aA
Kaune nukeltas nuo 1959-ųjų K. Donelaičio gatvėje, greta Vaikų literatūros muziejaus stovėjęs prieštaringai vertinamo rašytojo Petro Cvirkos biustas. Paminklas dabar atsidūrė muziejaus patalpose esančiame kambarėlyje, kuriame 1934–1935 m. P. Cvirka gyveno. Manoma, kad būtent čia rašytojas ir parašė garsiausius savo kūrinius, tokius kaip pirmasis lietuvių satyrinis romanas „Frank Kruk“, „Žemė maitintoja“.
Nukeliamas Petro Cvirkos paminklas (Zenono Baltrušio nuotr.)
Nukeliamas Petro Cvirkos paminklas (Zenono Baltrušio nuotr.)

Anksčiau ar vėliau toks sprendimas būtų įvykęs

Šis perkėlimas, anot Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės Deimantės Cibulskienės, buvo Vaikų literatūros muziejaus vykdomo persitvarkymo dalis: „Perkėlėme laikinai, šiuo metu yra pradėtas modernizavimo projektas, anksčiau ar vėliau toks sprendimas būtų įvykęs.“

Diskusijos apie paminklo nukėlimą, pasak D. Cibulskienės, vyko keletą metų. „Pirmiausia, sprendėme klausimą, kam paminklas priklauso – diskutavome ir su Kauno miesto savivaldybės skyriumi, ir ieškojome archyvuose dokumentų, nes biustas stovėjo Vaikų literatūros muziejaus kiemo teritorijoje, ta žemė panaudos pagrindais yra valdoma Maironio lietuvių literatūros muziejaus. Tačiau pats P. Cvirkos biustas buvo neįtrauktas į muziejaus turto apskaitą, pas mus neegzistavo. Aiškinomės, o kai iš savivaldybės gavome patikinimą, kad galime įsitraukti į savo apskaitą, tuo metu tai ir padarėme“, – priešistorę nupasakojo muziejaus direktorė.

Toks klausimas, pasak pašnekovės, buvo iškilęs, nes pastatas, kuriame buvo įkurdintas P. Cvirkos muziejus, iki 1965-ųjų priklausė Kauno miesto savivaldybei. „Nuo 1965-ųjų rugpjūčio mėnesio tapo respublikiniu muziejumi, perėjo į ministerijos priklausomybę. Užtat buvo tokia painiava, mes viską perėmėme, o biustas taip ir liko“, – aiškino D. Cibulskienė.

Tame pastate, kur šiuo metu yra įsikūręs Vaikų literatūros muziejus, ilgai veikė P. Cvirkos memorialinis muziejus – nuo 1951 iki 1991 m. Paminklas P. Cvirkai buvo pastatytas 1959-aisiais, jį sukūrė skulptorius Viktoras Palys.

D. Cibulskienė tikino susisiekę su skulptoriaus sūnumi, o šis pasitaręs su šeima pritarė, kad paminklas gali ir turi būti nukeltas. „Visi trys skulptoriaus vaikai sutiko su tokiu sprendimu“, – tikino pašnekovė.

Nukeliamas Petro Cvirkos paminklas (Zenono Baltrušio nuotr.)
Nukeliamas Petro Cvirkos paminklas (Zenono Baltrušio nuotr.)


Netrūko neigiamų reakcijų

Vilniuje vyko daug diskusijų, įvairių menininkų akcijų prieš nukeliant P. Cvirkos paminklą. Kaune, pasak D. Cibulskienės, taip pat netrūko neigiamų reakcijų.

„Buvo nemalonių išsišokimų, P. Cvirkai užmautas šiukšlių maišas ant galvos, užklijuota burna. Kadangi pas mus yra saugoma beveik 5 tūkst. eksponatų iš P. Cvirkos archyvo (didelė dalis iš buvusio muziejaus) ir mes esame literatūros muziejus, užtat norime kalbėti apie literatūrą“, – su muziejaus tikslais pažindino D. Cibulskienė.

Naujoje muziejaus ekspozicijoje, D. Cibulskienė pasakojo, jau pristatomas P. Cvirka, kaip vienas tarpukario, pirmojo lietuvių satyrinio romano „Frank Kruk“ autorius.

„Būtent šiame kambarėlyje, kur perkeltas biustas, jis šitą romaną ir užbaigė rašyti. Taip pat literatatas parašė „Žemę maitintoją“, už šiuos kūrinius buvo apdovanotas. Autorius parodome iš visų pusių, pagrindinis akcentas – literatūra, indėlis į literatūros istoriją“, – pažymėjo ji.

Kalbėdami apie sovietmečio rašytojus, ekspertai šiandien pabrėžia būtinybę atskleisti jų asmenybes ne tik per literatūrą, bet nenutylint ir kolaboravimo faktų. „Ir mūsų ekspozicijoje – vienoje salėje matome P. Cvirką tarp kitų to laikotarpio rašytojų, o kitoje – kur kalbama apie okupacijos periodą“, – pritarė nuomonei D. Cibulskienė.

Tačiau yra ir radikalių pasisakymų, esą reikia visus to meto ženklus sunaikinti – užmiršti. Ar tas kelias teisingas, o kaip, tokiu atveju, istorinis aspektas? „Verta pradėti kitur dėti akcentus – nebijoti kalbėti apie istoriją. Kad paminklas bus vienoje ar kitoje vietoje – istorija nuo to nepasikeis. Esame už praeities ženklų, tuometinės tiesos, kokia ji buvo, išsaugojimą, atskleidimą. Kaip muziejaus atstovai, nenorime nei iškraipyti, nei pagražinti istorijos“, – sakė D. Cibulskienė.

O šiandien Kauno muziejininkams labiausiai norėtųsi, kad žmonės išmoktų diskutuoti, išklausyti, pasigilinti: „Labai daug pykčio, neapykantos, blogos energijos, kurią galima būtų paversti į gerąją... P. Cvirka kaip rašytojas parašė daug puikių kūrinių. Kaip apie vaikų rašytoją planuojame apie jį kalbėti Vaikų literatūros muziejaus ekspozicijoje. Tai klasika. Mes tuo metu negyvenome, kažin, ar turime teisę vertinti ir teisti...“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
3.3333

Tadas Motiečius ir Ernestas Hoetzlas koncerte „Tempora mutantur“

Vasario 2 d. Filharmonijos scenoje su Lietuvos kameriniu orkestru ( LKO ) pasirodys temperamentingasis...

Knygos vaikams, kurias verta perskaityti ir suaugusiems

Kai kurios knygos, nors ir parašytos galvojant apie vaikus ir pirmiausia skirtos jiems, tikrai gali...

Parodoje – radiniai iš Vilniaus miesto istorijos pamatus supurčiusio Bokšto gatvės kapinyno

Lietuvos nacionalinis muziejus po daugiau nei 10 metų trukusių restauravimo darbų į dienos...

Scenografė Birutė Ukrinaitė apie Undinės apdarą be žuvies uodegos ir į vandenį panardintą publiką

Scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė teatre kartu su režisieriumi Gyčiu Padegimu...

Laurynas Katkus po dešimtmečio pertraukos grįžta su nauja prozos knyga: istorijos nesiduoda atpasakojamos

Žinomas rašytojas, eseistas ir vertėjas Laurynas Katkus po beveik dešimtmetį trukusios pauzės...

Top naujienos

Amerikiečiams – Kinijos įspėjimas dėl Ukrainos (98)

Kinijos diplomatijos vadovas ketvirtadienį per pokalbį telefonu su JAV valstybės sekretoriumi...

Tokių sergamumo skaičių dar nebuvo – pandemijos rekordas jau viršytas du kartus (65)

Lietuvoje per praėjusią parą nustatyta daugiau nei 10 tūkstančių naujų koronaviruso atvejų –...

Priminė, ko iš tiesų reikalauja Kremlius: Baltijos šalis tai paliestų tiesiogiai (23)

Rytų Europos studijų centro ( RESC ) vadovas Linas Kojala „Info dienai“ teigė, jog saugumo...

Čmilytė-Nielsen: taip jau susiklostė, kad Lietuva yra taikinys (409)

Nesutariantys dėl užsienio politikos Lietuvos politikai stokoja atsakomybės ir daro žalą...

Valdančiųjų atstovas: jei tai tęsis, tolesnio darbo kartu neįsivaizduoju

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas...

„Regitra“ rengia naujų automobilių numerių sąrašą: pasisekė tiems, kas nori „kažko įdomaus“ iš M raidės (4)

Antradienį, vasario 1 d., „ Regitra “ papildys planuojamų gaminti numerio ženklų sąrašą 46...

„Lidl“ įvairiuose Lietuvos miestuose ieško 100 darbuotojų, kai kuriems jų – išskirtinis reikalavimas

2016 m. į Lietuvos rinką atėjusi mažmeninės prekybos įmonė „Lidl Lietuva“ vėl sulaukė...

Kinija: ES skundas PPO dėl Pekino diskriminacijos Lietuvos atžvilgiu – nepagrįstas (15)

Kinija ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga, pateikusi skundą Pasaulio prekybos...

Nausėda kritikuoja galimybių pasą ir ragina permąstyti pandemijos valdymo politiką (119)

Prezidentas Gitanas Nausėda kritiškai vertina naudą, kurią pastaruoju metu valdant pandemiją...