aA
„Visą gyvenimą ieškojau prasmės. Dabar jau nebeieškau,– prisipažįsta šį pavasarį 86-uosius švęsiantis aktorius Donatas Banionis ir pacituoja Viljamo Šekspyro „Makbeto“ eiles: „Rytoj – ir vėl rytoj – ir vėl rytoj… Smulkiais žingsneliais bėga mūsų dienos... Gyvenimas – tai bėgantis šešėlis.“ Jo balse skamba savotiškas nusivylimas šiandieniniu teatru, pernelyg skubančiu gyvenimu. Su nostalgija jis prisimena režisieriaus Juozo Miltinio teatro laikus, kai visur buvo ieškoma prasmės, filosofinės tiesos.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

– Dabar visi skundžiasi krize, sunku gyventi... Aišku, sunku, kai esi paskendęs vartojime, kai vis „hamletiškai“ savęs klausi – tą ar tą niekniekį pirkti. Prasmingesniems klausimams nebelieka laiko. Krizė mąstysenoje. O kada buvo lengva gyventi? Gal per karą, pokario metu, kai nežinojai, ar rytoj dar apskritai liksi gyvas...

Vaikystė nebuvo lengva. Kai suėjo penkeri, tėvas išvažiavo laimės ieškoti anapus Atlanto. Liko su mama, kuri kaip išmanydama sukosi. Buvo šiek tiek pavalgyti – ir užteko. 1930 m. tėvas, dėl politikos išsiųstas iš Brazilijos, grįžo į Kauną. Tačiau tėvai išsiskyrė, ir mažasis Donatas liko gyventi su tėvu. Vieną pamotę keitė kita, todėl visą laiką jautėsi nereikalingas šeimoje. Mokėsi labai gerai, visuomet stengdavosi būti pirmūnas. Kai baigė pradžios mokyklą, tėvas atidavė į amatų mokyklą, kad vaikas turėtų profesiją ir greičiau ant kojų atsistotų. Būdamas 14-os, Donatas pradėjo mokytis keramikos. Užmirštas namuose, atsigriebdavo draugų kompanijoje, kurioje ir pavaidindavo. Kartu su kurso draugu Vaclovu Blėdžiu buvo užkietėję teatro mėgėjai: abu stojo į Kaune, prie Darbo rūmų, buvusią dramos studiją. Tačiau Banionio ten nepriėmė, nes per jaunas (tik penkiolikos) buvo. Blėdį priėmė, tai jis vis pasakodavo, kaip jie ten mokosi ir vaidina.

– Vieną dieną Blėdis sako: žinai, Donatai, turim naują vadovą iš Prancūzijos, labai įdomų žmogų... Juozas Miltinis. Jis visai kitaip mąsto, laikosi prancūziškos teatro tradicijos.

V. Blėdis įkalbinėjo Banionį stoti į teatro studiją. Bet 1940 m. atėjo tarybų valdžia, uždarė Darbo rūmų teatrą. Juozas Miltinis nuėjo pas tuometinį LTSR švietimo liaudies komisarą Antaną Venclovą. Buvo leista kurti naują teatrą Panevėžyje. 1941 m. pavasarį įvyko pirmosios Panevėžio teatro gastrolės Kaune.

– Tuo metu mane Blėdis ir pristatė Miltiniui. Labai jaudinausi sakydamas eilėraštį, bet Miltinis priėmė mane į teatrą. Prasidėjo naujas gyvenimas. Mano tėtis netikėjo, kad aš būsiu artistas: atseit, nei išvaizdos, nei ypatingo balso. Tuometinis Kauno teatras buvo senųjų teatrinių manierų teatras. Artistas turėjo būti gražuolis, aukštas, stotingas. O Miltiniui atvirkščiai – turi būti žmogus, ne štampuota figūra, nereikia vaidinti, o reikia būti. Miltinis ne tik aktorius, bet ir asmenybes ugdė. Visas aktorių gyvenimas virė jo akyse. Mes gyvenom bendrabutyje – jokių gėrimų, jokių tarpusavio meilių, jokių intrigų. Teatras buvo VISKAS.

Prie vokiečių Panevėžio teatrui algas mokėdavo savivaldybė. Tuomet buvo pastatytas K. Binkio „Atžalynas“. Kritikai pastebėjo mielą jauno D.Banionio suvaidintą Jasių. Kai 1944 m. vokiečiai ėmė trauktis, J.Miltinis su D.Banioniu ir V.Blėdžiu sugalvojo vykti į Vakarus. Vežimu važiavo iki Telšių, tačiau ties Šiauliais kelionę nutraukė frontas. Apsistojo pas poetą Vytautą Mačernį. Beveik porą mėnesių gyveno, vis laukdami amerikonų kaip išsigelbėjimo.

– Daugelis kalbėjo: vyrai, eikit į mišką, pralauksit kokį mėnesį, ir ateis tie amerikonai. Taip ir neatėjo... Frontui pajudėjus, rusai varė vokiečius atgalios link Berlyno. Teko grįžti į Panevėžį.

D.Banionis nusivylęs pernelyg skubančiu gyvenimu ir vartojimu

Darbas Panevėžio teatre prasidėjo sunkiai: išgrobti sceniniai kostiumai, dekoracijos. Tačiau spektaklis po spektaklio įsivažiavo. Gastrolėse vaidindavo net iki 32 spektaklių per mėnesį. Aktoriai miegodavo čia pat, pravėdintoje žiūrovų salėje. Žiūrovai ir recenzentai teatrą gyrė, stebėjosi jo originalumu, kūrybiškumu.

– Besimokydamas pas Charlie Dulliną Paryžiuje, Miltinis rėmėsi Stanislavskio teatrine mokykla, grįsta aktoriaus išgyvenimu scenoje. „Kad būtų kaip gyvenime...“ Buvo prieš visuose Lietuvos teatruose vyravusias klišes. Apmaudu, bet man ir šiuolaikinis teatras dažnai atrodo štampų teatras, kur nematyti žmogaus asmenybės, o tik kažkokios marionetės, režisieriaus tampomos už virvelės. Dabar yra efektų teatras. Kelnės nukrinta, lietus iš popierėlių pilasi... Kažkokie teatriniai išradimai, o Juozui Miltiniui rūpėjo žmogus, jo vidinė būsena, pergyvenimas, personažo vidinė motyvacija. Teatras, kuriame buvo matyti, kas kunkuliuoja žmogaus sieloje.

Donatas Banionis pripažįsta, kad Juozas Miltinis padėjo suformuoti jo asmenybę. Aktoriaus požiūriu, būtent maestro parodė kelią į tikrąsias vertybes. Režisierius buvo reiklus ne tik sau, bet ir kitiems. J.Miltinis yra rašęs: „Mano mokytojai Dullinas ir Copeu mane mokė, o vėliau ir pats įsitikinau, kad aktoriaus vaizduotė būtinai turi remtis ne emocijų kurstymu, o intelektu. Režisierius teatre tiek reikšmingas, kiek jis sugeba išugdyti aktorių – asmenybę ir iš jo sukurti personažą. Artistas turi būti dvasiškai turtingas, jis negali būti kvailesnis už žiūrovą“. Ta išugdyta išmintis, atsispindėjusi aktorių akyse, padėjo ne vienam išgarsėti ir kine. Donatas Banionis vertina tuos savo vaidmenis, kuriuose kino režisieriai ir operatoriai leisdavo jam improvizuoti. Tai visų pirma Vaitkaus vaidmuo Vytauto Žalakevičiaus filme „Niekas nenorėjo mirti“.

– Visa kūrybinė grupė tarsi alsavo vienu kvėpavimu. Aktoriams buvo leista vaidinti, o ne būti statistais. Aš iš jaunystės atsiminiau, kaip pokaryje lietuviai jautėsi, kai, patys nenorėdami, buvo įstumti į istorijos aplinkybes... Pažinojau tuos žmones, kurie buvo miške, o paskui mėgino grįžti iš miško...

Kine Donatui Banioniui teko dirbti su daugeliu garsių režisierių, tačiau labiausiai jis vertina Andrejų Tarkovskį. Aktorius atliko pagrindinį vaidmenį filme „Soliaris“, įtrauktame į pasaulio filmų, kuriuos būtina pamatyti, žinyną.

– „Soliaris“ – man brangus filmas. Dabar jis pripažintas visame pasaulyje, o pirmomis dienomis daug kas nesuprato nei filmo, nei Tarkovskio... Kelios jo susuktos juostos ilgiems metams atgulė ant lentynų archyvuose ir ekrane pasirodė gerokai vėliau. „Andrejus Rubliovas“ – man pats stipriausias Tarkovskio filmas. Tikras šedevras. Pirmąsyk aš pats jį žiūrėjau paslapčiom, nes buvo uždraustas. Man Tarkovskis – vienas iš geriausių pasaulio režisierių.

Septynios dešimtys vaidmenų filmuose ir apie du šimtus teatre – tokia Donato Banionio kūrybinė biografija. Pats kaip pavykusius jis išskiria tik 4 savo vaidmenis kine. Reiklus ne tik sau, bet ir kitiems. Nesupranta paviršutiniškumo, skubėjimo, besaikio vartojimo... Tačiau klausydamas, kad šiandien jis jau nebekvaršina sau galvos ieškodamas kasdienybės prasmės, girdi gilų sarkazmą.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Istoriniame Kauno geležinkelio tunelyje – išskirtinis renginys gyventojams

Gegužės 22 dieną kauniečiai ir miesto svečiai turės unikalią progą ne tik aplankyti Kauno...

Paskelbti parodos „JCDecaux premija 2019“ dalyviai

Šiuolaikinio meno centras ir lauko reklamos bendrovė „ JCDecaux Lietuva“ jau ketvirtus metus...

Teatras kviečia į ryškų laisvės ir tolerancijos vakarėlį (1)

Kodėl dauguma mūsų vis dar yra susivaržę, stengiasi atitikti visuomenės lūkesčius ir bijo tų,...

Rašytojai prašys sostinėje palikti Cvirkos paminklą (28)

Vilniaus savivaldybės politikams puoselėjant planus nukelti paminklą rašytojui ir sovietmečio...

Specialiai DELFI iš Kanų: migrantų krizė su magijos elementais

Į „Auksinę palmės šakelę“ pretenduojantis „Atlantique“ – netobulas, bet įsimenantis...

Top naujienos

Kubilius apie Nausėdos dalyvavimą rinkimuose: Karbauskis buvo teisus papildyta Nausėdos štabo komentaru (253)

Šeštadienį konservatorius Andrius Kubilius savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje...

Gediminas Jaunius. Geresnės „Eurovizijos“ ateities Lietuvos atlikėjams nebus, jei neišsklaidysime TV atrankų praeities šešėlių (34)

„Eurovizijos“ sezonas Lietuvai pasibaigė, deja, šįsyk nesėkmingai, į finalą nepatekome....

Išvykusi į komandiruotę, vilnietė neįtarė, kas dedasi jos bute: dabar sunku pažiūrėti kaimynams į akis (19)

Kartais nelaimės ištinka pačiu netinkamiausiu metu – tai gali įrodyti vilnietės Linos istorija....

Politologas: Zelenskis priėmė vienintelį įmanomą logišką sprendimą (15)

Parlamentą paleidžiantis naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siekia jam...

„Valstiečių“ klausimų kandidatams į prezidentus sąrašas - be galimybės išsisukti (24)

„Valstiečiai“ paviešino sąrašą klausimų, į kuriuos laukia atsakymų iš kandidatų į...

Specialistai imasi už galvų: daugelis lietuvių klysta dėl jau šį sekmadienį įvyksiančių rinkimų (3)

Gegužės pabaigoje Europos Sąjungos piliečiai rinks vieną svarbiausių Bendrijos institucijų –...

Niekas statybose nebenori dirbti už 700 eurų: darbo rankų jau ieško visur tik ne Lietuvoje (159)

Jaunimas nenori eiti dirbti į statybas, todėl yra pastebima, kad vis labiau trūksta darbo jėgos,...

Prieš vasarą – kosmetinės revizija: kokias makiažo priemones reikėtų įsigyti

Makiažo gerbėjos žino, kad šiltėjantys orai reiškia kaitą ne tik kosmetinėse, bet ir dažymo...

Kaunietis užfiksavo nemalonią situaciją: automobilis kliudė žmones ir nė nesustojo (34)

„Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuota medžiaga....

Juodos dienos „Huawei“: „Google“ apribojo prieigą prie „Android“ papildyta 11.10 (173)

Užsienio spauda praneša, kad „Google“ sustabdė bendradarbiavimą su Kinijos technologijų...