Ypatingai džiugu šiame spektaklyje bus išvysti K. Smoriginą, į Lietuvos sceną grįžtantį po įspūdingos „Karmen“ premjeros Londono Covent Gardeno teatre (rež. F. Zambello). Nors solistas jau yra dainavęs kituose „Bohemos“ pastatymuose, tačiau dar niekada nėra atlikęs Marčelo partijos. Paskutiniai metai su Vilnius City Opera jam buvo itin vaisingi ir kitais darbais, - solistas debiutavo Onegino ir Giljermo vaidmenyse. Svarbu ir tai, jog kovo mėnesio pasirodymai Kongresų rūmuose bus paskutinė proga išvysti šį tarptautinio pripažinimo sulaukusį dainininką Lietuvoje, - iš karto po to K. Smoriginas išvyksta į Vašingtono operą, ruošti Papageno partijos V. A. Mocarto „Užburtojoje fleitoje“.

„Bohema“ – kas kartą tampa neeiliniu įvykiu jos kūrybinei komandai bei žiūrovams. Būtent šis spektaklis praminė jį sukūrusį kolektyvą „bohemiečiais“, šiandien jau tapusiais Vilnius City Opera. Režisierė Dalia Ibelhauptaitė, maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras bei kostiumų dizaineris Juozas Statkevičius 2006 metais subūrė išskirtinę operos solistų komandą ir pavertė juos naujosiomis ar tuo metu būsimosiomis Lietuvos ir Europos muzikos žvaigždėmis.

Dž. Pučinio opera nuo pat savo premjeros susilaukė didžiulės ir išskirtinės sėkmės, besitęsiančios iki šiol. Šiandien „Bohema“ vis dar išlieka vienu dažniausiai pasaulyje statomu muzikos kūriniu. Istorija apie šešių jaunų Paryžiaus bohemos atstovų gyvenimą traukia savo atpažįstamumu bei nuoširdumu. Poetas Rodolfo, tapytojas Marčelo, muzikantas Šonaras, filosofas Kolinas, dainininkė Miuzetė ir kukli siuvėja Mimi, - pasakojimo branduolį sudarantys skirtingi ir ryškūs charakteriai. Jaunų, savarankišką gyvenimą tik pradėjusių draugų istorijos skirtingomis formomis pasirodo esančios populiarios visais laikais, atrodo dar visai neseniai visas pasaulis stebėjo „Draugų“ serialą, kurį šiandien pakeitė „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. Palyginimas gal ir kiek tiesmukas, bet įdomus.

Vis dėlto lietuviškosios „Bohemos“ populiarumo istorijoje verta peržvelgti joje dalyvavusių solistų sėkmės pasakojimus. Juk kiekvienam iš jų būtent šis darbas tapo jei ne tramplinu, tuomet didžiuliu paskatinimu ir svarbia moykla žengiant į didįjį operos pasaulį. Dar ruošiantis premjerai Edgarui Montvidui, Dainiui Stumbrui, Laimonui Pautieniui, Egidijui Dauskurdžiui, Asmik Grigorian, Joanai Gedmintaitei ir Sandrai Janušaitei nebuvo sunku įsivaizduoti, ką reiškia gyvenimas nuomojamame bute, į kurį užsukę draugai paprašo degtukų, o gavę atlyginimą atsineša vyno ir iškelia „puotą“.

Šiandien pagrindinėse Londono scenose pasirodantis Edgaras Montvidas buvo vienas pirmųjų savarankiškai karjerą užsienyje pradėjusių Lietuvos jaunųjų talentų. Jis, kartu su režisiere D. Ibelhauptaite ilgai brandino idėją apie naujos erdvės kūrimą gimtojoje šalyje, kur iš užsienio, kaip į namus galėtų sugrįžti išskirtiniai operos atlikėjai. Paties E. Montvido grįžimas atlikti poeto Rodolfo vaidmens pačioje jo karjeros pradžioje solistui ne tik suteikė patirties ir pasitikėjimo savimi, siekiant užkariauti Europos scenas, bet kartu įkvėpė ir visus kolegas nebijoti siekti savo tikslų. Subrendęs, kaip menininkas, 2009 metais jis buvo apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi už Verterio vaidmenį to paties pavadinimo operoje, kurios pastatymas vyko kartu su „gimtąja“ bohemiečių komanda. E. Montvidas, kaip ir kiti šios trupės nariai nuolat grįžta į savo susikurtus kūrybos namus Vilniuje ne vien dar kartą nudžiuginti publikos jau žinomais kūriniais, bet ir paruošti vis naujas partijas, įrodančias jų profesinį tobulėjimą.

Pastaruoju metu bene ryškiausia operos žvaigžde įvardijama A. Grigorian Miuzetės rolę repeticijų metų prisijaukino taip, jog ilgą laiką ištarus šios solistės pavardę, pirmas iškilęs vaizdinys siejosi tik su fatališkąja Paryžiaus viliokle, padabinta J. Statkevičiaus kostiumėliu. Ne veltui su didžiule nuostaba buvo sutiktas pasirinkimas vėliau šiai solistei patikėti romantiškosios Mimi partiją. Tokiu būdu būtent „Bohemoje“ A. Grigorian atskleidė savo įvairiapusį talentą tiek vokaline, tiek ir aktorine prasmėmis, persikūnydama į visiškai priešingas moteris. Tai ji sėkmingai daro ir toliau. Nuo 2006 metų debiutantės statuso nueitas ne tik tvirtas ir įspūdingas kelias iki Auksinio scenos kryžiaus už Misis Lovet vaidmenį, bet ir pasiekta tarptautinė karjera. Šiandien „Bohemos“ Miuzetė tapo tikra Europos operos žvaigžde, laukiama įvairiausiuose teatruose nuo Berlyno iki Maskvos.

Pasakoti apie kiekvieno iš bohemiečių sėkmės kelius galima daug ir ilgai, tačiau ką „Bohema“ reiškia šiandieninei Vilnius City Operai? Tuometinis entuziazmas ir įkvėpimas pagimdė ne tik operos pasaulį sudrebinusį spektaklį, bet ir visą naują judėjimą. Iš pradžių valiūkiškai pavadinti bohemiečiais, kūrėjai, su režisiere D. Ibelhauptaite priešakyje, nenustojo ieškoti naujų sprendimų ir jais stebinti savo žiūrovų. Nuo 2006 metų ši trupė jau yra pristačiusi devynias skirtingų kompozitorių operas, eilę teatralizuotų koncertų bei išskirtinius muzikinės sintezės projektus „XYZ“ bei „VCO ROCK“. Pastarieji darbai ne tik sujungė operą su geriausiais Lietuvos elektroninės ir roko muzikos atlikėjais, bet ir atgaivino apleistas, tačiau istoriškai svarbias Vilniaus kultūros vietas: kino teatrą „Lietuva“ bei Sporto rūmus.

Atradę savo terpę bei žiūrovą, bohemiečiai neapsiribojo vien savo pačių augimu. Bene su kiekvienu nauju projektu jie pristato vis naują talentingą operos veidą. Šiuose „Bohemos“ spektakliuose bus galima išvysti vieną iš šios trupės užaugintų solistų, - Tadą Girininką, pirmą kartą Kongresų scenoje pasirodžiusį 2007 m. „Užburtojoje fleitoje“ mažu kareivio vaidmeniu, o šiandien jau dainuojantį pagrindines boso partijas didžiausiuose spektakliuose visoje Lietuvoje bei kaimyninėse šalyse.
Nenuostabu, jog šiandien, jau sulaukę Vilniaus miesto operos vardo, kūrėjai atsigręžia į lemtingą ir nepamirštamą kūrinį – „Bohemą“. Čia užkoduota ne tik visos jų kūrybos pradžia, bet ir vystymasis, ji leidžia kas kartą iš naujo atrasti šios trupės išskirtinumą ir atsidavimą savo darbui, niekuomet nesiskiriant su jausmu, jog visų pirma visi kūrybiniame procese dalyvaujantys yra tapę tikra šeima.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)