Artimiausias naujienas pristatė VCO meno vadovė Dalia Ibelhauptaitė, LVSO vadovas Gintaras Rinkevičius ir iš užsienio namo sugrįžę solistai Asmik Grigorian ir Kostas Smoriginas.
Kartu su VCO komanda bendrą projektą pristatė ir elektroninės muzikos kūrėjas Marijus Adomaitis, žinomas sceniniu slapyvardžiu „Ten Walls“.
Žiūrovų laukia net trys premjeros: Claude'o Debussy „Pelėjas ir Melisanda“, Giacomo Puccini „Toska“, ir Georges Bizet „Karmen“.
M. Adomaitis naujam skambesiui prikels „Karmen“.
„Su Marijumi bendraujame jau penkerius metus - nuo „XYZ“ projekto laikų. Jau prieš metus buvo gimusi idėja sukurti pilno metro elektroninę operą. Ir, žinoma, čia net abejonių nekilo, kokį kūrinį pasirinksim. Marijaus kūryba visada ryškiai išsiskyrė iš kitų tiek klasikinės muzikos suvokimu, tiek jos interpretacija ir originalumu. Jis yra vienintelis Lietuvoj, galintis įgyvendinti šią mūsų idėją“, - pasakojo D. Ibelhauptaitė.
„Kiekvieno gyvenime yra laikas bėgioti, ir susikaupti, kurti, turėti savyje tylą. Kai sugalvojau, kad reikia skambinti Mariui dėl „Karmen“, užmečiau akį pažiūrėti, ką jis tuo metu veikė. Žmogus per savaitę aplanko keturias skirtingas šalis, apie kokią kūrybą gali jam papasakoti Dalia? - pamaniau tada. Marijus nesėdi pievoje ir nemedituoja, jis dirba tarp tūkstančių žmonių ir triukšmo. Dabar atsitiko kaip atsitiko. Jis man paskambino, kad atsiprašytų tų žmonių, su kuriais dirbo. Mes esame jo šeima, buvome penkerius metus. Šeima gali prilupti, gali iškolioti, pasakyti viską, ką galvoja. Tačiau šalia manęs sėdi nepaprastai talentingas kūrėjas. VCO stato „Karmen“ su pačiu talentingiausiu žmogumi šioje srityje. „Bohemiečiai“ yra pats tolerantiškiausias kolektyvas. Čia dirbo įvairių pažiūrų, tautybių ir pakraipų asmenybės“, - sakė D. Ibelhauptaitė.
Išskirtinio likimo moterų temą papildys ir grįžtančios „bohemiečių“ sukurtos operos: „Trubadūras“, „Oneginas“ ir miuziklas „Svynis Todas“, o su jomis, - ir Asmik Grigorian, sukūrusi įspūdingas damas visose trijose operose.
„Praėjęs sezonas mums buvo ypatingai sudėtingas, – pasiektos didžiausios kolektyvo pergalės. Pastatytas šiai dienai pats sėkmingiausias mūsų spektaklis „Trubadūras“, kurį per nepilnus keturis mėnesius pamatė net 11 000 žiūrovų. Sukurta pirmoji opera jaunimui „Jonas ir Greta“,
atnešusi spektaklio kūrėjams Gediminui Šeduikiui ir Ričardui Šumilai Auksinį scenos kryžių. Ir nors kolektyvo skolos niekaip nemažėja, optimizmo ir įkvėpimo šiemet bus dar daugiau!“, - dėstė D. Ibelhauptaitė.
Pirmoji premjera – vienintelė užbaigta C. Debussy opera „Pelėjas ir Melisanda“ Kongresų rūmų sceną išvys jau gruodžio 3, 4, 5, 6 dienomis.
Tai visiems žinomas, tačiau mažai pažintas Lietuvoje kompozitorius, todėl savo pasirinkimu „bohemiečiai“ tęsia savo seną tradiciją pristatyti Lietuvos žiūrovams nepažintas operas. Šis impresionistinės muzikos kūrinys reikalauja kruopštaus pasiruošimo ne tik iš atlikėjų, bet ir ypatingai aukšto profesionalumo iš orkestro. Iššūkis, vertas geriausių – LVSO ir maestro G. Rinkevičiaus.
„Dalia sako, kad dirba, o aš mokausi. Kiekvieną kartą mes visi esame ir būsime studentais, ypatingai su tokiais išskirtiniais kūriniais, muzika, kaip „Pelėjas ir Melisandra“. Tai – ypatingai sklandus muzikos ir dramos susiliejimu kūrinys. Kiekvieno dirigento svajonė yra padirbėti su tokiu kūriniu. Tai - kito muzikos pasaulio svajonė: ne Verdis, ne Pučinis, ne Vagneris...Bet lygiai tokia pat įspūdinga.“, - pasakojo maestro, pridūręs, jog kas kartą norisi, kad apie muziką ir jos išskirtinumą, niuansus būtų kalbama vis daugiau.
Į Vilnių atlikti pagrindinės rolės grįš Jurgita Adamonytė, gegužės mėnesį sukūrusi publiką ir kritikus be amo palikusį šios paslaptingos moters portretą Velso Nacionalinės operos pastatyme. Didžiosios Britanijos operos kritikai vieningai pavadino Jurgitą „geriausia dešimtmečio Melisanda“ ir „lietuviškąja Ingrid Bergman“, o jos vaidmens atlikimas nusipelnė tik aukščiausio įvertinimo.
Antroji moteris naujajame sezone – „Toska“. Ši opera - „bohemiečių“ sugrįžimas prie kompozitoriaus G. Puccinio kūrybos. To paties pavadinimo pjesė, sukurta legendinei aktorei Sarai Bernhardt, susilaukė didžiulio populiarumo ir buvo suvaidinta daugiau nei 3000 kartų vien Prancūzijoje. Pučinis negalėjo atsispirti šios herojės kerams, – taip gimė nuostabi muzika, garsiausios arijos ir aistringa meilės istorija, kurios centre – žavinga dainininkė Toska. Na, o išskirtinės moters istorija neapsieina be stiprių, aistringų ir kerštingų vyrų, kurie bet kokia kaina nori jas užvaldyti. „Tamsos demono“ Scarpijos vaidmenyje Vilniuje debiutuos vienas ryškiausių šių dienų baritonų Kostas Smoriginas.
Šio įspūdingo kūrinio Lietuvoje negirdėjo visa jaunoji karta – scenoje šis veikalas nebuvo statytas nuo 1997 m. „Toskos“ premjera vyks balandžio 27 – gegužės 1 d., o spektaklio režisierė D. Ibelhauptaitė tiki, jog spektaklis nenusileis „Trubadūro“ aistringumui ir tęs įspūdingą garsiausių pasaulio operų pristatymą VCO kūryboje.
O visiems pernelyg gerai pažįstamą G. Bizet „Karmen“ naujam skambesiui prikels elektroninės muzikos kūrėjas Marius Adomaitis (Ten Walls).
„Mes turime geriausius solistus, atliekančius „Karmen“ partijas žymiausiose pasaulio scenose, todėl būtų tiesiog kvaila nepastatyti šios operos! Justina Gringytė triumfavo tiek Anglų Nacionalinės operos pastatyme, tiek Maskvos Didžiajame teatre, - jos Karmen jau laukia Madridas ir Škotų Nacionalinė opera. Kostas Smoriginas yra vienas dažniausiai pasaulyje Eskamiljo partiją atliekančių solistų, šiame vaidmenyje sužibėjęs jau daugiau, nei 150 kartų. Naujausių šio vaidmens interpretacijų iš jo šį sezoną laukia Italijos ir Vokietijos teatrai bei Londono Covent Gardenas. Edgaras Montvidas būtų idealus Don Chosė! Vis dėlto nesinorėjo imtis tradicinio pastatymo. Su Mariumi bendraujame jau 5 metai - nuo „XYZ“ projekto laikų. Jau prieš metus buvo gimusi idėja sukurti pilno metro elektroninę operą, ir, aišku, čia net abejonių nekilo kokį kūrinį pasirinksim – tik „Karmen“! Mariaus kūryba visuomet ryškiai išsiskyrė iš kitų, tiek klasikinės muzikos suvokimu, tiek jos interpretacija ir originalumu. Jis - vienintelis Lietuvoje, galintis įgyvendinti šią mūsų idėją“, - pasakojo VCO meno vadovė.
VCO komandos teigimu premjeros datą pasakyti dar sunku, - vyksta ilgas ir sudėtingas kūrybos procesas.
„Ši opera man yra dovana dėl daugelio dalykų. Turiu progą kurti operos elektroninę versiją, galiu sujungti šiuolaikinės ir klasikinės muzikos patirtį, įprasminti tai, kad daugiau nei 10 metų mokiausi groti klarnetu ir fagotu. Taip pat tai yra dovana, nes po skandalo, kurį sukėliau, galiu parodyti savo požiūrį į toleranciją darbu, o ne žodžiais. Žmonės, su kuriais dalinausi scena ir kūryba visuomet buvo įvairių pažiūrų, mes vienas kito niekada nevertinome pagal seksualinę orientaciją, tautybę ar odos spalvą. Džiaugiuosi, kad draugai, o visų pirma bohemiečiai, priėmė mano atsiprašymą ir palaikė mane. „XYZ“ projektas paveikė visą mano kūrybą. Be jo, mano naujausi kūriniai būtų kitokie. Kurti visą operos elektroninę versiją yra didžiulis iššūkis, tai kur kas sudėtingiau ir įdomiau nei remiksuoti populiarias arijas. Jaučiuosi įkvėptas, jaučiuosi, dėkingas, jaučiuosi skolingas.“, - sakė M. Adomaitis.
Jau spalio 22 – 25 d. grįžta „Trubadūras“. VCO džiaugiasi galėdami Manriko rolėje pristatyti paskutinius du metus operos pasaulį stebinantį lenkų tenorą Arnoldą Rutkowskį. Jo mylimąją Leonorą scenoje įkūnys dvi geriausios Lietuvos solistės: Sandra Janušaitė ir Asmik Grigorian. Pastarajai paskutiniai metai pažėrė ne tik naujų aukštumų profesinėje veikloje, bet ir asmeniniame gyvenime. A. Grigorian ne tik spėjo pavergti Romos publiką, įsimintinu pasirodymu operoje „Madam Baterflai“, bet ir spėjo šią vasarą Graikijoje atšvęsti vestuves bei ką tik grįžo iš kelionės po Šiaures ašigalį!
Asmik Grigorian pasakojo apie tai, kaip šiandien jai darosi sudėtinga išaiškinti tarptautiniame operos pasaulyje, kodėl ji atsisako didelių teatrų pasiūlymų tam, kad galėtų atvykti dainuoti į Vilnių: „Labai džiaugiuosi, jog mes jau esame vertinami, bet yra labai keistas jausmas. Nemėgstu teisintis, bet prieš savo aplinką man dažnai reikia pasakoti, kas yra Dalia, Gintaras, kodėl aš važiuoju čia. Nes mes VCO turime tiktai žmonės ir kai užsienio kolegoms parodai sudėtis, kūrybinę komandą jiems darosi aiškiau, bet iš pradžių jiems atrodo nesuprantama, kodėl aš važiuoju ten, kur net scenos nėra... Tikiuosi, jog su valstybės ir kitų pagalba ši padėtis bus pagaliau išspręsta.“
Mačiusieji „Oneginą“ su didele nostalgija prisimena Edgaro Montvido sukurtą Lenskį. Šį sezoną grįžtantis „bohemiečių“ spektaklis suteiks galimybę dar kartą išvysti netradiciškai interpretuotą ir giliai į atmintį įsirėžusį Montvido sukurtą jausmingą nevykėlį. Pasak D. Ibelhauptaitės, iš šalies pažvelgus į VCO sezono planus, tokie spektakliai, kaip šis, jai kas kartą primena „bohemiečių“ dvasią: „Šiandien mes kalbame apie VCO, apie miesto teatrą, įstaigą... Tačiau mums visada labai svarbu atsigręžti atgal ir prisiminti, kaip viskas prasidėjo ir kokios vertybės mums yra svarbiausios. O tai visuomet bus buvimas kartu: su kolegomis, draugais, mūsų publika, naujais talentais ir pripažintais kūrėjais vis prisijungiančiais prie mūsų.“. Režisierė patvirtino, jog dvi pagrindinės sezono kryptys: nauji bendradarbiavimai su vizualiųjų menų kūrėjais ir senųjų kūrybinių draugysčių tąsa išliks svarbi VCO kūrybos dalis, o susitikimas ŠMC gali būti vienas iš jų. Taip pat kolektyvas pradeda žvalgytis į tarptautinius vandenis, ne tik kviesdami vis daugiau užsienio atlikėjų, bet ir patys ruošdamiesi ateities kelionėms.
Naujojo VCO sezono pristatymo akimirkos - DELFI galerijoje:
