Ch. Sugiharos sūnus papasakojo, kaip tėvas gelbėjo žydus

Šeštadienį sostinės Nacionalinėje dailės galerijoje prasidėjo festivalio „nowJapan“ renginių ciklas, skirtas japonų muzikai ir tūkstantmetėms kultūros tradicijoms atminti. Oficialiame festivalio atidaryme dalyvavo Nobuki Sugihara – vienintelis gyvas legendinio diplomato, Japonijo vicekonsulo Lietuvoje Chiune Sugiharos palikuonis. Chiune Sugihara II – ojo pasaulinio karo metais išgelbėjo ir į Japoniją padėjo pabėgti daugiau nei 6000 Lietuvos ir Lenkijos žydų. Atidaryme taip pat dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky.

Tik įžengus į Nacionalinės dailės galerijos kiemą, festivalio svečius pasitiko dziudo kovotojai, kurie inscenizavo netikras kovas. Galerijos erdvėse jautėsi tikra japoniška dvasia – virš galvų buvo sukabinti origamiai, patalpos pagyvintos autentiškais japoniškais augalais. Dar neprasidėjus konferencijai svečiai buvo kviečiami lankstyti servetėles, grožėtis japoniškų paveikslų galerija. Į konferencijos salę jau rinkosi lankytojai, kurie laukė festivalio atidarymo žvaigždės – Nobuki Sugiharos.

Chiune Sugihara – 1900 metais gimęs Japonijos diplomatas, konsulinis pareigūnas, 1939 – 1940 metais rezidavęs Kaune kaip Japonijos imperijos vicekonsulas. Antrojo pasaulinio karo metais jis išgelbėjo 10 000 Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų gyvybes, kuomet išdavinėjo vadinamąsias „gyvenimo vizas“ į Japoniją.

Įdomu tai, jog Nobuki iki 1965 m. nieko nežinojo apie savo tėvo pasiekimus. Anot jo, tėvas nebuvo linkęs šnekėti apie savo darbus, nors ir išgelbėjo 10 000 žmonių gyvybes. „Visgi jis padarė neįkainojamą darbą“, – sakė Nobuki. Vyras prisiminė, kaip 1939 metais Chiune Sugihara atvyko į Kauną ir įsteigė Japonijos konsulatą. Tais pačiais metais Vokietijai okupavus Lenkiją, nemaža dalis Lenkijos žydų pabėgėlių mūsų šalyje bandė gauti vizas, norėdami išvykti į užsienį. Tačiau jas gauti nebuvo lengva, nes buvo sunku surasti diplomatinę atstovybę, kuri jas išduotų. Ir tik 1940 m. Chiune Sugihara su savo žmona, Nobukio mama, konsulate pradėjo išdavinėti vizas, kurios išgelbėjo 6 tūkstančius Lietuvos žydų.

1968 metais Nobuki Sugihara kartu su tėvu išvyko gyventi į Jeruzalę. „Patikėkite, kiekvienas žydas turi ypatingą, unikalią istoriją. Mes išklausėme daugybę žydų gyvenimo istorijų, kurios mus sukrėtė“ , – sakė Nobuki paklaustas, kokie buvo jo ir tėvo santykiai su žydais.

Anot Nabukio, jo tėvas gimė pragaištingame amžiuje, nes pergyveno du pasaulinius karus. Chiune palikuonis prisiminė, jog jo tėvas visuomet buvo išmintingas žmogus – puikiai šnekėjo keliomis kalbomis, ypatingai gerai mokėjo rusų kalbą, besimokydamas universitete gaudavo stipendiją. Anot Nabukio, jis dirbdavo po 18 valandų per parą, negailėdamas savęs ir savo laiko. Paklausus, kaip Nobuki dabar žiūri į savo tėvą, vyras atsakė :„Jis buvo unikalus žmogus. Ir labai geras, rūpestingas tėvas“.

Po Nobukio Sugiharos kalbos salė plojo atsistojusi, kad pagerbtų Chiune Sugiharos atminimą.

Renginio akimirkos - DELFI nuotraukų galerijoje: