Tikisi Druskininkuose eksponuoti Ž. Lipšico darbus

Parodos kuratorė A. Rožankevičiūtė priminė, kad prieš metus, minint 125-ąsias pasaulinio garso skulptoriaus Ž. Lipšico gimimo metines, Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui pavyko įgyvendinti ambicingą sumanymą – atvežti į Lietuvą parodyti jo darbus.

„Žinoma, milijoninės vertės darbai į gimtuosius Ž. Lipšico Druskininkus nebuvo atvežti, nes čia nėra kur jų eksponuoti. Mūsų dabar svajonė – per du metus, nes juridiniai klausimai sprendžiami ne taip jau greitai, atidaryti Druskininkų Šv. Jokūbo gatvėje Ž. Lipšico memorialinį muziejų“, – sakė A. Rožankevičiūtė.

Muziejininkė tikisi, kad pavyks iš Ž. Lipšico šeimos gauti leidimą padaryti jo žinomiausių skulptūrų kopijas ir eksponuoti jas Druskininkuose.

„O galbūt netgi vieną kitą originalą su šeimos pagalba pavyks atvežti. O ši mūsų parodėlė yra preambulė į tą didelį projektą. Galite išvysti unikalias fotografijas, dovanotas Ž. Lipšico dukters Lolijos ir brolio Ruvimo. Galite pamatyti Ž. Lipšico mamos laišką, rašytą iš Druskininkų sūnui į Paryžių, Druskininkų sinagogos nuotrauką, kurios, kaip paaiškėjo, neturi net ir Druskininkų miesto muziejus“, – kalbėjo A. Rožankevičiūtė.

Čiurlionių kaimynas

Pasak Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus muziejininkės, atidarydamas savo kūrybos parodas pasaulinio garso muziejuose ir galerijose, Ž. Lipšicas prisistatydavo: „Esu skulptorius iš Lietuvos“. Gimtųjų Druskininkų vaizdai iškyla ir susirašinėjimuose su Vladu Vildžiūnu bei Vytautu Landsbergiu.
Lietuvos žydų kilmės skulptorius, žymus kubizmo atstovas, gyvenęs ir kūręs Prancūzijoje, JAV, Izraelyje ir Italijoje, Ž. Lipšicas gimė 1891 m. rugpjūčio 22 d. verslininko Abraomo Lipšico, atvykusio į Druskininkus iš Gardino ir Rachelės Leach Krinski šeimoje kaip Chaimas Jacobas.

„Dar nesulaukęs pilnametystės Chaimas Jacobas, slapta nuo tėvo gavęs kuklią motinos paramą – auskarus su brangakmeniais – iš gimtųjų Druskininkų išvyko į Paryžių ir pasivadino Žaku. Abraomui Lipšicui buvo sunku susitaikyti su tuo, kad gabus vyriausiasis sūnus, užuot įgijęs praktišką profesiją ir padėjęs jam plėtoti statybų verslą, pasirinko skulptūrą. Galbūt tokį griežtą nusistatymą lėmė ir liūdna kaimynystėje gyvenusių Čiurlionių šeimos patirtis – anksti perdegęs genijus Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Su pačiu M. K. Čiurlioniu Ž. Lipšicui bendrauti neteko, bet, kaip vėliau prisipažino, romantizuotas genijaus įvaizdis jį veikė“, – pasakojo A. Rožankevičiūtė.

Lemtingas susitikimas

M. K. Čiurlionio ir Ž. Lipšico ryšį apžvelgė Druskininkų garbės pilietis, menotyrininkas, M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus kūrėjas Adelbertas Nedzelskis.

„Prieš 108 metus tokį pat šiltą vasaros vakarą Druskininkų gatvėje atsitiktinai susitiko miestelio vargonininko sūnus Kastukas ir žinomo verslininko Abraomo Lipšico sūnus, tik ką baigęs gimnaziją, parvažiavęs pas tėvus ir galvojęs, ką veiks toliau. Po daugelio metų matome, koks tas susitikimas buvo lemtingas“, – sakė A. Nedzelskis.

Susitikimas įvyko tik todėl, kad M. K. Čiurlionio sesers vestuvės, į kurias jis atvyko, buvo 2 kartus atidėtos.

„Matydavau Čiurlionį vaikštinėjantį, visada vienišą, apsigaubusį tamsia pelerina, kas man darydavo didelį įspūdį... Paskutinį kartą su Čiurlionio tėvu bendravau viešėdamas Druskininkuose 1912 metais, jau po Konstantino mirties. Pamenu, kartą senasis Čiurlionis užėjo į kambarį, kuriame lipdžiau galvą vienai skulptūrai, ir tarė: Uždrauskite jam šitą darbą, nes baigs gyvenimą kaip mano sūnus“, – rašė Ž. Lipšicas.

Parodos „Nuo Druskininkų iki Jeruzalės: Žako Lipšico gyvenimo ir kūrybos akimirkos“ atidarymas – vienas iš daugybės XV tarptautinio menų festivalio „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“, kuris tęsis iki pat rugsėjo pabaigos, renginių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI