aA
„Gyvūnai miršta. Netrukus čia liksime vieni“, – tokiais sakiniais prasideda distopinis australų rašytojos Charlotte´ės McConaghy romanas „Migracijos“. Tai romanas, kuris gimė iš autorės meilės gamtai ir nerimo dėl nūdienio pasaulio patiriamos įvairių gyvybės rūšių nykimo krizės. Kaip sako pati autorė, apsisprendimas išvykti iš Australijos ir pakeliauti po Europą buvo lemtingas: Islandijoje išgirstas eižėjančio ir nuo ledkalnių atskylančio ledo garsas įsirėžė giliai. Taip giliai, kad atliepė ne tik siaubą dėl laukiančios ateities, bet ir suvokimą, kad taip eižėja ir mūsų pasaulis, ir jos pačios gyvenimas.
Migracijos
Migracijos
© Leidėjų archyvas

Jovitos Groblytės-Hazarikos iš anglų kalbos išversta ir leidyklos „Baltos lankos“ išleista knyga „Migracijos“ – jau devintoji australų rašytojos ir scenaristės Ch. McConaghy knyga ir pirmoji, sulaukusi didžiulės tarptautinės sėkmės. Amazon.com „Migracijas“ išrinko geriausia 2020 m. grožine knyga, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Paskui paskutinę paukščių koloniją

Pagrindinė knygos veikėja Franė Stoun visad buvo iš tų, kurios geba mylėti, bet negali pasilikti. Praeityje palikusi viską, išskyrus savo paukščių sekimo įrangą, ji atvyksta į Grenlandiją, kad leistųsi į ilgą kelionę iki pat Antarktidos – paskui vienintelę likusią poliarinių žuvėdrų koloniją pasaulyje, paskui ilgiausią ir galbūt paskutinę jų migraciją.

Įkalbėjusi laivo „Saghanis“ kapitoną, Franė kartu su įgula leidžiasi gilyn į atvirus vandenis, tolyn į pietus – ne tik ieškodama įrodymų, kad poliarinės žuvėdros gali išgyventi, bet ir bandydama susitaikyti su savimi ir savo skaudžia praeitimi.

Nuo Arkties iki Airijos, nuo Australijos iki Antarktidos – tai intymi vienos moters kelionė paskui paukštį ir kartu klajonė po savo į šipulius byrantį pasaulį, kupiną meilės ir netekčių.

Tai odė mums prieš akis nykstančiam pasauliui, žmogiškajam ryžtui ir niekad nemirštančiai vilčiai, vietoms ir žmonėms, kuriuos mylime.

Ar yra vilties?

Tai kokia ateitis manęs laukia? Kokia ateitis laukia mūsų visų? Ir, po galais, ar yra nors kiek vilties? Tai klausimai, kurie, kaip prisipažįsta pati autorė, nedavė jai ramybės.

Gal todėl, kad kyla iš egzistencinio skausmo, knyga tokia gyva, paveiki ir elegiška.

„Suprantu, kad paprasto atsakymo nėra. Kaip nėra ir „herojaus“, kuris galėtų mus visus išgelbėti nuo klimato krizės. Ir tikrai visi esame vienoje valtyje, nes, kad ir kiek apsimetinėtume, masinis išnykimas – tai neišvengiamas likimas, apie kurį mes visi gerai žinome. Bandžiau įsivaizduoti, ką reiškia jau gyventi pasaulyje, kuriame negirdėti paukščių balsų. Man atrodo, kad tai tam tikros labai gilios egzistencinės vienatvės išgyvenimas. Vienatvės, kurią kiekvienas knygos veikėjas patiria ir su kuria dorojasi kaip moka. Klausimas tik, kaip su šia toli gražu ne tokia jau hipotetine ateities vizija pajėgsime susigyventi mes patys“, – sako autorė.

Pati autorė teigia, kad daugybę laiko praleidžia viena ir todėl jai nebuvo taip jau sunku įsivaizduoti izoliaciją žemėje, kurioje nelikę nė gyvos dvasios. Tačiau atšiauri realybė knygoje kontrastuoja su viltimi.

„Nepaisydama viso liūdesio ir ilgesio, knygą rašiau su viltimi. Tikrai norėjau ir save, ir skaitytojus paskatinti išeiti iš nevilties ir apatijos zonos į vilties, meilės ir veiksmo erdvę“, – sako Ch. McConaghy.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Marija Šileikaitė-Čičirkienė savo fotoaparatui nuobodžiauti neleidžia: naujų siužetų galima rasti net žvelgiant per tą patį langą

Fotomenininkės, parodų kuratorės, katalogų ir knygų sudarytojos, aktyvios visuomenės veikėjos...

Laisvalaikis – (ne)karantinas. Kokius filmus ir knygas rekomenduoja Kotryna Vaitekūnaitė-Jonušienė? (7)

Žmogaus ir papuošalo santykis su kūnu tapo bene svarbiausia Kotrynos Vaitekūnaitės-Jonušienės...

Laisvės alėjoje iškils naujas akcentas: pasiūlyta 11 meninių idėjų pirmajam lietuviškam filmui įamžinti (4)

Augančią „Kauno akcentų“ ekspoziciją po atviru dangumi netrukus papildys dar vienas kūrinys,...

„Eglė žalčių karalienė“ debiutuoja tarptautinėje lygoje

Lietuvoje pripažintas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklis debiutuoja pasaulinėje...

Teatrų vadovai namų darbus turės atlikti greitai: teks verstis per galvą perdėliojant planus

Profesionaliojo scenos meno įstaigoms gera žinia – nuo balandžio 19 dienos leista organizuoti...

Top naujienos

Orai: šiluma netruks atslūgti (9)

Savaitgalį plūstelėjusi šiluma greitai pakeitė gamtos vaizdą. Tačiau ši maloni šiluma jau...

Po siaubingos šeimos dramos – netikėta teisėjų reakcija: kaltė tenka ir valstybei (96)

Ką tik pagimdytą kūdikį nužudžiusi, o paskui jo lavonėlį rūsyje slėpusi jauna motina...

NT rinka kaista: Lietuvos bankas raudonos lemputės dar nedega, bet nerimo ženklų yra (207)

Lietuviams šiuo metu šluote šluojant būstus, o statytojams nespėjant jų statyti, Lietuvos banko...

Vitoldas Jančis, specialiai DELFI iš JAV | D+

Ištrūko iš Sibiro ir emigravo į JAV: amerikiečiai juos vadindavo lenkų mafija, nes beveik visada gyvendavo naujame name

Veiksmo vieta – Long Bičo miestas, priklausantis Los Andželo apygardai, jaukus namas vienoje...

Vilniuje – naujos galimybės praleisti laisvalaikį: pomėgiais panašėjame į Paryžių? (35)

Jau netrukus sostinėje duris atvers nauja parodų erdvė. Čia neišvysime klasikinio galerijos...

Kaip atpažinti, kada tai nuovargis, o kada – perdegimas: yra 3 pagrindiniai simptomai (3)

„Žmogaus studijų centro“ atlikti Lietuvos organizacijų tyrimai rodo, kad aukštą ir labai...

Rusija išsiunčia 20 Čekijos diplomatų (223)

Reaguodama į 18 Rusijos diplomatų išsiuntimą iš Prahos , Rusija paskelbė 20 Čekijos...

Buksuojantys „Pacers“ panaikino 20 taškų deficitą, tačiau galiausiai nusileido „Hawks“ ekipai (10)

Apmaudžią nesėkmę NBA pirmenybėse patyrė Indianos „Pacers“ (26-29) ekipa. Indianapolio...

Po vienos vyro frazės ryžosi keisti gyvenimą: reikėjo pamatyti jo veidą (32)

Turiu vyrą ir du vaikus. Esame iš pažiūros standartinė šeima. Labai senamadiška: niekada...

Algis Bumblauskas | D+

Gero karo nebūna: kas iš tiesų vertė partizanus stoti į kovą ne tik su okupantais, bet ir jų talkininkais – vietos kolaborantais? (3)

Vis labiau į praeitį tolsta baisusis pokaris, bet partizanų kovos aidai iki šiol netyla, vis dar...