„Jaudinanti akimirka. Kai išsipildo svajonės net nedrąsu patikėti, kad viskas vyksta iš tikrųjų. Galiu tik pasakyti, kad nereikia bijoti svajoti, turėti didelių ar, rodos, tą akimirką neįmanomų planų“, – „Saudade“ premjeros JAV išvakarėse kalbėjo kompozitorė.
Neeiliniame renginyje dalyvavaus vizito į JAV atvykęs kultūros ministras Simonas Kairys, kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė, LR generalinis konsulas Niujorke Vaclovas Šalkauskas, iš Čikagos atvykę LR generalinė konsulė Sigrida Mulevičienė ir Lietuvių fondo vadovai Tauras Bublys ir Milda Davis.
„Saudade“ – portugalų kalbos žodis, reiškiantis ilgesį – beribį, egzistencinį, metailgesį. Tokį, kuriame susilieja visos įmanomos ilgesio formos: to, ko nebėra, kas mirė, dingo, praėjo. Pandeminiu laikotarpiu „Saudade“ įgavo ir dar vieną, normalumo ilgesio, išraišką.
Simfoninis kūrinys „Saudade“ įkūnija Ž. Martinaitytės kūrybai būdingus leitmotyvus: tuštumą, vienišumą, tylą, ramybę, laikinumą, ilgesį, prisiminimus, tolius. Pasak muzikologo Lino Paulauskio, iš jos muzikos sklindanti egzistencinė nerimastis ir šviesus liūdesys yra tai, kas įtikina. Šią mintį pratęsia „Records International“ apžvalga: „Saudade“ sukelti jausmai gali būti audringi ir užvaldantys: nuo geidulingų melancholijos iliuzijų, kuriomis kūrinys prasideda, banguodamas vis intensyviau, kol pasiekia didžiulę veržlią kulminaciją su tonalia harmonija ir nenumaldomu ritminiu polėkiu.
Pernai „Saudade“ pateko tarp dešimties geriausių JAV klasikinės muzikos albumų, paskelbtų Amerikos NPR radijo, muzikos žurnalas „The Absolute Sound“ įvardijo jį vienu geriausių 2021-ųjų klasikos albumų. Pernai jis atsidūrė ir „The New York Times“ savaitgalio rekomendacijų penketuke. „Saudade“ vardas ryškiai nuskambėjo muzikos žurnaluose „San Francisco Classical Voice“, „Gramophone“, „BBC Music Magazine“ ir kt. JAV kritikai Ž. Martinaitytę įvardija viena ryškiausių šiuolaikinių orkestrinės muzikos kūrėjų.
