aA
Žmonės retai naudojasi galimybe paskelbti apie prarastą meno vertybę, nors tokia informacija jau keletą metų skelbiama viešai internete ir yra nemokama. „Gal dar nesuprantama, kad tai labai svarbu“, – Meno rinkos agentūros vadovė. Lietuvos kriminalinės policijos biuro specialistė prognozuoja, kad šalyje daugėjant vagysčių, daugės ir vagysčių, kurių objektai – meno vertybės.
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)
Kaip pabrėžia Meno rinkos agentūros vadovė Simona Makselienė, viešumu siekiama, kad neteisėtu būdu įgyti meno kūriniai „nebepatektų atgal į meno rinką ir joje necirkuliuotų“.

„Asmenys, netekę meno kūrinių, yra kviečiami atsiųsti pavogto kūrinio nuotrauką bei trumpą informaciją apie kūrinį.

Kolekcininkai, muziejai, galerijos ir kt. prieš įsigydami meno kūrinį, kurio kilmė kelia tam tikrų abejonių, gali pasitikrinti duomenų bazėje, ar tai nėra „prarastas“ meno kūrinys“, – sako S. Makselienė ir priduria, kad bazė yra naudinga kiekvienam, ketinančiam įsigyti meno vertybę.

Centinėje Policijos departamento duomenų bazėje yra įvesti duomenys apie 755 pavogtus meno kūrinius ir antikvarines vertybes. Daugiau negu 320 iš jų yra pavogtos Lietuvoje.

„Tačiau tai ne visos šalyje pavogtos meno vertybės, nes duomenų bazė pradėta formuoti 2004 m. vasarą, ir dalis iki to laiko pavogtų meno vertybių į ją nepateko“, – atkreipia dėmesį Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos Kultūros ir meno vertybių tyrimo poskyrio viršininkė Laimutė Šimkuvienė.

Vagysčių gali daugėti

Pasak L. Šimkuvienės, meno vertybių vagysčių skaičius augo iki 2003 m.: tais metais buvo užregistruota 120 nusikaltimų, kai vagysčių objektais buvo meno kūriniai ar antikvarinės vertybės.

„Nuo 2003 m. prasidėjo meno vertybių vagysčių mažėjimas ir pastaraisiais metais (2005–2008 m.) per metus padaroma iki 20 nusikaltimų, kurių objektai yra meno ar antikvarinės vertybės.

Tačiau būna atvejų, kai vienos vagystės ar plėšimo metu pavagiamas ne vienas objektas, o visa kolekcija, todėl skaičiuojant pagal pavogtų meno kūrinių skaičių pernai meno kūrinių buvo pavogta žymiai daugiau negu 2007 m.“, – komentuoja specialistė.

Ji prognozuoja, kad šalyje daugėjant vagysčių, daugės ir vagysčių, kurių objektai bus meno vertybės. Ypač todėl, kad meno vertybės ir antikvariniai daiktai krizės metu, pasak pašnekovės tampa, viena iš saugiausių investicijų.

Dažniausiai meno vertybes vagia išmanantieji meno rinkos tendencijas, sako lrt.lt pašnekovės.

„Yra buvę nusikaltimų, kuomet meno vertybių vagystės buvo tikslinės, gerai suplanuotos, pavyzdžiui, 1997–1998 m. buvo pavogti meno kūriniai iš Kauno kolekcininkų. Kaip parodė tyrimas, šiuos nusikaltimus padarė asmenų grupės, kurios turėjo pakankamai žinių apie meno vertybes ir siekė jas įgyti nusikalstamu būdu“, – pasakoja L. Šimkuvienė.

Neretai, pasak jos, meno kūriniai iš maldos namų paverčiami brangaus metalo laužu ir parduodami supirkinėtojams.

„Yra asmenų, kurie vagia būtent iš maldos namų. Jie atlieka bausmę ir vėl grįžta prie savo įpročio. Pastebėta, kad iš maldos namų, ypač Vilniuje, vagia narkomanai. Jie vagystes padaro tuo metu, kad maldos namai yra atviri: tiesiog įeina, pagrobia vertybę ir sprunka, per daug nesisaugodami liudytojų“, – vagių įpročius komentuoja L. Šimkuvienė.

Neinformuoja, nes neturi duomenų?

Meno rinkos agentūros vadovė pabrėžia svarbą dalintis informacija apie pavogtas meno vertybes. Jos nuomone, priemonės informuoti visuomenę yra pakankamos, tik jomis retai naudojamasi.

„Galbūt žmonės dar nesupranta, kad tai yra labai svarbu. Galiu pasakyti, žmonės beveik nesinaudoja galimybe paskelbti apie prarastą meno kūrinį. Arba jie neturi duomenų apie vertybes (neturi nuotraukos ar aprašo), arba dėl kokių nors kitokių priežasčių“, – svarsto S. Makselienė.

„Pavogti meno kūriniai niekur nedingsta – jie vėl atsiduria rinkoje, ir nė vienas nėra apsaugotas, kad jis nenusipirks vogto meno kūrinio. Kas nori tokį turėti? O jeigu žmonės suprastų dalinimosi informacija svarbą, jeigu būtų sukurta ne tik duomenų bazė, bet ir sistema, kuri leistų patikrinti, ar nebuvo meno vertybė pavogta, žmonės būtų labiau apsaugoti“, – įsitikinusi pašnekovė.

Policija apie pavogtų meno vertybių bazėje sukauptus duomenis primena antikvariatų vadovams, perduoda informaciją Kultūros paveldo departamento, Muitinės departamento pareigūnams.

„Yra buvę atvejų, kai asmenys, pastebėję, kad antikvariate parduodama vertybė yra paskelbta kaip ieškoma vogtų meno kūrinių bazėje, informuoja“, – sako L. Šimkuvienė.

S. Makselienės nuomone, reikėtų sukurti ir padirbinių duomenų bazę, kad dirbantys, pavyzdžiui, su antikvarinėmis vertybėmis, galėtų patikrinti, ar jos nebuvo vogtos.

Vagia, kur nėra apsaugos sistemų

Pastaruoju metu dažniausia nukenčia mažų miestelių ir kaimo vietovių maldos namai, ypač cerkvės. Pastebima, kad vagysčių iš maldos namų skaičius yra sumažėjęs.

„Tai siejame su prevenciniu darbu: buvo parengti iniciatyviniai raštai, kuriuose išsakyti pastebėjimai dėl nepakankamos bažnytinių meno vertybių apskaitos bei apsaugos. Rekomenduota neperduoti saugoti meno vertybių toms religinėms bendruomenėms, kurios negali užtikrinti pakankamo saugumo.

Į minėtus raštus gavome atsakymą, kad į mūsų pastebėjimus bus atsižvelgta, kad religinės bendruomenės atliks meno vertybių inventorizaciją, jas nufotografuos bei aprašys“, – pasakojo L. Šimkuvienė.

Pasak jos, didžioji dauguma maldos namų įsirengė apsaugos sistemas, todėl bent jau pastarųjų metų vagystės buvo padarytos kaimo bažnyčiose – jose nėra jokios apsaugos.
Paprastai pavyksta atskleisti iki 20 proc. meno vertybių vagysčių. „Pavyzdžiui, 2008 m. buvo atskleista 38 proc. meno vertybių vagysčių, kitų tyrimas tęsiamas“, – sako specialistė.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Į Vilnių atvykstanti Tanya Tagaq skelbia: niekas neturi teisės primesti jums savo moralės

Spalio 12 d. pirmą kartą Lietuvoje koncertuosianti „ Polaris Music Prize “ laimėtoja, unikalaus...

Kvietkauskas įteikė svarbiausius Kultūros ministerijos apdovanojimus

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas penktadienį įteikė svarbiausius ministerijos...

Šokėjas Jeronimas Krivickas: gavome motyvacijos visam ateinančiam sezonui (2)

Baleto artistą Jeronimą Krivicką šį rudenį visame pasaulyje gali stebėti „Mezzo“ TV kanalo...

Jotvingių premijos – Ramūnui Kasparavičiui ir Ernestui Noreikai

Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijos skirtos poetams Ramūnui Kasparavičiui bei Ernestui...

Iliuzijų namai ir jų herojai: aktoriai apie artėjančią spektaklio „Balkonas“ premjerą

Valstybinis jaunimo teatras 55-tąjį sezoną pasitinka prancūzų režisieriaus Erico Lacascade...

Top naujienos

Adamkienės bendraklasės atsiminimai: kai ji dar buvo ilgakasė Telšių gimnazistė, vaikinams teko padūsauti

Kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus sutuoktinė, buvusi pirmoji šalies ponia Alma...

Įvertino Karpavičiaus turtų dalybų skandalą ir paaiškino – kuri žmona turi didesnę teisę į palikimą

Daugiau nei 100 mln. Eur palikimas – štai dėl tokių pinigų šiandien surėmusias ietis laiko...

Renkantis butą atskaitos tašku tampa liūdnai pagarsėjęs Perkūnkiemis, po jo – viskas tik geryn Avulis: tai lyg koks getas (100)

Išsirinkti būstą – užduotis ne iš lengvųjų. Viena vertus, rinktis tikrai yra iš ko, kita...

Žydus gelbėjusiai vokietės ir lietuvio šeimai likimas smogė žiauriai: be gailesčio buvo ištremti į Sibirą (188)

1944 metų spalio 10 dieną į Lietuvos pajūrį įžengusi sovietinė kariuomenė atnešė...

Vokietijos bėgikė kratosi karščiausios planetos sportininkės etiketės – pirmoje vietoje jai sportas (49)

Tokio skaičiaus Vokietijos lengvaatletė Alica Schmidt ir pati kol kas negali suvokti – 500 tūkst....

Gūsingas vėjas neleis įsivyrauti šilumai, bet lietus trumpam pasitrauks

Šiandien Lietuvos orus lems ciklono pietinis pakraštys. Praslinkus šiltajam atmosferos frontui,...

Suskystintas dujas gabenusio vairuotojo išsiblaškymo kaina – milžiniškas sprogimas greitkelyje (13)

Išsiblaškymo prie vairo kaina gali būti labai didelė. Telefone, pašalinėje veikloje paskendę...

Spąstai, į kuriuos pateko nieko neįtarę automobilių pirkėjai (66)

Mobiliojo ryšio blokavimo sistemoms milijonus skyrusi kalėjimų sistema ir toliau nesugeba...

Lietuvė pradėjo tvarkytis dokumentus europiečio statusui JK gauti. Tada išlindo keisti dalykai (63)

Britų valdžios įstaigose paslaptingai prapuola įrašai apie Europos Sąjungos piliečių...

Nesusipratimas restorane parodė nemalonią tiesą: vartoti svaigalus yra tapę daugiau negu norma (100)

Kavinės lankytojai, visiškai nevartojančiai alkoholio, alaus gamintojai rekomendavo nevengti...