aA
Fotografas Sergejus Orlovas veždamas humanitarinę pagalbą į karo nualintą Ukrainą įsikvėpė minties imtis kurti dokumentinį filmą, kad parodytų, koks stiprus ten yra savanorystės judėjimas. Tai, anot jo, itin svarbu, šiandien viskas yra tuo pagrįsta. „Šalis nebuvo pasirengusi tokiam karo mastui, tad žmonės organizuojasi patys, kiekvienas įneša savo įnašą. Jie atrodo kaip didelis skruzdėlynas! Nors nėra jokio procesų valdymo, dėl bendro reikalo kiekviena skruzdė atneša kažką savo. Karo vaizdų yra ir taip daug, jų pasipils dar daugiau. Visi nuo jų pavargę, todėl ypač svarbu parodyti viltį, kuri yra labai didelė. Ukrainiečiai nuostabūs tuo, kad nelaukdami karo pabaigos iškart tvarkosi. Bučoje, užėjęs į pilnai sugriauto namo kiemą pamatai, kaip ukrainiečiai tvarko griuvėsius, nes jų toks mentalitetas – namuose turi būti švaru, gražu ir tvarkinga, nepaisant nieko“, – pradeda pasakojimą S. Orlovas.
Sergejus Orlovas
Sergejus Orlovas
© Asm. albumas

Ikonos ant šovinių dėžių

Viskas, anot S. Orlovo, prasidėjo nuo parodos „Ikonos ant šovinių dėžių“, vykusios Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) padalinyje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, kurios kuratoriumi jis buvo. Parodos autoriai – žinomi Ukrainos menininkai Sofija Atlantova ir Oleksandras Klimenko, siekiantys paremti mobiliąją Pirogovo Pirmąją savanorišką mobilią ligoninę (Pirogov First Volunteer Mobile Hospital, PFVMH) – nevalstybinę iniciatyvą, padedančią įdarbinti civilius medikus, gelbėjančius gyvybes Rytų Ukrainoje.

Sergejus Orlovas
Sergejus Orlovas
© Asm. albumas

„Bendradarbiavome su organizacija „Rebuild Ukraine“. Tai JAV lėšas surenkanti ir Lietuvoje veikianti, paramą Ukrainai teikianti organizacija, su kurios iniciatyva minėtos ikonos atsirado Lietuvoje. Pakeliui į JAV, aš buvau tas, kuris atliko pervežimą, ir jau Lietuvoje inicijavau parodos LNDM organizavimą. Vienos iš tokių kelionių metu pristačiau reikalingas priemones mobiliai ligoninei, kuri veikia nuo 2014-ųjų. Paramedikai ir juos saugojantys kariškiai vyksta į fronto liniją, lig tol jie veikė šalies rytuose, bet kai prasidėjo karas – jų veikla išsiplėtė į visą Ukrainos teritoriją. Turi bazes Kyjive, už jo ribų. Menininkas O. Klimenko, kuris tapo ikonas ant šovinių dėžių, yra šios organizacijos savanoris, jis iš savo meno tą organizaciją palaiko (buvo laikas, kai ir visiškai išlaikė). Tad vienos tokios kelionės metu mes parsivežėm šio autoriaus kūrinius, su tikslu juos parduoti Amerikoje, o surinktas lėšas skirti paramai. Deja, atsirado problemų su logistika. Tad nusprendžiau suorganizuoti parodą, kuri įvyko LNDM“, – kalbėjo S. Orlovas.

Kadangi pats yra fotografas, S. Orlovui kilo mintis, kad būtų svarbu parodyti, kaip Ukrainoje veikia savanorystė: „Susisiekėme su O. Klimenko, jis palaikė šią iniciatyvą. Kadangi vyko logistiniai judėjimai su mobilia ligonine – reikėjo greit išvykti. Susiruošiau ir išvažiavau filmuoti. Planas buvo laikytis O. Klimenko linijos, papasakoti istoriją per konceptualų meną – šovinių dėžė, daiktas, kuris skirtas nešti mirtį – tampa gyvybės simboliu. Paties pagrindinio herojaus istorija tokia – ką už savo menus uždirba, viską atiduoda savo šaliai, pasilieka lėšų tik savo ir šeimos pragyvenimui. Dirbo taip, kad iš nuovargio teptuko rankose negalėjo laikyti... Prasidėjus karui tapo savanoriu, dalyvavo mūšyje dėl Kyjivo.“

Bet dokumentika ir karas, kaip pažymėjo S. Orlovas, daro savo korekcijas, tematika gerokai išsiplėtė. „Ukrainoje buvau dvi savaites, aplankiau Kyjivą, priemiesčius – liūdnai pagarsėjusius Irpynę, Bučą, Borodianką... Černigove patyrėme avariją, čia jokių kelių eismo taisyklių nebėra – miestas stipriai nukentėjęs po okupacijos, nuo apšaudymų. Stebėjome atlaisvintas teritorijas, kalbėjomės su sutiktais žmonėmis, lydėjome medikus. Dalyvavau etmono Petro Konashevych-Sahaidachny kanonizacijoje – paskelbimo šventuoju ceremonijoje. Daug simbolinių įvykių įvyko per tą kelionę ir filmavimus. Surinktą medžiagą dabar reikia sumontuoti, prie šio darbo prisijungė menininko O. Klimenko duktė, kuri studijuoja režisūrą“, – pasakojo jis.

Niekas nežino, kada gali atskristi raketa

S. Orlovas vadovauja vizualinio turinio kūrimo agentūrai, užsiimančiai foto / video turiniu ir grafiniu dizainu. „Esu profesionalus fotografas, filmmakeris, o šitame projekte buvau dokumentalistu. Dokumentika man artima, nors tai nėra mano profesinė veikla, kurią vykdau kasdien – kuriu komercinį, reklaminį turinį. Bet tiesa yra tokia – karo metu tenka pakeisti savo kryptis, veiklos formatą“, – kalbėjo pašnekovas.

Paklaustas, ar fiksuojant karo tikrovę sugriūva visi dokumentikos apibrėžimai, S. Orlovas sakė, kad
kol kas filmavimai nevyko karo zonoje, o užnugaryje, atlaisvintose teritorijose.

„Taip, ten yra savi pavojai, susiję su bendra karo padėtimi šalyje. Be abejo, niekas nežino, kada gali atskristi raketa – nuolat girdima oro pavojaus sirena, į kurią mažai kas tekreipia dėmesį. Žinoma, reikia atsargiai ir atsakingai elgtis atlaisvintose teritorijose, ten palikta „lauktuvių“, kiemai užminuoti. Sakau, kol kas, nes yra mintis sugrįžti, vykti su tais pačiais medikais iš mobilios ligoninės – dabar jau į rytus, kur vyksta karo veiksmai“, – planais dalijosi jis.

Būsimos dokumentinės juostos darbinis pavadinimas „Paslėpti herojai“, nes, kaip pabrėžė S. Orlovas, svarbu parodyti žmones, kurie kiekvieną dieną dirba savo darbą. „Labai daug sutiktų žmonių – tylūs didvyriai. Černigove mus lydėjo vienintelio likusio viešbučio portjė, kuris prieš pat karo pradžią pabaigė tarnybą kariuomenėje. Jis iškart prisistatė atlikti prievolės, pasakė, kad nori įsitraukti, tačiau gavo atsakymą, kad pagal jo specializaciją vietos nėra, bet galintis eiti į žvalgybą. Priešo okupuotame mieste šis vos 24-erių vaikinukas važinėjo po miestą su dviračiu (tai labai pavojinga, bet kada gali nušauti) ir pranešinėjo saviškiams okupantų pozicijas... Ir tai tik vienas pavyzdys.“

Sergejus Orlovas
Sergejus Orlovas
© Asm. albumas

Pagrindinė žinutė – apie viltį

Be pilno žmonių įsitraukimo, susivienijimo į vieną tvirtą kumštį, S. Orlovas įsitikinęs, toks pasipriešinimas, kokį matome Ukrainoje dabar, nevyktų. „Visi žinome, kad agresorius to nesitikėjo, teigė, kad užteks vos dviejų ar trijų dienų, ir viskas bus užimta... Todėl būtent tai svarbu parodyti – žmonių istorijas. Karas yra likimai, gyvenimai. Filmavome katalikiškų ir rusiškų Velykų laikotarpiu, todėl daug kalbėjome apie viltį ir simbolizmą“, – sakė jis.

Visą šią iniciatyvą S. Orlovas manė įgyvendinsiantis savo lėšomis. „Laikas tapo svarbiu faktoriumi, nebuvo kada derinti ar ilgai ieškoti prodiuserių ir rėmėjų, kaip yra įprasta prieš imantis kokio nors projekto... Tad ši stadija vyksta dabar. Šito projekto ant savo pečių „nepavešiu“ arba jis nukentės... Bet, manau, kad viskas bus gerai, surasime ir prodiuserį, ir rėmėjus iš draugiškų verslų“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad darbai nesustojo, tik labai reikia pagalbos juos tęsiant.

Dokumentinio filmo kūrėjai planuoja, kad platinimo metu surinktos lėšos bus skirtos Ukrainos paramos organizacijoms: „Iš mokamų platformų už peržiūras ar kitais būdais rinktos lėšos bus skirtos paramai. Padarysime viską, kad turinys būtų stiprus ir įdomus. Pragmatiškai matau, nieko neteisdamas – žmonės Lietuvoje ir Europoje pavargo aukoti... Tačiau kai nuvažiuoji ir pats visa tai pamatai savo akimis – imi žiūrėti kitaip, tai paliečia. Tikiu šiuo projektu, tačiau jis sudėtingas ir sunkus... <...> Pagrindinė žinutė – apie viltį. Tai nėra filmas apie karo baisybes, sielvartą. Taip, to yra, bet tie žmonės, kuriuos buvau sutikęs, jie nesikoncentruoja į sielvartą ir pyktį, o į tai, kad reikia tvarkytis, reikia daryti. Kad ir kaip pompastiškai skambėtų – tai žūtbūtinė kova, nuo kurios priklauso išlikimas.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
3.9091

„Dienoraštis iš Bergen-Belzeno koncentracijos stovyklos 1944–1945“ sudarytoja Saskia Goldschmidt: netikiu, kad blogis kada nors bus sunaikintas

Dar viena tikra istorija. Iki skausmo autentiška, mėginanti pagriebti kiekvieną gyvybės akimirką....

Diopo „Naktį visų kraujas juodas“ – romanas apie gedulo ir beprasmio karo sužeistą žmogų

Kokia turi būti knyga apie Pirmąjį pasaulinį karą, kad praėjus daugiau nei 100 metų po jo...

Lietuvoje bus teikiami nacionaliniai architektūros apdovanojimai

Lietuvoje nuo kitų metų bus teikiami Nacionaliniai architektūros apdovanojimai, kuriais siekiama...

„Saulė ir jūra“ Londone: akmenėliai iš Temzės ir britų žiniasklaidos liaupsės

„Šis vizionieriškas pasirodymas yra širdį veriančiai graži elegija apie mūsų santykius su...

Festivalio „Mes – Ukraina‘22“ konkursinės programos nugalėtojas – režisierius iš Ukrainos

Lietuvos rusų dramos teatre praėjo dvi dienas trukęs dramaturgijos festivalis „Mes –...

Top naujienos

Landsbergis – apie jam suteiktą statusą: Lietuva galų gale susitvarkė (23)

Seimas ketvirtadienį galutinai pritarė valstybės vadovo statuso suteikimui Aukščiausiosios...

Ukrainos turizmo atstovė: kol kas sunkiai įsivaizduoju ukrainiečius ir rusus viename viešbutyje

Karas Ukrainoje tapo dar vienu žiauriu smūgiu po pandemijos mėginančiam atsitiesti šios šalies...

Šaltasis frontas išstums tropinį orą iš Lietuvos: liūčių išvengs tik viena Lietuvos dalis

Šeštadienį per Lietuvą lėtai slinks šaltasis atmosferos frontas, kuris jau išstums karštą...

JAV žvalgyba praneša: Putinas vis dar nori užimti didžiąją dalį Ukrainos (3)

JAV žvalgyba mano, jos Rusijos vadovo artimiausio metu tikslas – sustiprinti pozicijas Donbase...

Delfi PliusVytenis Miškinis

Po košmariškos mirties – netikėta atomazga: dalis žmogaus suvalgyta, o kaltų nėra

Po beveik metus trukusio tyrimo dėl kraupios vyro mirties Šalčininkų rajone, Šaulių kaime,...

Festivalyje Lenkijoje kilo milžiniška audra: raginama nepanikuoti, evakuojami tūkstančiai žmonių, tarp jų – begalė lietuvių

Penktadienio vakarą Gdynioje vykstančio festivalio „ Open'er “ erdvę užklupo didžiulė...

Puolimo akcentais suabejojęs Maksvytis: kritiniu momentu galima pasitikėti Brazdeikiu

Ketvirtame kėlinyje dviženkliu skirtumu atsilikusi Lietuvos krepšinio rinktinė grėsmingai krypo...

Delfi PliusGintarė Bakūnaitė

Lietuvė emigrantė eidama į darbą dingo lyg į vandenį: žudikas aukos kūną furgone vežė per visą Europą (1)

2011 metų rugpjūtį Didžiojoje Britanijoje netikėtai dingusios lietuvės Vitalijos istorija...

Pavyzdinės lietuvių serijos vos nesugadino Eurolygos žvaigždės siautulys Bulgarijoje (2)

Lietuvos krepšinio rinktinė toliau žygiuoja be kluptelėjimų pirmame pasaulio čempionato atrankos...

Karas Ukrainoje. Rusijos naikintuvai apšaudė Gyvatės salą uždraustomis bombomis (2)

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus ketvirtadienį pareiškė, kad padėtis...