Buvusiose kareivinėse – naujos Lietuvos nacionalinio muziejaus erdvės: jau atėjo laikas koja kojon žengti su pasauliu

Nors pandemija, regis, nežada jokios pabaigos, o galimybė lankytis muziejuose vis dar atidėta – šviesą iš tunelio galo paskleidė Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM). Po dešimtmetį trukusios rekonstrukcijos sostinėje (Kosciuškos g. 3) atidaromas naujas, turtingą istoriją turintis padalinys „Istorijų namai“.

Kai kareivinės virsta muziejumi

LNM direktorė Rūta Kačkutė tikisi, kad iki balandžio pabaigos muziejai atvers savo duris lankytojams. O laukti bus ypač smalsu – juk rekonstrukcijos darbus LNM pradėjo dar 2009-aisiais, vadovaujant Birutei Kulnytei.

„Rekonstrukcija su tam tikrais pertrūkiais tęsėsi daug metų, pastatas buvo itin prastos būklės, statytas XIX a. antroje pusėje kaip kareivinės. Sovietmečiu ten buvo mokykla internatas, Nepriklausomybės metais šis didžiulis kompleksas tapo areštine. Šis korpusas, kuris dabar bus pritaikytas ekspozicijoms, driekiasi tolyn – kur dar vienas kareivinių kompleksas, čia dabar įsikūręs LNM etnografijos poskyris, yra dalis mūsų saugyklų“, – pasakojo R. Kačkutė.

Pastatas, esantis kultūros paveldo objekto teritorijoje, buvo avarinės būklės, tik ją likvidavus – pakeistas stogas, sutvarkytas cokolinis aukštas, vidaus ir fasado konstrukcijos. Dar tais pačiais 2019-aisiais nuspręsta, kad pastato pirmąjį ir antrąjį aukštą yra tikslinga pritaikyti kintamoms ekspozicijoms.

„LNM turi daug padalinių, bet pakankamai erdvės, kur galėtų rengti kintamas parodas pagal visus šiuolaikinės muziejininkystės reikalavimus – iki šiol nebuvo. Norint atsivežti eksponatų ir iš užsienio, muziejus turi atitikti tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, valdomas mikroklimatas vitrinose, įrengtos gaisro gesinimo sistemos ir kt. Dabar turėsime tokias patalpas, galėsime drąsiai rengti tarptautines parodas“, – pasidžiaugė pašnekovė.

Vietos neturėtų pritrūkti – įsivaizdavimui, pastato plotis kaip pusė Valdovų rūmų ekspozicinio ploto. Visas pastato plotas 2300 kv.m. , o parodinė erdvė – 828 kv.m.

„Žinoma, gerokai mažiau nei turi Valdovų rūmai, – palygino R. Kačkutė. – Cokolinis aukštas skirtas vadinamosioms atviroms saugykloms, ten bus saugoma dalis etnografijos kolekcijos. Čia bus galima lankytis su gidu, pamatyti verpsčių rinkinį ar gražiai ištapytų skrynių, žemės ūkio padargų kolekciją – tikrai bus ką pasižiūrėti. Galime eksponuoti tik 1-2 proc. viso to, ką saugome. Atviros saugyklos gerai, žmonės bent kažkiek galės pamatyti, kokie turtai yra saugomi muziejuje.“

Apie Egipto mumijas, saugomas Lietuvoje

Kodėl norima organizuoti daugiau kintamų parodų? „Nes galima surasti be galo daug istorinių, archeologijos temų, aktualių šiuo metu gyvenantiems žmonėms. Paėmę vieną temą norėtume pažvelgti giliau. Pirma paroda iškart po karantino bus skirta Egipto mumijoms, kurios yra saugomos Lietuvoje. Pasakosime istoriją apie tai, kaip jos atsirado, kas per mumijos – pristatysime ir šiuolaikinio mokslo atradimus, padarysime tai žaismingai ir paprastai. Nebūtina būti egiptologu – atėjusieji lengvai supras to laiko istoriją, netgi patys galės pabandyti atlikti tam tikrus eksperimentus“, – apie laukiančias įdomybes pasakojo R. Kačkutė.

Tam tikros interaktyvios priemonės, pasak pašnekovės, leis lankytojams labiau suprasti, kaip vyksta moksliniai tyrimai – šįkart tai bus susiję su mumijomis, mumijų tyrimais. „Bus galimybė ir fiziškai tam tikrus dalykus pajausti, paliesti, pažiūrėti – neatskleisiu visko, ateisite, patys pamatysite, ką parengėme“, – intrigavo muziejaus direktorė ir pridūrė, kad tam pasitarnaus pati naujausia techninė įranga, be kurios neįsivaizduojamas šiuolaikinis muziejus.

Ji pridūrė, kad ši paroda skirta visai šeimai: „Kad ir vaikams būtų ką veikti, ir suaugusiems – įdomu. Labiau atsigręžiame į visuomenę, bandome išgirsti jų poreikius, ko jie tikisi iš istorijos muziejaus, kad atėję gautų atsakymus į paprastesnius klausimus.“

Antrame naujai atidaryto padalinio aukšte planuojama eksponuoti fotografo Arūno Baltėno parodą. „Žvilgsnis į visuomenę fotografo akimis – bus rodomos Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių žmonių nuotraukos, kuriose atsispindės jų hobiai, darbai ir profesijos. Per šią prizmę bus bandoma pasižiūrėti, kokie mes esame „čia ir dabar“, kas mus domina, ką veikiame, ką dirbame“, – atskleidė sumanymą R. Kačkutė.

Nustebins mamas su tėčiais

Paklausta, ar pastebinti muziejų modernėjimo tendenciją, R. Kačkutė atsakė, kad taip, – jau atėjo laikas koja kojon žengti su pasaulio muziejais.

Naujasis padalinys, anot jos, puikus to pavyzdys – be saugyklų ir ekspozicijų erdvių, konferencijų salės, LNM lankytojus pasitiks sutvarkyta infrastruktūra. Žadama, kad veiks nedidelė kavinukė, įrengtas mamos ir tėčio kambarys – vieta, kur esant reikalui bus galima pervystyti, pamaitinti vaiką. Muziejaus interjerą suprojektavo garsus architektas Alfredas Trimonis, kurio darbų sąraše tokie projektai kaip Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“, kompleksas „Pirklių namai“.

„Norime sukurti tokią aplinką, kad čia norėtųsi praleisti kuo daugiau laiko. Uždarame kieme atsiveria vaizdas į Gedimino pilį, čia sukūrėme amfiteatrinę erdvę, kurioje galės vykti koncertai. Artėja šiltasis sezonas, tikimės kad kai karantino sąlygos leis – ši vieta virs rimta kultūrine erdve“, – vylėsi LNM direktorė.