aA
Projektą „DramaTest“ tikriausiai būtų galima pavadinti teatro bandymu sugrįžti į įprastas kūrybines vėžes, o jauniems kūrėjams suteiktą galimybę išsimėginti savo jėgas – puikia proga jų spektakliams įsilieti į Vilniaus mažojo teatro (VMT) repertuarą.
Gabrielė Tuminaitė
Gabrielė Tuminaitė
© DELFI / Kiril Čachovskij

VMT vadovas Simonas Keblas pažymėjo, kad šis laikas – keistas ir žiaurus tuo pat metu: „Jau nuo pat pirmojo karantino, kai vasarą prasidėjo renginių ciklas „Atsiverti“ Lukiškių kalėjimo erdvėse, Chodkevičių rūmuose, supratome – antroji banga neišvengiama. Ir specialistai prognozavo, kol nebus vakcinų – neišvengsime suvaržymų. <...> Gan anksti numatėme, kad tomis pandeminėmis sąlygomis reikia turėti ne tik nedidelio formato iniciatyvas, bet ir pritaikyti teatro veiklą netipiniam spektaklio arba kitų teatro formų statymui.“

Tikisi, kad situacija palaisvės

Jau kurį laiką, anot S. Keblo, su teatro meno vadovais kalbėta – būtų gerai pajausti, kuo kvėpuoja jaunieji aktoriai, režisieriai, scenografai ir dramaturgai, turėti kažkokią bendradarbystės erdvę teatre.

„Pusiau laboratorinio tipo, kur žmonės galėtų save išbandyti saugiai naudodamiesi tiek teatro infrastruktūra, tiek mentoryste. O mes savo ruožtu – rastume naujų, įdomių formatų, kurie galėtų būti pritaikyti būtent pandeminiu laikotarpiu. Eskizai, tam tikri etiudai, skaitymai pagal šiuolaikinę ir klasikinę dramaturgiją, bet ne tipiniai spektakliai“, – sumanymą aiškino teatro vadovas.

Simonas Keblas
Simonas Keblas
© Kultūros ministerijos nuotr.


Naujasis VMT inicijuotas projektas susideda iš dviejų struktūrinių dalių – iki sausio 18 d. paskelbtas atviras kvietimas, kurio metu tikimasi atrinkti tris režisierius, prisijungsiančius prie jau patvirtintų projektų kompanijos.

Tarp esamų projekto dalyvių – režisierė Gabrielė Tuminaitė su Paulinos Pukytės kūriniu „Kalno poza“, ukrainietis režisierius Stas Žirkov su vienos perspektyviausių šiuolaikinių Ukrainos dramaturgių Nataljos Vorožbit pjese „Saša, išnešk šiukšles“ bei režisierė Uršulė Bartoševičiūtė su Viljamo Šekspyro pjese „Kaip jums patinka“.

„Laukiame paraiškų, bet visi darbai numatyti nuo vasario mėnesio. Tikimės, kad vasarį visa ši situacija pagerės ir palaisvės, turėsime galimybių nedidelėmis grupelėmis susitikti teatre – saugiu atstumu darbuotis ties tekstais, formų aptarimu“, – vylėsi jis.

Atvirojo kvietimo darbai numatyti dar vėliau – kovo - balandžio mėnesiais. „Galbūt situacija tuo metu jau bus pakankamai saugi, galėsime turėti bent nedidelio formato etiudą, pjesės skaitymą su atvirojo kvietimo jaunaisiais kūrėjais“, – planavo teatro vadovas.

S. Keblas pastebėjo, kad projektas nebus vienadienis, galės vykti visus metus. „Jei matysime tolimesnį potencialą, kad ta pirma stotelė savo turiniu, pastangomis, konceptualiai ir idėjiškai teisinga, o kryptis svari – bus verta įtraukti ir į kitų metų teatro nacionalinę programą. Jei 2022-aisiais šalies neužpuls kiti virusai, vakcina suveiks, mes galėsime atsispyrę nuo to eskizo pastatyti pilnavertį spektaklį“, – žadėjo pašnekovas.

Svarbu nesustoti

Paklaustas, ar šiuo sudėtingu pandemijos laikotarpiu, teatrams svarbu nesustoti, kažką veikti ir planuoti, S. Keblas pritariamai linktelėjo: „Taip, be abejo. Yra du pagrindiniai veiksmai – stotis ant kojų ir toliau dirbti, ieškoti įvairesnių kūrybinių formų.“

Tačiau per pirmą karantiną teatralai pastebėjo, kad „Zoom“ teatrai, filmuoti įrašai, diskusijų transliavimas visgi neperteikia gyvo susitikimo įspūdžio. „Teisingas video formato pateikimas telefono ar kompiuterio ekrane panėšėja į kino konstravimą. Kažkas tarp teatro ir kino. <...> Akivaizdu, kiekvienas žiūrovas eidamas į teatrą tikisi kažkokios ypatingesnės atmosferos, tam tikro pojūčio, kuris gimsta gyvo bendravimo su žiūrovais metu. Ekranas, nuotoliniai vaizdai eliminuoja patį svarbiausią dėmenį“, – konstatavo S. Keblas bei pridūrė, kad gerai nufilmuoti spektaklį, perteikti gyvą įspūdį reikalinga stipri profesionalų komanda, tai sudėtinga technologiškai, kainuoja nemažus pinigus, reikalinga speciali įranga.

Dėl karantino teko atšaukti ne vieną spektaklį. S. Keblo pastebėjimu, jauni kūrėjai smarkiai nukentėjo per šį laikotarpį. „Jų potencialas gerokai sumažėjęs, kurti išvis neįmanoma arba sudėtinga. Todėl labai tikimės to gyvo susitikimo, kad ir nedidelėmis grupėmis, prioritetu laikome, kad ir teatro foje su penkiasdešimčia žiūrovų pasižiūrėti jauno kūrėjo eskizą ar kelis etiudus. Viltis susitikti gyvai išlieka. Neatmetu, tai bus filmuojama, rengiamos transliacijos, rodomi įrašai“, – sakė S. Keblas.

Užleis sceną naujiems kūrėjams

Režisierė, idėjos sumanytoja Gabrielė Tuminaitė, kalbėdama apie „DramaTest“ pažymėjo, kad įvykti šiam projektui padėjo sutapęs laikas – ir teatro vidinis, ir pandemijos.

Gabrielė Tuminaitė
Gabrielė Tuminaitė
© VMT


„VMT jau kurį laiką galvoja apie naujų trupės narių paiešką, atranką. Vis atsirasdavo jaunų režisierių, kurie tikino norintys išbandyti jėgas, kad jų kūryba taptų teatro repertuaro dalimi. Tačiau dėl netobulos finansavimo sistemos grafikų iki šiol tam neturėjome laiko – viskas būdavo suplanuota metams į priekį. Koronavirusas prastumdė planus, atsirado laisvos erdvės. Mūsų scena maža, pats teatras nėra per daug išpūstas – viskas sugniaužta į darbingą gumulą, kuris tris šimtus dienų aktyviai dirbdavo. Norint pradėti ieškojimus tektų atiduoti sceną, teatro erdves bandymams, paieškoms – dažnai tokios prabangos nėra“, – paaiškino G. Tuminaitė ir pridūrė, kad ieškomi tik aukštus kriterijus atitinkantys kūrėjai – valstybinis teatras yra profesionalus, tad apeliuojama į patirtį turinčius, prieš kelis metus studijas baigusius, bent jau pristačiusius savo diplominius spektaklius.

„Koronavirusas, atimdamas duoną atnešė galimybę bandytis. Norintys profesionaliai dirbti VMT netampa našta, finansiniu nuostoliu. Tokio pobūdžio veiklą norėjome pradėti nuo rudens, tačiau neaiškumas, nauji nurodymai – išblaškė. Dabar galime kviesti naujus žmones prisijungti prie projekto“, – sakė G. Tuminaitė.

Orientuojasi į gyvą auditoriją

Pandemija padiktavo savų atradimų – teatrams teko išsibandyti tam tikras virtualybės ribas, tokias kaip „Zoom“ spektakliai, transliacijos.Visgi, anot G. Tuminaitės, rimtai to traktuoti neverta: „Profesionaliam teatrui rimtai žvelgiant į ateitį – būdingas natūralus žinojimas, kad spektakliai žiūrovams bus rodomi gyvai. Galbūt savo turiniu ir vidumi pasirodymai ir bus šiek tiek pakitę dėl visos šios patirties, tačiau bus atsiradę idėjų. Turėsime įtraukti kažkokius reiškinius į sąvokas, reiškinius, prisitaikymus. Mes orientuojamės į gyvą auditoriją, ir tai jau greitai įvyks, tik reikia truputį palaukti. Esamą laiką vertėtų išnaudoti svarstymams, diskusijoms, ieškojimams.“

„DramaTest“ dalyviai, G. Tuminaitės teigimu, bet kokiu atveju, gyvai pristatys žiūrovams savo eskizus, kuriuos turės parengti per dvi savaites. Dalis tų eskizų, kaip jau buvo minėta, vėliau pretenduos tapti pilnaverčiu spektakliu.

Iškart numatyta, kad Paulinos Pukytės kūrinys „Kalno poza“, su kuriuo projekte dalyvauja G. Tuminaitė bus repetuojamas kaip scenos kūrinys, bet drauge jis bus pritaikytas ir kino formatui.

„Performing for the Camera – toks žanras buvo ir anksčiau, paplitęs 1960-1970-aisiais. Tikiuosi, pavyks surasti gerą sintezę tarp teatro ir kino. Niekaip negaliu pretenduoti į kiną – visiškai kitas pasaulis, bet stengsimės pateikti kuo geriau, kad kūrinys būtų gyvas tame kadre, o ne užfiksuotas, kaip liudijimas, kad kažkur vyksta spektaklis“, – kūrybinę idėją aiškino G. Tuminaitė.

Paklausta, ar pandemijos metu gimstantys kūriniai įeis į teatro istoriją, G. Tuminaitė sakė, kad, jos manymu, daugelį reiškinių jau galima fiksuoti kaip gerąją patirtį. Kad ir vasaros metu Vilniaus kiemuose, gatvėse rodomi spektakliai, susilaukę didelio žiūrovų susidomėjimo.

„Tai parodė, kad žmonėms neužtenka gulėjimo namie ant sofos, žiūrint „Netflix“ serialus. Po tokio užsidarymo, vienas geriausių būdų išlįsti iš savo namų, socializuotis – einant į koncertus, teatrą. Po turputį priprasti prie kito žmogaus, gyvų emocijų. Geriausia terapija – eiti į parodas, susitikimus, festivalius. Nereikia skubėti bėgti į tiesiogines interakcijas – gali kilti konfliktų, verčiau pradėti atsargiau, nuo toliau. Pajusti tą ritualą ir tada drąsiai pirkti bilietus ir leistis į keliones po visą pasaulį. Ir pamiršti tą laikotarpį“, – apie netolimą ateitį, tikėkimės, kalbėjo G. Tuminaitė.

Ji prognozavo tikrą renginių sprogimą šį rudenį. „Minia bus ištroškusi renginių. Svarbu, kad viskas gerai baigtųsi, kad kažkas neprarastų ūpo, nenuspręstų, kad būtent šis laikotarpis ir buvo ženklu: išeiti, baigti, pasiduoti. Daugeliui šis antrasis karantinas – sunkus, depresyvus laikas. Bet dar porą šaltų mėnesių paskaitykime knygas, o paskui visi susitiksime. Viskas bus šiek tiek kitaip, bet panašiai, kaip buvę“, – įsitikinusi režisierė.

Svarbu suteikti galimybę eksperimentuoti

Kita „DramaTest“ dalyvė, režisierė Uršulė Bartoševičiūtė nė kiek neabejoja – tokių projektų reikalingumo niekas negalėtų paneigti. „Tai jaunų (nebūtinai amžiumi, bet ir kūrybinės patirties) menininkų įgalinimas – svarbu suteikti galimybę eksperimentuoti. Būtent šis projektas yra apie laisvę eksperimentuoti ir išbandyti dramaturgiją. Mano atveju, – imuosi Šekspyro. Turint omenyje mano amžių ir karjeros ilgį – drąsus žingsnis. Tai klasikinė medžiaga, didelių kontekstų. Turėti progą išsitestuoti, išsibandyti – didžiulė prabanga, o dar pandemijos akivaizdoje...“, – nutęsė U. Bartoševičiūtė.

Uršulė Bartoševičiūtė
Uršulė Bartoševičiūtė
© Organizacijos nuotr.


Galimybė įžengti į profesionalaus teatro lauką, U. Bartoševičiūtės įsitikinimu, – didžiulė laimė. „Skatinčiau visas profesionalius menininkus ugdančias institucijas, kaip įmanoma anksčiau supažindinti su teatro sistema. Teatras – didžiulis organizmas, bendradarbiauja daug tarnybų, tai ir techniniai, finansiniai klausimai. Jauno menininko galėjimas prisiliesti nors ir vienu pirštu prie to proceso padės jam sklandžiau įsilieti į profesionalų meno lauką. Žiūrėdama į savo karjerą jaučiu skirtumą, tarp to, kaip jaučiausi statydama savo pirmąjį spektaklį, ir dabar. Nesakau, kad viskas supaprastėja ar darosi lengviau. Tiesiog perpranti mechanizmus ir sistemas – apie laiką, trupę, apie tai, kaip teatras veikia”, – praktinę įtraukties svarbą pabrėžė režisierė.

Ši pandemija iškėlė savitų problemų ir klausimų, scenos menininkus ši situacija ypatingai palietė. „Nenoriu nuvertinti kitų, bet tarkim, dailininko meninė-eksperimentinė erdvė nepakito. Mes negalime dirbti su komanda, išsiskirstėme po namus, tenka patirti daug išbandymų“, – sakė pašnekovė.

Kai pavyzdį pateikė gruodžio mėnesį nuotoliniu būdu pristatytą premjera „Sprendžiant Hedą“, kurią žiūrovai galėjo stebėti „Delfi“ portale. „Keistas jausmas – per vieną naktį iš teatro režisierės tapti kino režisiere. Teko ieškoti tarpinės būsenos – nesakau, kad suradome, tai atradimų kelias, – patirtimi dalijosi ji. – Nenoriu sakyti, kad teatralai didžiausi vargšai – visiems sudėtingas laikas. Tačiau reikia išmokti naudotis tuo kaip galimybėmis. Gal skamba kiek naiviai, bet tokios mintys.“

U. Bartoševičiūtę asmeniškai labiausiai palietė ne kiek fizinis apribojimas, bet naujų klausimų kitame lygmenyje atsiradimas – mirties priartėjimas. „Šiaip ar taip, kūryba „maro“ sąlygomis – filosofinė. Savitas, keistas ir žiaurus procesas. Man įdomu, kaip akistata su šia statistika pakeis temų lauką, kurios nunyks, pasidarys mažiau vertingos. Laukiu ir tikiuosi progreso, per tai einu“, – sakė kūrėja.

U. Bartoševičiūtės manymu, virtualus teatras suras savo vietą, liks egzistuoti: „Viena prancūzų režisierė pasakė nesodinsianti žiūrovų per nuotolį, nes tai reikštų, kad iš jų bus atimtas visas teatro džiaugsmas. Teatras – platforma bendruomenei kalbėti. Jo užduotis – kelti, formuoti klausimus, juos išdiskutuoti. Apie virtualėjimą sunku ką nors pasakyti, galbūt ši pandemija atneš tampresnį mokslo ir teatro ryšį, galime tik spekuliuoti. <...> Bet, iš esmės, teatras ateina iš ritualo, jis ir liks ritualu – išgyvenamas. Negaliu daryti kraštutinių išvadų, viskas yra procesai. Menininkai vienaip ar kitaip tvarkosi su situacija, kaip bus – pamatysime kai pandemija pasibaigs.“

Kaip sakė režisierė, karantinas turėjo dvi puses – žiūrovams atsivėrė begalė archyvų, galima pamatyti vertingus užsienio spektaklius, kurių tikriausiai taip ir nebūtume pažiūrėję gyvai. „Iš kitos pusės – praradome tarptautines gastroles, projektus. Šiuo metu vyrauja lokalus teatras. Matau viską, kaip bendrą puodą, besikeičiantį, evoliucionuojantį procesą“, – darė išvadą ji.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Paryžiaus Luvras sulaukė 72 proc. mažiau lankytojų

Paryžiaus Luvras 2020 metais registravo 72 proc. sumažėjusį lankytojų srautą.

Hitlerio „Mein Kampf“ Lenkijoje išleidžiama kaip „aukų pagerbimas“

Lenkijoje šią savaitę pirmą kartą išleidžiamas akademinis Adolfo Hitlerio „Mein Kampf“...

„Mažo gyvenimo“ autorė Hanya Yanagihara: draugystė – kažkodėl nuvertinta santykių forma

Teksase gyvena dešimties metų mergaitė Hanya, tiesiog apsėsta noro piešti portretus. Ir ji turi...

Lietuvos meno kūrėjų asociacija: kultūrai skirti pinigai turi būti skirstomi atsakingai

Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA), jungianti 12 savarankiškų kūrybinių organizacijų ir...

Panevėžyje „Garso“ kino centras perkeliamas į laikinas patalpas ir laukia įkurtuvių moderniame meno centre

Pasibaigus karantinui panevėžiečiai ir toliau galės džiaugtis išskirtiniais nekomercinio kino...

Top naujienos

Analitikų prognozė: jei išlaikome dabartinį kritimo tempą, tai vasario antroje pusėje būtų pasiekta esminė riba pildoma (87)

Pirmadienį į Vyriausybės pasitarimą įvertinti epidemiologinės situacijos šalyje ir karantino...

Šimonytė: Vyriausybė kol kas nesvarstys parduotuvių bei grožio salonų atidarymo (69)

Premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad pirmadienio pasitarime Vyriausybė nesvarstys verslo...

Baltarusius treniruojantis lietuvis „laidoja Lietuvą“ ir moko protestuotojus: sėdėkit namuose (74)

Iš Panevėžio kilęs, didesnę karjeros dalį Baltarusijoje žaidęs ir Minske gyvenantis...

30 parų areštuotas Navalnas: nebijokite, išeikite į gatves prie policijos nuovados – šimtai žmonių (244)

Rusijos opozicionieriui Aleksejui Navalnui paskirta 30 dienų arešto. Apie tai praneša meduza.io.

Italų komentatoriai net užkimo: lietuvis paskutinę sekundę pataikė iš savo baudos aikštelės (20)

28-erių puolėjas Paulius Sorokas tapo vakaro žvaigžde Italijoje, nors jo atstovaujama Kječio...

PSO: pasauliui gresia „katastrofiškas moralinis žlugimas“ dėl vakcinų (314)

Pasaulis yra atsidūręs prie „katastrofiško moralinio žlugimo ribos“, jei turtingosios šalys...

Iš tarnybos atleistas Lazdijų policijos komisariato tyrėjas: reikalavo kyšių iš prostitučių (9)

Vadovaujantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlikto tarnybinio patikrinimo...

Kosmetologė išvardijo, ką ir po ko tepti ant veido žiemą, kad oda būtų apsaugota nuo neigiamo išorės poveikio

„Šaltojo sezono metu daugelis skundžiasi veido odos išsausėjimu – dehidratacija, sudirgimu,...

Naujausias eksperimentinis Rusijos laineris MS-21 nulėkė nuo tako (63)

Naujausias rusų lėktuvas MS-21 Žukovskio oro uoste netoli Maskvos nulėkė nuo kilimo ir tūpimo...