Literatūros vertėjų sąjungai knygas vertinti siūlė skaitytojai. Iš viso paskirta 10 antipremijų leidykloms: už vertėjo autorinių teisių pažeidimą nenurodant jo pavardės, nevykusius vertimus, už originalo iškraipymą, prastą lietuvių kalbą, netikusį redagavimą.
„Leidėjai nekreipia dėmesio nepasidomi, ar jos samdomas žmogus apskritai moka tą kalbą, iš kurios verčiama knyga“, – teigia Jurgita Mikutytė, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkė.
Leidyklos „Vaiga“ išleistoje geriausių pasaulio pasakų knygoje, H. K. Anderseno, Pero, brolių Grimų pasakos į lietuvių kalbą išverstos iš rusų kalbos, apstu klaidų, nenurodyti vertėjai. Garsiausios pasaulio pasakos paverstos antrarūše produkcija.
Leidyklai „Eridanas“ antipremija įteikta už rašytojos Elfriede Jelinek knygos „Pianistė“ išniekinimą prastu vertimu. Pasak vertėjos, nagrinėjusios „Pianistės“ vertimą, knygoje nurodoma, kad ji versta iš vokiečių kalbos, tačiau paaiškėja, kad – iš rusų.
„Vertėja visiškai nukopijavo kiekvieną ruso klaidą – tai jau įrodymas, kad net nežiūrėjo į originalą. Kartu pridarė savo klaidų, nes nesuprato rusų“, – teigia vertėja Austėja Merkevičiūtė.
Pasak jos, „Pianistės“ vertėja susipainioja muzikos terminuose, kurių knygoje daug, tekste muzikiniai taktai virsta tonais ir panašiai. Knyga nutolusi nuo originalo, skiriasi kalbos stilius.
Nuo tokios vertėjų ir leidėjų savivalės neapsaugotas nė vienas autorius, net ir Nobelio literatūros premijos laureatė E. Jelinek. Leidyklos „Eridanas“, išleidusios „Pianistę“, vadovas su „Panorama“ kalbėti atsisakė.
Lietuvos leidėjų asociacijos valdybos prezidentas teigia, kad Lietuvoje kol kas nėra institucijos, galinčios įvertinti vertimų kokybę.
„Lietuvoje nėra įstatymo ir organizacijos, kuri galėtų pasakyti, ar tai gera prekė, ar tai blogas vertimas, ar originalo kalbos atkartojimas“, – „Panoramai“ sako Eugenijus Kaziliūnas, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentas.
Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus, įsigijus nekokybiškai išverstą knygą, yra pažeidžiama skaitytojo teisė.
„Taip, iš tikrųjų yra pažeista, nes jam pateikiamas vertimas nėra tikslus“, – mano Feliksas Petrauskas, tarnybos direktorius.
Vienas seniausių vertimo nesusipratimų – tai Šv. Jeronimo įvelta klaida. Jo Biblijos vertimas į lotynų kalbą iki šiol galioja kaip oficialus Katalikų bažnyčios Šventojo rašto tekstas. Supainiojęs hebrajiško teksto žodžius „keren“ ir „karan“, jis apibūdino Mozę kaip „raguotą“, nors žodžio reikšmė buvo „švytintis“.
Taigi Mozės ragai – suakmenėjusi vertimo klaida, dėl kurios biblinis veikėjas ne tik dailėje vaizduojamas piktas ir su ragais, bet ir vienoje žymiausių Mikelandželo skulptūrų, teigiama „Panoramoje“.
