Bridžas nėra populiari sporto šaka Lietuvoje, tačiau žaidėjai veteranai pastebi didėjantį susidomėjimą šiuo žaidimu. Prieš penkerius metus į Vilniaus bridžo klubo rengiamus turnyrus susirinkdavo vidutiniškai 12 porų, o dabar juose dalyvauja 30.
Lietuvos sportinio bridžo asociacijos prezidiumo narys Skirmantas Tomkevičius pagrindine šio žaidimo populiarėjimo priežastimi įvardija bridžo kursų organizavimą. Nemažai jaunų žmonių ateina į spalio–gruodžio ir vasario–gegužės mėnesiais Vilniaus ir Kauno klubų organizuojamus mokymus ir po pusmečio tampa klubo nariais. Per metus bridžo žaidėjų būrys pasipildo keliomis naujomis keturių žaidėjų komandomis.
Žaisti bridžą išmoko universitete
Didžiausias bridžo klubas gyvuoja nuo 1967 m. Edgaras Tallat-Kelpša, vadovaujantis Vilniaus bridžininkams 10 metų, šį kortų žaidimą išmoko studijuodamas aukštojoje mokykloje. Universitete jis draugavo su 4 jaunuoliais, kiekvieną pertrauką lošdavusiais kortomis. Jie ir išmokė Edgarą bei dar kelis studentus iš provincijos žaisti bridžą. Vėliau visa žaidėjų kompanija įstojo į Vilniaus klubą.
Vygintas Balžekas vadovauja Kauno bridžo klubui. Žaisti bridžą išmoko irgi studijuodamas. 1992-aisiais Vytauto Didžiojo universitete Fizinio auklėjimo ir sporto katedroje sportinis bridžas buvo oficialus užsiėmimas ir į studijų knygeles buvo rašomi įvertinimai.
Dabar panašios krypties vaikų ugdymą galima stebėti kaimyninėje Lenkijoje, kur daugelyje mokyklų veikia bridžo sekcijos. Kartais Kauno klubo organizuojamuose antradieniniuose turnyruose dalyvauja ir Kaišiadorių mokyklos pradinių klasių mokiniai. Jie kol kas vieninteliai, turintys galimybę mokytis žaisti bridžą mokykloje.
Atgaivinti šį kortų žaidimą vidurinėse ir aukštosiose mokyklose sunku. Sportinis bridžas pamirštas ir, beje, vis dar neįprastas ir neigiamai vertinamas užsiėmimas. Norėdami atkreipti į jį dėmesį, pasaulio bridžininkai siekė, kad bridžas būtų pripažintas olimpine sporto šaka. Tačiau olimpinis komitetas, pripažinęs bridžą sporto šaka, į olimpinių sporto šakų sąrašą jo neįtraukė.
Bridžas tarp ateities ir dabarties
Lietuvos sportinio bridžo asociacija ieško būdų organizuoti profesionalius bridžo mokymus klubuose, kelti mokytojų kvalifikaciją. Į Lietuvą kviečiami žymūs kitų šalių bridžininkai. Prieš kelerius metus čia viešėjęs lenkų bridžo žaidėjas ir mokytojas Kšištofas Markonsas pasakojo, kad kortų žaidimas populiarėja Rytų Europos valstybėse, kuriose visai neseniai jis buvo draudžiamas, kaip moterų futbolas ir karatė. Ieškodami naujovių bridžą atranda ir religingi Artimieji Rytai.
Lietuvos bridžininkai pasiryžę kovoti dėl šios sporto šakos pripažinimo. Šiemet pirmą kartą į rugpjūčio mėnesį vyksiantį Europos čempionatą Varšuvoje (Lenkija) važiuos profesionali sportininkų komanda. Anksčiau Lietuvai čempionatuose atstovavo pinigingi savanoriai.
Bridžo sezono pabaiga
Birželio 9 d. Vilniaus bridžo klubas rengia naktinį turnyrą, skirtą sezono uždarymui. Nors oficialiai lošimo sezonas uždaromas birželio pradžioje, bridžo klubai bus atviri visą vasarą. Sostinėje jaunieji žaidėjai vėl galės sėdėti prie vieno stalo su bridžo veteranais ir tobulinti savo žaidimą.
Naujasis bridžo sezonas prasideda rudenį. O paskutinį rugsėjo savaitgalį vyks tradicinis Baltijos šalių bridžo turnyras „Vilniaus taurė 2006“. Turnyrus rengs ir klubai: Vilniaus – pirmadienio ir trečiadienio, Kauno – antradienio vakarais, Šiauliuose – tradiciniai visą parą vykstantys non stop maratonai.