aA
Su aktoriumi Donatu Švirėnu susitinkame jam grįžus iš Italijos, ten vyko su Anželikos Cholinos šokio teatro spektakliu „Idiotas“ pagal F. Dostojevskio romaną. Namuose, Klaipėdos dramos teatre, paskutinis D. Švirėno vaidmuo – apsišaukėlis Dmitrijus lenkų režisieriaus Jano Klatos spektaklyje „Borisas Godunovas“ pagal A. Puškino tragediją, kurioje vaizduojamas vienas sudėtingiausių laikotarpių XVI a. Rusijoje – Didžioji suirutė. Dmitrijus scenoje tarsi įelektrintas, jis neįtikėtinai ryškus, jo judesių amplitudė plati ir laisva. Lyginant su kitais spektaklio personažais, jis kartais rėžia akį – toks gyvas, kad atrodo netikras. Tai tikslus pasirinkimas, mat istorinė asmenybė, nuo kurios atsispiriama, yra chimera. Nėra žinoma tiksli Ivano Rūsčiojo sūnumi apsimetusio ir galiausiai caru tapusio žmogaus tapatybė. Įdomu ir tai, kad kai pats Dmitrijus buvo nužudytas, jis dar kelis kartus „prisikėlė“ ir vėl siekė sosto, rašoma pranešime žiniasklaidai.
 „Borisas Godunovas“
„Borisas Godunovas“
© Domas Rimeika

D. Švirėnas pasakojo, kad kurdamas apsišaukėlio, tapusio visos Rusijos caru, vaidmenį, rėmėsi A. Puškino tekstu ir kliovėsi savo intuicija, o gryninant fizines personažo charakteristikas padėjo ne tik įgimtas plastiškumas, bet ir patirtis šokio teatre.

– Atliekate vieną iš centrinių vaidmenų spektaklyje „Borisas Godunovas“. Jo premjera jau įvyko, bet aktoriai paprastai mini, kad premjera dar nereiškia kūrybinio kelio pabaigos, ar jau jaučiatės, kad atradote Dmitrijų?

– Jau. Jei palygintume vaidmens kūrimą su patiekalu, pavyzdžiui, kepsniu – šio receptūrą jau išmokau, žinau, kaip jį gaminti ir patiekti. Aišku, kiekvieną kartą jį galima paįvairinti druska, pipirais, bet tvirtas pagrindas yra ir išlieka nepakitęs. Tas jausmas man buvo jau nuo pat premjeros.

– Kaip apibūdintumėte savo personažą?

– Dmitrijus buvo vienuolis, idėja apsimesti stebuklingai išgyvenusiu iki tol mirusiu laikytu Ivano Rūsčiojo sūnumi ir pareikalauti sosto jam gimė celėje, vienatvėje. Ta idėja jam kaip koks stebuklas, apreiškimas. Paradoksas, vienatvėje ne tik Dmitrijui, bet ir man, ir turbūt dažnam gimsta pačios geriausios idėjos. Dmitrijus jam kilusią idėją priima kaip geriausią sprendimą. Ir faktas, kad tai nutiko realiai, kad buvo žmogus, nuėjęs visą tą kelią. Vadinasi, tas planas buvo genialus, o tas žmogus – be galo drąsus.

 „Borisas Godunovas“
„Borisas Godunovas“
© Domas Rimeika

Aišku, Dmitrijaus pasirinkimas pareikalavo daugybės mirčių, bet jo idėja – fantastiška.

– Kiek domėjotės istoriniu Dmitrijumi?

– Su tikra jo gyvenimo istorija supažindino režisierius Janas Klata ir vertėjas Nikodemas Szczygłowskis, abu labai gerai įsigilinę į istorinę medžiagą.

– Nuo ko jūsų pažintį su Dmitrijumi pradėjo režisierius, ką pasakojo apie jį?

– Nuo to, kaip jis buvo užmuštas. Jį užmušė, sudegino, o kas liko iš patrankos iššovė į Lietuvos pusę. Tai – pats pirmas mano išgirstas dalykas. „Matai, – pagalvojau, – kaip įdomiai čia.“

O personažo kūryba prasidėjo nuo to, kas parašyta A. Puškino tekste, vis tiek dirbdamas remiesi tekstu.

– Papasakokite apie šio personažo kūrimo aplinkybes, kaip dėliojosi darbas?

– Dmitrijų sukūriau Palangoje, keista gal, bet jis gimė pajūryje. Klaipėda irgi pajūris, bet ten kitoks. Turėjau darbų Palangoje ir kai tik būdavo laisvo laiko, eidavau mokintis teksto, o prisėdęs prie teksto mokaisi ne tik jo. Šiaip iš tiesų man patys geriausi dalykai gimsta čia ir dabar, tad iš anksto reikia tik gerai išmokti tekstą – visa kita atsiranda vietoje. Ateinu į repeticiją ir darau tai, kas tuo metu šauna į galvą, jei tinka – lieka, jei ne – išmetu pats arba režisierius. Stengiuosi neateiti į repeticiją su dideliu bagažu ir išankstiniu nusistatymu, kad bus taip ir ne kitaip.

Įdomu, kad tiek J.Klata, tiek prieš jį teatre kūrusi kita lenkų režisierė Agata Duda-Gracz buvo etiudiniai, norėdavo, kad kažką pasiruoštume iš anksto. Na, tai vakare pagalvodavau, kad kažką reikės parodyti, ryte atsikeldavau ir drąsiai eidavau į repeticijas. Mano profesijoje baimė yra peilis, reikia sau leisti nebijoti, daryti ir rodyti tai, kaip jauti, kad reikia. Ir nieko tokio, jei kažkoks pasiūlymas netiks, bus blogas, neimu to į širdį, jei blogai – darau iš naujo.

– Dmitrijus labai išsiskiria savo perdėta emocine raiška ir kūno plastika, tai jūsų ar režisieriaus siūlymas, papasakokite, kodėl jūsų personažas toks ekspresyvus?

– Tai buvo režisieriaus idėja, o aš tiesiog siūliau, ką ir kaip galiu, kuo galiu būti kitoks. Ačiū Dievui, esu labai plastiškas, pavyzdžiui, negaliu dainuoti, jei galėčiau, būčiau kūręs balsingą Dmitrijų. Esu plastiškas, tad jį kūriau per kūno plastiką, fizinį teatrą. Choreografas turėjo panašią viziją, tad ir jam labai tiko tai, ką siūliau.

Beje, nesu šokėjas, mano plastiškumas įgimtas, nelankiau jokių treniruočių. Net keista, nereikia daug tampytis, kad pasiekčiau gerą formą.

Donatas Švirėnas
Donatas Švirėnas
© Asmeninio albumo nuotr.

Dėl to, kokia Dmitrijaus raiška – tai susiję su jau minėtu pasirinkimu nebijoti. Manau, kad laimi tas aktorius, kuris žino, kad negalima bijoti. Stengiuosi baimę savyje minimizuoti ir daryti viską, ko reikia scenoje – ar per judesius ar, kaip A. Dudos-Gracz spektaklyje, per nuogumą. Aš nebijau.

– Nepakanka būti plastiškam, vien dėl plastikos – kas buvo svarbu, kuo rėmėtės taip išlaisvindamas Dmitrijaus personažą?

– Per jo judesius pasakojama istorija. Darbas pas A. Choliną davė supratimą apie tai, kiek mums svarbi kūno kalba. Iš jos pasiėmiau daug gerų patarimų, suprantu, kad kūno kalba labai svarbus įrankis scenoje. Net gamtoje pirmiau pamatome žaibą ir tik po to išgirstame griaustinį. Kiekvieną sutiktą žmogų priimame pagal išvaizdą.

Džiaugiuosi, kad įgytas žinias galėjau pritaikyti ir J. Klatos spektaklyje. Aš manau, kad ne visiems patiko toks Dmitrijus, gal kiti norėjo kitokio. Bet laikausi nuomonės, kad nereikia visiems patikti.

– Užsiminėte, kad stengėtės mažinti baimę, vadinasi, šiek tiek jos jutote – su kuo ji susijusi „Boriso Godunovo“ atveju?

– Ne su scena ir ne su auditorija. Šiek tiek bijojau, kad kalbant scenoje nebūtų balto lapo, kad nepamirščiau teksto.

– J. Klata labai gerbia tekstus, pagal kuriuos kuria spektaklius, tad ir šįkart personažai skambėjo mažai liestu Puškino tekstu. Kaip apibūdintumėte savo pastangą gyvai ir natūraliai iškalbėti XIX a autoriaus tekstą?

– Taip, J. Klata laikosi tokio principo, mano tekste buvo keisti gal tik keli labai archajiški žodeliai. O daugiau viskas autentiška. Savo žodžius mokiausi tarsi valgyčiau saulėgrąžas – nenori apendikso, tad negali ryti su lukštais, kiekvieną reikia nuvalyti. Mokiausi labai atidžiai – žodis žodin, ne visada tas procesas patiko.

 „Borisas Godunovas“
„Borisas Godunovas“
© Domas Rimeika

Vėliau kalbėjausi su režisieriumi, kaip tą tekstą dėlioti, kokia ritmika, ar rimuoti, ką noriu pasakyti kalbėdamas. Pakišome po žodžiais tam tikrus filtrus, bet šiaip viskas ėjosi labai natūraliai.

Buvo baimės dėl to, kad pirmą kartą dirbau su tokiu klasikiniu tekstu.

– Kuris spektaklio momentas jums atrodo ryškiausias ir įsimintiniausias?

– Pats galas. Dmitrijus jau viską padarė, jis ateina ir jau gali jaustis valdovu, teliko keli gestai ranka, duoti įsakymą, kad būtų nužudyti Boriso Godunovo vaikai. Man ir patinka šis momentas, ir kartu jis labai žiaurus, nelengvas.

Su režisieriumi daug ieškojome, kaip būtų geriausia jį perteikti. Siūliau visokius variantus, net buvau atsinešęs bengališkųjų ugnelių, siūliau fizinius inkliuzus. Galiausiai Dmitrijus tame epizode liko gana ramus, jis turi tik vidumi skleisti žinojimą, kad tapo valdovu. Aišku, jis nežino, kad gana greitai ir pats mirs, bet tą akimirką jis tiki, kad gauna karalystę, visą pasaulį.

– Apie didžiosios suirutės laikotarpį pasakojantis spektaklis labai intensyvus, ką iš jo kūrimo proceso pasiėmėte sau?

– Iš viso proceso išsinešiau žinojimą, kad siekiant užsibrėžto tikslo, ką darė Dmitrijus, ką darė J. Klata ir ką darau pats, tik ne visada sau tai įsivardinu, užsispyrusiai, žingsnis po žingsnio pasiekti galima viską. Dmitrijus manė, kad valdys pasaulį ir jam pavyko. J. Klata kurdamas spektaklį buvo labai kryptingas, struktūruotas. Ir pats toks esu. Tokie žmonės vadinami Saturno žmonėmis – jie pareigų individai, atlikdami pareigą, net per tai kankindami save, galiausiai pajunta satisfakciją.

– Vienas po kito teatre buvo sukurti du lenkų režisierių spektakliai – A. Dudos-Gracz „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ ir J. Klatos „Borisas Godunovas“, vaidinate abiejuose. Kaip apibūdintumėte darbo patirtį su šiais režisieriais?

– Dėl tam tikrų įvykių gyvenime ir sveikatos problemų jau buvau apsisprendęs vasarą skirti laiko savęs „remontui“, bet esu dėkingas teatro vadovui Tomui Juočiui ir meno vadovui Gintarui Grajauskui, kad jie mane pastūmėjo nesustoti, paskatino.

Abu režisieriai iš kaimyninės šalies, bet kartais atrodė, kad iš daug toliau – ir darbo pobūdis, ir tvarka kitokie. Bet svarbiausia, kad su jais ir iš Lenkijos atvykusiais aktoriais jutau ryšį, man patiko kartu dirbti.

„Borisas Godunovas“ Klaipėdos dramos teatre gruodžio 23 ir 28 dienomis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
4.0000

Rezonansinių statybų Vilniaus kultūros paveldo objektuose tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

Valstybinė kultūros paveldo komisija išanalizavo didelio rezonanso visuomenėje sulaukusių...

Jokūbo Brazio režisuoto „Storo sąsiuvinio“ premjera įvyks po beveik metų pauzės

Autobiografiniais motyvais remiantis rašyta Agotos Kristof knyga „Storas sąsiuvinis“ ne vieną...

Vazos namu vadinamą pastatą Merkinėje saugos valstybė

Vadinamasis Vazos namas Merkinėje, Varėnos rajone, kultūros ministro įsakymu paskelbtas valstybės...

Muzikologė Jūratė Katinaitė. Didinga Brucknerio „garsų katedra“

Vasario 1 d. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras , vadovaujamas Gintaro Rinkevičiaus, kviečia...

Apie Kauną – visame pasaulyje: Kultūros sostinės metai sudomino turistus ir užsienio žiniasklaidą

„ADVENTUR 2023“ „Turizmo sėkmingiausiųjų“ apdovanojimuose „ Kaunas 2022 “ pripažintas...

Top naujienos

Netrukus bus „labai įdomu“: Ukrainoje laukia svarbūs pokyčiai (1)

Ukrainiečiai neužtruks daug laiko išmokti valdyti vakarietiškus tankus, kurie gali reikšmingai...

Rusų puolimas Ukrainoje klimpsta: ko tikėtis toliau

Ukrainos raketų numušimo koeficientas per pusantro–du mėnesius žymiai išaugo, sako karo...

Peter Martin, Jenny Leonard

Iš įtarimų dėl Rusijos sulaukusios Kinijos – piktas atsakas (3)

Bideno administracija pateikė Kinijos vyriausybei įrodymų, leidžiančių manyti, jog kai kurios...

Kavos puodelis Lietuvoje – tarp brangiausių regione: verslininkai galimybių mažinti kainas nemato (8)

Žvarbūs orai praeivius miestų gatvėse vilioja užsukti į kavines ir pasimėgauti garuojančios...

Siūlo kelis būdus, kaip spręsti automobilių stovėjimo vietos trūkumą šalia daugiabučių: tam reikia ir savivaldybės įsikišimo

Sena ir dar iki šiol neišspęstą problema – kur gyvenantiems daugiabučiuose grįžusiems po...

Liutauras Elkimavičius

Tarybiniai filmai, kuriuose (beveik) nekvepėjo smegenų plovimu: kelia šypseną net ir šiandien (3)

Manęs praktiškai nekankina nostalgija . Tarybiniai laikai buvo kupini betoninės architektūros,...

Ignalinos rajone – žiupsnelis Italijos: nuo 18 a. šaltiniuose minimas dvaras saugo istorijos paslaptis

Meikštų dvaras Ignalinos rajone Lietuvos dvarų kontekste yra unikalus daugeliu aspektų. Pirmiausia...

Karas Ukrainoje. Rusų „karo korespondentai“ panikuoja dėl situacijos prie Vuhledaro žiniasklaida: išsigandę Vakarai keičia taktiką dėl Ukrainos (8)

Vėlavimas aprūpinti Ukrainą daugkartinio paleidimo raketų sistemomis, oro gynyba ir tankais...

Marija Palaikytė: įspūdingiausi „M.A.M.A.“ apdovanojimų įvaizdžiai ir didžiausios klaidos Su nuotraukų galerija (1)

Savaitgalį vykuosiuose didžiausiuose muzikos apdovanojimuose „ M.A.M.A. “ kviestiniai svečiai...

Žiniasklaida: nepatenkinti Gerasimovas su Šoigu atėjo su „pasiūlymu“ (3)

Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas , sausio 11 d. tapęs Rusijos pajėgų...