aA
Gyvename informacijos amžiuje. Auga nauja „Google“ karta. Nebereikia niekur eiti, kad galėtum gauti tai, ko tau reikia, bet kada ir bet kur. O kas laukia bibliotekos? Ar jai palikta vieta šiuolaikiniame pasaulyje? Galbūt ji taps savotišku muziejumi, romantiška, bet apleista vieta? Apie tai kalbame su seniausios Lietuvoje Vilniaus universiteto bibliotekos, skaičiuojančios 440 metus, generaline direktore – Irena Kriviene.
Irena Krivienė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

- Koks buvo jūsų pirmas „susitikimas“ su biblioteka?

- Kas yra biblioteka, sužinojau pirmoje klasėje – į ją atvedė mano pirmoji mokytoja. Knygų skaitymas vaikystėje buvo vienas maloniausių užsiėmimų. Iš tų dienų išliko įprotis, paėmus knygą į rankas padėti ją tik tada, kai ji jau perskaityta. Skaičiau visur – taip pat ir pasislėpusi po antklode pasišviesdama prožektoriumi. Vaikystės bibliotekoje dirbo nuostabi bibliotekininkė – griežtoka ir reikli (vėluojančius grąžinti knygas pasitikdavusi niūriu žvilgsniu), tačiau visada turinti ką pasiūlyti paskaityti. Nežinau, iš kur maža kaimo bibliotekėlė gaudavo lėšų šiandieniniais terminais kalbant informacijos ištekliams formuoti, tačiau joje buvo puiki vaikų ir paauglių literatūros kolekcija. Taigi savo skaitymo kelio pradžioje „sutikau“ biblioteką, nedaug kuo besiskiriančią nuo dabartinės bibliotekos vizijos – joje buvo daug gerų knygų, o apie kiekvieną iš jų bibliotekininkė kiekvienam, pravėrusiam bibliotekos duris, galėdavo pasakoti kerinčias istorijas, skatinančias skaityti, suprasti, ieškoti ir atrasti savo pasaulius.

- Kodėl apsisprendėte sieti savo karjerą su biblioteka?

- Rinkdamasi savo profesinės veiklos kelią negalvojau, kad jis kada nors atves į biblioteką. Biblioteką vertinau už joje sukauptus išminties ir žinių šaltinius, tačiau jos su savo karjera nesiejau. Pradėjusi studijuoti, pradėjau dirbti. Pirmąja darbo vieta tapo Vilniaus universiteto biblioteka, mane tiesiog pritrenkusi begalinėmis knygų lentynomis ir painiais labirintais. Pirmą dieną pasiklydau... Pradžioje atrodė, kad aš bibliotekoje laikinai – juk studijavau germanistiką. Pamažu biblioteka atsiskleidė visai kitu kampu – staiga pamačiau, kiek įdomios veiklos čia galima atrasti. Apie rotacijos privalumus darbo vietoje nieko nežinojome, tačiau valandėlėmis tarp darbo ir paskaitų mielai pakeisdama skaitykloje dirbusias koleges iš tiesų jaučiausi gerai: kol jos gerdavo kavą, mielai bendraudavau su skaitytojais, tokiu būdu paįvairindama tiesioginį darbą.

- Kai pradėjote dirbti, kokios ateities (bibliotekos) tikėjotės?

- Nedrąsiai svajojome apie naują bibliotekos pastatą. Kokia turėtų būti naujoji biblioteka, sunkokai įsivaizdavome, tačiau labai norėjosi naujų didelių erdvių, šviesių skaityklų, patogių darbo vietų darbuotojams. Apie kompiuterius bibliotekoje tada nesvajojome, jų paprasčiausiai nebuvo.

- Ar labai apsirikote?

- Ir taip, ir ne. Mūsų svajonės turėti naują biblioteką tuoj taps tikrove. Vilniaus universiteto bibliotekos sukakties metais pradėtas statyti Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras praplės ne tik fizines erdves. Tai bus visai kitokia biblioteka – kokybiški įvairių formatų informacijos ištekliai, kompetentingi informacijos specialistai ir laisva, demokratiška atmosfera vienoje vietoje. Visą parą atvira biblioteka, kūrybai ir atradimams įkvepianti informacinė ir fizinė aplinka, salelės poilsiui tarp įtempto darbo skaityklose ar prie kompiuterio ekrano, namų jausmą kurianti jauki ir draugiška bendravimo erdvė, pagaliau „mokykis su mažyliu“ kambariai – tai modernios, šiuolaikinės bibliotekos bruožai. Informacinės technologijos ir kitoks požiūris į vartotoją lėmė didžiulius pokyčius bibliotekų pasaulyje.

- Kokią vietą biblioteka užima šiuolaikinio žmogaus pasaulyje? O informacijos pasaulyje?

- Šiandien kalbame apie „Google“ kartą, kartu su kompiuteriais užaugusius žmones, turinčius kitokius informacijos poreikius ir kitokius jos paieškos įgūdžius nei vyresnės kartos skaitytojai. Bet informacijos vis tiek reikia, reikia studijoms, mokslui, jos daugiau ar mažiau reikia kiekvienam žmogui. Kaip didžiuliame informacijos sraute išvengti triukšmo? Bibliotekos savo prigimtimi yra „tvarkos šalininkės“: knygų sisteminimas ir dalykinimas, elektroninių informacijos šaltinių paieškos sistemos, skaitmeninami senieji dokumentai ir rankraščiai neleidžia vartotojui pasiklysti informacijos sraute, priartina jį prie kokybiškos informacijos, tiksliau kokybišką informaciją priartina prie vartotojo. Šiandien jau niekas nekalba apie visus pasaulio leidinius saugančią biblioteką, šiandieninei bibliotekai svarbu būti tinkle ir tokiu būdu sukurti prieigą prie reikalingos informacijos. Žmonės skaitė ir skaitys, tiesa, dabar dažniau skaitome kompiuterio ar kitos priemonės ekrane. Tačiau juk skaitome. Ir ne taip svarbu kur: ar fizines ribas turinčioje, ar elektroninėje bibliotekoje. Svarbu, kad galime pasirinkti mums įprastas, mūsų gyvenimo būdą ir mūsų poreikius atitinkančias formas.

- Kokios savybės (jei galima taip pasakyti), ypatumai biblioteką padaro „gera“?

- Lankstumas, orientacija į vartotoją, draugiška ir atvira atmosfera, dėmesys žmogui. Nieko naujo nepasakysiu, visi gerai žinome posakį: elkis su kitu taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi. Šis posakis tinka ne tik žmogui, jis tinka ir organizacijai.

- Koks yra tobulas bibliotekininkas?

- Nežinau, ar galima kalbėti apie tobulą specialistą arba tobulą organizaciją. Labiau būčiau linkusi kalbėti apie bibliotekininką profesionalą – kompetentingą informacijos specialistą, puikiai žinantį šiuolaikinę informacijos šaltinių pasiūlą, įvaldžiusį modernias informacines technologijas, išmanantį marketingo ir viešųjų ryšių sritis ir visus savo gebėjimus nukreipiantį viena linkme – į klientą.

- Kokį įsivaizduojate tobulos bibliotekos paveikslą? Kaip sekasi jo siekti?

- Socialiai atsakinga, vartotojų laiką taupanti, vartotojus gerbianti ir jų poreikius suprantanti biblioteka. Juk gera ten, kur tavęs laukia, ten, kur tau niekas neprimeta savo nuomonės, tačiau, jeigu nori, tau parodo, kokiu keliu galėtum eiti. Moderni biblioteka – vieta, kurioje nusitrina tradicinės ir stereotipinės nuostatos apie bibliotekas, kurioje žmogus jaučiasi laisvas ir saugus, kurioje bibliotekininkė/as – vartotojo draugas ir kolega, o pats vartotojas aktyviai įsitraukia į bibliotekos gyvenimą.

- Ir pabaigoje, pafantazuokime – kas laukia šiuolaikinės bibliotekos po 10, 20 ar 50 metų?

- Informacinės ir komunikacijos technologijos plėtojasi nepaprastai sparčiai, jų įtaka informacijos įstaigoms atneša staigius ir netikėtus pokyčius. Juk prieš 15-20 metų neįsivaizdavome, kad knygą vartotojai iš lentynos galės pasiimti patys, patys ją išsiduoti ir patys grąžinti, jau nekalbu apie tai, kad prieš nepilnus 20 metų informaciją apie visus Vilniaus universiteto bibliotekos spaudinius buvo galima rasti tik atėjus į biblioteką ir tik katalogo dėžutėse esančiose popierinėse kortelėse. Po 50 metų galbūt nebus kompiuterių, galbūt juos pakeis kokios nors kitos vaizdą, garsą, tekstą atgaminančios priemonės, galbūt visi ar didžioji dalis kada nors parašytų tekstų tilps keliuose superkompiuteriuose. Galbūt tame žaibiškai besikeičiančiame pasaulyje žmogus staiga pajus, kad norisi kažko stabilaus. Juk jau ir šiandien dažnai prakalbstame apie lėtąjį maistą, ekologišką ūkininkavimą, lėtąjį skaitymą, t.y. jau šiandien jaučiame poreikį bent kartais sustoti ir nuoširdžiai mėgautis tuo, ką darome. Galbūt po 50 metų superkompiuterio šešėlyje bibliotekoje žmogus rankose laikys paprastą knygą ir mėgausis ją skaitydamas. Ir supras, kad jis ne vienas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išrinkta kūrybiškiausia metų knyga (1)

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Šiuolaikinės literatūros skyriaus...

Skandalingiausios Lietuvos kultūros istorijos: Ivaškevičius tikrai nebuvo pirmas (37)

Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali“ į Lietuvos kultūros istoriją įeis kaip sukėlęs...

Grigorijaus Kanovičiaus akistata su užpakaliniu humoru

Grigorijaus Kanovičiaus knygelė „Linksmos akys“ sugrįžta į tokį laiką, kai humoras ir...

Paskelbtos geriausios metų knygos (7)

Vilniaus knygų mugėje penktadienio vakarą paskelbtos geriausios 2018 metų knygos. Jomis...

Vyks 18-asis Japonijos kino festivalis

Japonijos ambasada Lietuvoje kartu su Japonijos Fondu žiūrovus kviečia į tradicinį, jau 18-ąjį...

Top naujienos

Lietuvė Australijoje: linksmiausia buvo sužinoti, ką jie kalba apie Lietuvą (3)

Vienas įdomesnių ir linksmesnių dalykų Australijoje yra sužinoti, kaip vietiniai įsivaizduoja...

Lietuvių mėgstama daržovė pripažinta supermaistu: galėtume su ja užkariauti Europą (67)

Žmonių noras sveikai maitintis Lietuvos daržovininkams atvėrė naują nišą, kuri gali atnešti...

Eurolygos atkrintamųjų traukinyje liko tik trys laisvi vagonai: ar „Žalgiris“ įšoks į vieną iš jų? (104)

„Tiktai teigiamą rezultatą“, – paklaustas, ką žvelgiant į priekį Kauno „Žalgiris“...

Kita Algirdo Brazausko gyvenimo pusė: dienoraščiuose jis visai kitoks, nei lietuviai buvo įpratę matyti (574)

Nors pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską lietuviai...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kas griauna pasitikėjimą teisingumu – antrankiai ant teisėjų rankų ar Vijūnėlės dvariškiai? (14)

„Smūgis pasitikėjimui teisine sistema“, „politinis užsakymas“, „priešrinkiminis šou“...

Orijus Gasanovas siūlo aplankyti geriausią Europoje miestą: lietuviams ten patiks, jeigu žinos, ką nuveikti (143)

Barselona yra pats geriausias miestas Europoje. Bet ne visiems taip atrodo, nes žmonės ne visada...

Su mama ir močiute augęs Mantas Katleris – atvirai apie tėvų skyrybas, ryšį su tėčiu ir Aistės ašaras

„Moterims turėtų būti labai baisu gyventi su vyru. Tai tas pats, kas jeigu aš dabar gyvenčiau...

Netikėta: „šaukimą“ į kariuomenę gauna ne tik žmonės – gali gauti ir jūsų automobilis (37)

Įsivaizduokite, kad vieną dieną sulaukiate laiško, kuriame teigiama, jog jūsų turima transporto...

Oro kompanijos kontratakuoja: padavė į teismą skrydį praleidusį keleivį reikalauja virš 2000 eurų (12)

Teisminio ginčo tarp Vokietijos oro linijų bendrovės ir vieno iš jos klientų centre – oro...

Diskusijoje apie skiepus prakeikta moteris neištvėrė: paprašė SAM atsakyti į devynis klausimus (25)

Norėčiau padiskutuoti ir išgirsti profesionalų nuomonę. Kadangi buvau pasisakiusi viešai savo...