aA
Lietuvos dailės muziejus rugsėjo 9 d., penktadienį, 18 val. Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) atidaro parodą „Du mados šimtmečiai“ iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos (veiks iki 2012 m. rugsėjo 9 d.). Parodoje eksponuojama per šešiasdešimt 1820–1940 metų istorinių kostiumų, daugiau kaip 600 aksesuarų, fotografijų, grafikos ir tapybos darbų, taikomosios dailės kūrinių.
Aleksandras Vasiljevas
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Aleksandras Vasiljevas – plačiai pasaulyje žinomas mados istorikas, teatro dailininkas, kolekcininkas, dvidešimt septynių knygų, parodų, kelių dokumentinių filmų apie mados kryptis ir pokyčius autorius, lektorius, rengiantis seminarus ir skaitantis paskaitas daugelyje pasaulio aukštųjų mokyklų.

Jis gimė 1958 m. Maskvoje. Būdamas dvidešimt ketverių emigravo į Paryžių.

Parodas lankantys lietuviai su juo susipažino 2009-ųjų rudenį, kai Vilniuje, Radvilų rūmuose, kartu su Lietuvos dailės muziejumi surengė lankytojams labai patikusią parodą „Karalienės Viktorijos laikų mada 1830–1900 m.“ (paroda vėliau rodyta ir Taikomosios dailės muziejuje).

Stulbinančio pasisekimo sulaukė ir šiemet Taikomosios dailės muziejuje veikusi paroda „Art deco stilius (1918–1939)“, kurios eksponatai nuo rugsėjo 16 d. bus rodomi Venecijoje, „Palazzo Mocenigo“ muziejuje, parodoje „Diagilevas ir jo laikotarpio mada (1909–1929)“.

Šį kartą žymusis menininkas atveria duris į du šimtmečius apimantį mados istorijos laikotarpį nuo romantizmo iki art deco.

Šioje parodoje pristatomi patys vertingiausi eksponatai iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Taikomosios dailės muziejuje atidaromoje parodoje eksponuojama per 60 suknelių, daugiau kaip 600 aksesuarų, fotografijų, grafikos ir tapybos darbų, taikomosios dailės kūrinių.

Paroda yra ilgalaikė, bet, pasak A. Vasiljevo, ji nebus statiška ir iki šių metų pabaigos ji gerokai išsiplės: nuo Baroko laikotarpio iki pat XX a. pabaigos.

Pasak menininko, „ši paroda – dar viena dovana moterims, kuri padės pajusti, kaip puošėsi moterys per du šimtmečius, kokie suvaržymai jas ribojo, kaip jie keitėsi, o kai kurie ir iš viso negrįžtamai išnyko“.

Parodoje pristatomi itin reti 1820–1940 m. moterų kostiumai ir daugybė moterims bei vyrams skirtų aksesuarų – vėduoklių, skėčių, skrybėlių, papuošalų, rankinių, liemenių, korsetų, lornetų ir dar daug kitų, dabar jau užmirštų, drabužių priedų.

„Lankytojai parodoje galės apžiūrėti itin retus senovinius aksesuarus – keliaraiščius, šukas, pinigines, vakarinius rankinukus ir rankines, taip pat garsių mados namų, tokių kaip Paryžiuje 1857 m. įkurtų Woth, Doucet ir Paquin, aukštosios mados (Haute Couture) pavyzdžius,“ – pasakoja Aleksandras Vasiljevas.

Lankytojus ypač turėtų sudominti XIX a. II pusės vakarinės suknelės, krinolinai iš taftos ir pasivaikščiojimams skirtos suknelės su turniūrais.

XIX a. pabaigą parodoje iliustruoja drabužių madoje triumfavęs moderno arba jugend stilius, kurio formavimuisi įtakos turėjo Japonijos kultūra. Ryškias anilines audinių spalvas pakeitė švelnūs pasteliniai, peršviečiami vandens atspalvių tonai. Madingi tapo gėlių motyvai – aguonos, vilkdalgiai, hortenzijos.

Parodoje pristatomos ir XX a. pirmos pusės suknelės, tai laikotarpis, kai moterys pagaliau išsivadavo iš korsetų (šito dar amžiaus pradžioje reikalavo Paryžiaus mados diktatorius Paulis Poiret), išnyko per juosmenį įsmaugtos figūros vaizdas. Mados srityje atsirado naujovė – tiesaus silueto drabužis. Nuo 1925 m. suknelės jau vos siekė kelius, o įsisiūbavusi dansingų veikla su orkestrais, grojančiais regtaimus, fokstrotus, čarlstonus, į madą įvedė lengvą, šilkinį, biseriu siuvinėtą apdarą.

Maždaug po 1929 m. moterys prisiminė turinčios taliją, kurią vėl panoro išryškinti, jų drabužiai pailgėjo, spalvos medžiagų, iš kurių dabar imta siūti sukneles ir kostiumus, patamsėjo, suvienodėjo. Į mados reikalus įsipainiojo ir nespalvotas kinas – tai per jį tapo madinga rengtis juodos ir baltos spalvų derinio drabužiais.

Ketvirto dešimtmečio pradžioje vyraujantis drabužių siluetas akcentavo krūtinę, klubus ir kilstelėtą juosmens liniją. Siuvėjai naudojo įstrižą kirpimą, kurį sugalvojo šaunioji Madelaine Vionnet (1876–1975), o madingų idėjų generatoriumi tapo italė Elsa Schiaparelli (1890–1973), kurios meniniai siurrealistiniai polinkiai ir mėgstama violetinė fuksijų spalva vedė paskui save visą ketvirto dešimtmečio antros pusės Paryžiaus madą.

Iliustratyvų foną parodai suteikia išdidintos antikvarinės nuotraukos iš privačių Aleksandro Vasiljevo rinkinių, akvarele ir aliejiniais dažais nutapyti paveikslai, įvairių laikotarpių portretai, puikiai atspindintys įvairių metų mados tendencijas.

„Nors šioje parodoje pristatomi drabužiai iš Anglijos, Prancūzijos, Italijos, Rusijos, JAV ir kitų šalių, tačiau Lietuvos didmiesčių turtingi miestiečiai tikrai vilkėjo panašius rūbus, taigi ši paroda – ir Lietuvos kultūros istorijos dalis,“ – teigia Aleksandras Vasiljevas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Pianisto Uinsko pasirodymas įtrauktas į prestižinį tarptautinių žvaigždžių kompaktinių plokštelių rinkinį

Įrašų kompanija „Avanticlassic“ praneša, kad rugsėjo 13 d. tarptautinėje prekyboje pasirodė...

Mirė vengrų rašytojas ir disidentas Gyorgy Konradas

Garsus vengrų rašytojas ir antikomunistinis disidentas Gyorgy Konradas mirė penktadienį, būdamas...

Ansamblis „Lietuva“ naują sezoną pradeda su bardais ir modernaus šokio spektakliu (2)

Ansamblis „ Lietuva “ pradeda naują sezoną, kuriame šalia tradicinių programų atsiranda...

Vilniuje, Tautų mugėje, registruotas naujas Lietuvos rekordas – didžiausia klasikinė gitara (2)

Agentūra „Factum“ Vilniuje, Tautų mugėje, šeštadienį registravo naują Lietuvos rekordą....

LNOBT pradeda šimtąjį sezoną: žiūrovai susirinko į operetės „Kandidas“ premjerą (27)

Penktadienio vakarą šventiškai nusiteikę svečiai susirinko į Lietuvos nacionalinį operos ir...

Top naujienos

Orai: teks pratintis prie darganos (1)

Artimiausiomis dienomis mūsų šalies orus lems aktyvus Atlanto ciklonas, jis neš vėjuotus,...

Kai skiriasi garsūs ir įtakingi: įvardijo didžiausią viešumo žalą ir naudą (42)

Vieni visuomenėje žinomi, garsūs ir įtakingi asmenys savo asmeninio gyvenimo dramas bando slėpti...

„Raganiaus“ autorius Andrzejus Sapkowskis: kvailių širdys yra pramogų namuose (41)

„Taip, kai kurie mano herojai konservatyvūs. Jie išpažįsta tvirtas klasikines vertybes”, –...

Jau ruošiasi naujai erai: 4G sujungė žmones, o 5G sujungs daiktus (168)

5G vadinamos mobiliojo ryšio technologijos leis darbus atlikti greičiau, paprasčiau ir nuotoliniu...

Giedrė Kilčiauskienė atsakė į intriguojančius vaikų klausimus: kam reikalingi „influenceriai“ ir kur dingo sniegas? (9)

Muzikinių grupių „Pieno lazeriai" ir „Empti" vokalistė Giedrė Kilčiauskienė ne iš...

Rezultatyviausias Eurolygos žaidėjas regi „Žalgirį“ atkrintamosiose, savo buvusių klubų – ne (1)

Rezultatyviausiam Eurolygos krepšininkui skiriamą Alphonso Fordo apdovanojimą praėjusį sezoną...

Ekspertas apie Rusijos kariuomenę: net sovietmečiu taip nebūdavo (576)

Pastarųjų dvidešimties metų Rusijos tiriamosios žurnalistikos atstovai Andrejus Soldatovas ir...

Psichologė patarė, kaip pasirinkti palankiausius gyvenimo sprendimus

Kiekvieną dieną mes priimame sprendimus. Sprendžiame, ką valgyti, ką rengtis, kur eiti, ką...

10 geriausių Europos poilsio vietų atostogoms prie ežerų ir upių

Rudens pradžia – idealiausias metas keliauti. Turistų minios atslūgsta, alinanti kaitra – taip...