Kankinys, Dievo tarnas T. Matulionis (1873–1962) – tik antrasis lietuvių kilmės palaimintasis, tampantis Katalikų bažnyčios pripažintu pavyzdžiu viso pasaulio krikščionims.
Paroda „Per kryžių į žvaigždes!“ kuriama kontrasto principu: palaimintojo arkivyskupo kankinystė ir ganytojo orumas atsiskleidžia lyg veidrodyje per vienas prieš kitą atsispindinčius daiktus, lydėjusius arkivyskupą skirtingais gyvenimo laikotarpiais. Kalinio drabužiai, rožinis iš duonos, ranka rašyta maldaknygė, baudžiamoji KGB byla bei kiti kankinystę liudijantys daiktai supriešinami su kitu „atspindžiu“ – puošniais ganytojo kunigiškais drabužiais, vyskupo insignijomis, prabangia Peterburgo auksakalių sukurta liturgine taure, beatifikacijos proceso dokumentų knyga.
Šie kontrastingi kančios, tikėjimo, nuolankumo, paprastumo, visiško pasitikėjimo Dievu ir dvasinio tvirtumo atributai, susiliejantys viename asmenyje, skatina naujai, jautriai ir su pasididžiavimu permąstyti skaudžią XX amžiaus Lietuvos istorijos patirtį. Skirtinguose ekspozicijos poliuose pristatomų, įvairiais laikotarpiais vyskupą lydėjusių daiktų istorijos čia susilieja į vieną autentišką ir herojišką žmogiškumo viršenybės prieš blogį liudijimą.
Kompiuteriniame terminale sudėtos nuotraukos ir laiškai aiškiai liudija, kad brutalaus ateistinio sovietinio režimo, represijų, trėmimų ir kankinimų akistatoje atsidūrusio vyskupo nepalaužiamai tvirta laikysena tapo ne tik Katalikų bažnyčios, bet ir visos tautos herojiškumo istorija, pasakojančia apie lietuvį, visuotinės istorijos klystkeliuose sugebėjusį išsaugoti žmogiškumą ir artimo meilės idealą.
Paroda „Užtarėjai ir globėjai. Restauruoti paveikslai iš Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių“ supažindina su retais, nuo sunykimo išgelbėtais meno kūriniais, jų istorija ir ikonografija.
Ekspozicijoje pirmą kartą pristatomi 2015–2017 metais restauruoti 27 paveikslai su aprašais, pasakojantys lankytojams apie Rytų Lietuvos miestų ir kaimų aplinkoje populiarius šventuosius, būdingus ir retus jų vaizdavimo ir gerbimo būdus. Prieš grąžinant paveikslus į parapijas, nutarta juos pristatyti parodoje, kad atgaivintomis Lietuvos kultūros vertybėmis galėtų pasigrožėti muziejaus svečiai, besidomintys krikščioniška ikonografija moksliniais ar pamaldumo tikslais.
Kai kurie kūriniai nustebino dailėtyrininkus išskirtiniu meniškumu. Pavyzdžiui, Rūdninkų Švč. Trejybės bažnyčioje surasti seniausi ant lentų aliejumi nutapyti kūriniai „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ ir „Kristaus apraudojimas“ (XVII a.) ir retos ikonografijos paveikslas „Šv. Pranciškaus vizija“ (XVII–XVIII a.), manoma, anksčiau priklausęs kuriai nors uždarytai pranciškonų bažnyčiai.
