedros ir Valdovų rūmų.

Ar reikia kitos centrinės aikštės?

Jau 28 metus nereikėjo jokios kitos centrinės aikštės. Pakako tų dviejų, kurias turime, – Nepriklausomybės aikštės prie Seimo ir istorinės Arkikatedros aikštės. Kovo 11-osios šventė, o ir kitos iškilmės rodo, kad valstybinės reikšmės renginiai, prasidedantys Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, su eisena Gedimino prospektu iki Arkikatedros aikštės yra logiškas derinys.

Tai primena, kaip buvo ginami Seimo rūmai. Eisena baigiasi šv. Mišiomis arba renginiu Arkikatedros aikštėje. Tai žemiškos ir dvasinės valdžios ryšys. Tai dabarties ryšys su istorija. Panaši dermė atsiranda, kai renginiai S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros baigiasi šv. Mišiomis arba renginiu Arkikatedros aikštėje.

Lukiškių aikštė niekada nebuvo pagrindinė Vilniaus aikštė. Tai buvusi turgavietė ir bausmių vykdymo vieta. „Prestižine“ ją pavertė sovietų režimas. Čia stovėjo paminklas Leninui, o šalimais stūksojo jėgos struktūros simbolis – KGB rūmai.
Edmundas Kulikauskas

Lukiškių aikštė neturi privalumų ir dydžio atžvilgiu – Arkikatedros aikštės plotas yra panašaus dydžio kaip Lukiškių aikštės dalis, išklota trinkelėmis. Be to, Arkikatedros aikštė pagal išplanavimą tinkamesnė renginiams, nes aplink ją yra pakopos, todėl ji patogesnė matomumo atžvilgiu.

Didelio masto renginiams, kur susitelkia šimtatūkstantinė minia, puikiai tinka Vingio parkas su erdvia tribūna.

Kokia turėtų būti Lukiškių aikštės paskirtis?

Šį rašinį paskatino minėti du straipsniai ir mano įžvalgaus draugo a. a. prof. Kazio Almeno mintys apie Lukiškių aikštę, pareikštos maždaug prieš penkerius metus. Jo nuomone, aikštės su didingais paminklais jau atgyveno. Asmenys ir įvykiai, susiję su Lietuvos laisvės siekiu ir jos įtvirtinimu, turėtų būti pagerbiami įvairiais šiuolaikiškais kūriniais.

Lukiškių aikštėje geriausia būtų meno kūriniais įamžinti įvairiausius įvykius ir didvyrius, kurie išgrindė Lietuvai kelią į laisvę ir nepriklausomybę. Kūrinių įvairovė suteiktų aikštei gyvybingumo, ji neatrodytų tokia grėsmingai monotoniška. Be to, plačiau atsivertų Lietuvos istorija.
Edmundas Kulikauskas

Prisiminkime, kad pastarąjį kartą laisvės ir nepriklausomybės tikslas pasiektas, kovojant ne su ginklu rankose, bet per Sąjūdį, dainuojančią revoliuciją, Baltijos kelią, kai susikibome rankomis su latviais ir estais.

Šiuo atveju okupantus nugalėjo taiki tautos dvasios jėga. Ne vien partizanų pasipriešinimas, Nepriklausomybės kovos 1918–1922 m., sukilimai ir mūšiai, trukę veik tūkstantį metų, įtvirtino ir gynė nepriklausomybę. Ją gaivino ir lietuviška spauda – Aušra ir Varpas, kiti leidiniai, spaudos draudimo laikais gabenti iš Rytprūsių ir iš kitur.

O minint Šimtmečio sukaktį, prisimintina, kad svarbų vaidmenį, iki buvo suburta Lietuvos kariuomenė, atliko saksų savanoriai. Šalies, atsidūrusios po Sovietų Sąjungos padu, laisvės viltį palaikė tos draugiškos valstybės, kurios nepripažino okupacijos. Siekti laisvės ir nepriklausomybės padėjo užsienio lietuviai.

O šiais laikais galimybę laisvai ir taikiai gyventi sustiprina partnerystė NATO, narystė Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Tautose. Už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę turime padėkoti saviems didvyriams ir daugeliui mūsų draugų bei sąjungininkų.

Lukiškių aikštėje geriausia būtų meno kūriniais įamžinti įvairiausius įvykius ir didvyrius, kurie išgrindė Lietuvai kelią į laisvę ir nepriklausomybę. Kūrinių įvairovė suteiktų aikštei gyvybingumo, ji neatrodytų tokia grėsmingai monotoniška.

Be to, plačiau atsivertų Lietuvos istorija. Svarbu, kad atsirastų kuo daugiau įvairiausių pasiūlymų, tada bus lengviau rasti originalų Lukiškių aikštės sprendimą. Vertindami kiekvieno projekto privalumus ir trūkumus, galėsime išrinkti tinkamiausius. Kai kuriuos būtų galima suderinti.

Žurnalas „Kultūros barai“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Algirdas Kaušpėdas: pernelyg ieškodamas prasmės žmogus gali pavirsti idiotu (22)

Architektas, muzikantas Algirdas Kaušpėdas pastaruoju metu vis dažniau pristatomas ir kaip...

Sekmadienį muziejai kvies apsilankyti nemokamai

Kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį Kultūros ministerijai pavaldūs nacionaliniai ir...

Savaitės renginiai: ko nepraleisti? (1)

Pateikiame renginių, vyksiančių per ateinančią savaitę, sąrašą, kad nepraleistumėte to, kas...

Knygos, įkvėptos ypatingų gyvenimų ir likimų

Tikros istorijos ir tikri gyvenimai užkariauja literatūros pasaulį – laidoje „ DELFI Rytas “...

Lietuvos klasikos serijoje – Naujalio ir Balsio natų leidiniai

Lietuvos muzikos informacijos centras palydi metus išleisdamas dviejų mūsų muzikos klasikų –...

Top naujienos

Šimtametė: džiaugiuosi, kad dabar visko pilna ir gaunu didelę pensiją – net 56 centais daugiau nei skurdo riba (96)

Šimto metų sulaukusi panevėžietė, ilgametė pedagogė Valė Zablockienė tvirtina, kad tokia...

Kinija grumiasi su virusu: miršta gydytojai, siunčiami karo medikai, įvažiavimus į epicentrą saugo pareigūnai JAV planuoja evakuoti diplomatus (244)

Skelbiama, kad nuo koronaviruso Kinijos Uhano mieste mirė minėtuoju virusu sergančius gydęs...

Vieną vargingiausių pasaulio šalių apiplėšusi moteris skęsta prabangoje: neturi lygių visoje Afrikoje (51)

Nutekintuose dokumentuose atskleidžiama, kaip turtingiausia Afrikos moteris susikrovė turtus...

Neurologas – apie tylias ir klastingas kraujotakos ligas: ne visi pastebi, kad kūnas prašo skubios pagalbos (31)

Gera kraujotakos sistema – gyvybiškai svarbi, dėl to ir sutrikimai, susiję su kraujotaka, gali...

Po Indrę Stonkuvienę įžeidusių replikų prabilo ir apdovanojimų organizatoriai: nesuprato humoro? (149)

Po „ Žmonės 2020 “ netylant kalboms apie televizijos laidų vedėją ir socialinių tinklų...

Tikroji priežastis, kodėl vyras atitolsta (22)

Kiekviena moteris, kuri susitikinėja ar yra susitikinėjusi, juolab gyvenusi su vyru žino, kad vyrai...

Per karjerą profesoriui teko gydyti daugybę susirgusiųjų kepenų ciroze: įvardijo simptomus, kuriais jie skųsdavosi (6)

Jau nebesuskaičiuoju, kokį kiekį pacientų, sergančių alkoholine kepenų ciroze , teko gydyti....

Ėmė gvildenti vieną žiauriausių laikotarpių mūsų istorijoje: kodėl sąjungininkai nesubombardavo Aušvico

1944 m. pavasarį sąjungininkų pajėgos gavo sukrečiančios žvalgybinės informacijos apie protu...

Stulbinama „Titaniko“ meilės istorija – pora, kuri nesutiko skirtis ir pasirinko žūtį

urbūt nė vienas nutikimas istorijoje nesulaukė tiek susidomėjimo, kiek „Ttitaniko“ tragedija...

Atliko eksperimentą: Kaune alkoholio įsigijo ir nakties metu (18)

Nors visi žino, kad nuo 2018-ųjų tarp 20 ir 10 val., o sekmadieniais – po 15 val. parduotuvėse...