aA
Jei 2017-aisiais, Lietuvos piliakalnių metais, įsigeisite plikomis akimis išvysti, kaip nuosekliai naikinamas autentiškas Lietuvos kultūros palikimas – visiškai ne gamtos stichijų jėgomis ar nieko nenutuokiančių vandalų letenomis, bet Lietuvos paveldosaugininkų ir Anykščių savivaldos valdininkų rankomis – maloniai kviečiame atvykti į Utenos apskričiai priklausančių Anykščių miesto apylinkes.
Šeimyniškėlių piliakalnis
Šeimyniškėlių piliakalnis
© Organizatorių archyvas

Šiuo tikslu galėsite apsilankyti prie Anykščių krašto simbolio – dvikuprio Vorutos (dar vadinamo Šeimyniškėlių) piliakalnio. Būtent šis kultūros paveldo objektas šiuo metu išgyvena paskutines savo autentiškos egzistencijos dienas. Tad paskubėkite! Jei esate neabejingi nesufalsifikuotai kultūros paveldo autentikai, būsite didžiai nustebę sužinoję, jog Vorutos piliakalnio unikalus tikrumas aukojamas dirbtinai sukonstruotiems, iš piršto išlaužtiems simuliakrams, tariamai turintiems sąsajas su istorine Vorutos praeitimi. Dar labiau suglumsite suvokę, jog Voruta – tai piliakalnis, neva turintis netgi dvigubą valstybės apsaugą.

Visiems piliakalnį ketinantiems aplankyti priminsiu, jog dabar ant išlakių didingų Vorutos kuprų bėgioja ir laipioja jau ne tik smalsūs turistai, svajingi romantikai. Nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. – nepaisant visų Vorutai tebegaliojančių griežtų valstybinės apsaugos saugiklių – ant piliakalnio pirmą kartą jo gyvavimo istorijoje užsiropštė dvidešimt pirmojo amžiaus buldozeriai, ėmė rėplioti traktorių mašinos, pradėti plėšriais mechanizmų nagais draskyti ir ardyti stora tvirta velėna nuaugę statūs šlaitai, imtos pilti riebaus žvyro krūsnys, visiškai nesusimąstant apie gręsiančią realią piliakalnio šlaitų eroziją, kurią šiuo metu išgyvena pastaruoju metu liūdnai pagarsėjęs Vilniaus Gedimino kalnas...

Dalius Baltranas
Dalius Baltranas
© Asmeninis archyvas

Lyg vaikiškos lego kaladėlės ant Vorutos piliakalnio pietrytinio gūbrio pradėti dėlioti pamatai būsimai dar neregėtai medinei a la kunigaikštiškai Mindaugo rezidencijai, tarsi nusileidusiai iš pramanų ir fantastiškų pasakų pasaulio tiesiai ant Anykščių žemelės. Kai ši „karališkoji rezidencija“ galutiniai iškils, tūlam prašalaičiui ji greičiau primins arogantišką svetimkūnį – nei šiaip nei taip nežinia kokiems velniams užsiroglinusį ant jau savaime įspūdingos piliakalnio galvos. Neabejotina, kad šis architektūros „šedevras“ daugeliui primins toli gražu ne „karališkus rūmus“, bet primityvų medinį rąstinį klojimą, daržinę ar net egzotišką bokštelių kuorais besipuikuojantį XXI a. pradžios galvijų tvartą...

Pirmiausia visiems susidomėjusiems norisi priminti, jog šis garsus legendomis ir padavimais apipintas įspūdingų skulptūriškų formų piliakalnis stūkso ne šiaip sau kokiame nors nuošaliame ir nereikšmingame Dievo bei žmonių pamirštame dulkėto provincijos užkampio plyname dirvone. Lietuvos Atgimimo simboliu ir šventviete tapęs Vorutos piliakalnis rymo anykštėnams netgi labai reikšmingoje vietovėje – Anykščių regioninio parko teritorijoje. Pastarosios apsaugos zoną prižiūri ir kontroliuoja Anykščių regioninio parko direkcijos vadovas Kęstutis Šerepka, remdamasis be galo griežtai reglamentuotomis taisyklėmis, kiekviename parko žemių centimetre ribojančiomis bet kokią ūkinę ir invazinę veiklą...

Kai, gerbiami kultūros paveldo mylėtojai, būsite nepertoliausiai nuo Šventosios upės nusidriekusiame vaizdingame Šeimyniškėlių miško pakraštyje, vaikštinėsite šiuo metu grėsmingai persimainiusio Vorutos piliakalnio prieigose, susidursite su kitu paradoksu, išvydę papilyje, greta automobilių stovėjimo aikštelės, nuošaliai styrantį stilingą betoninį stulpelį.

Įdomu, jog jis dabartinės situacijos kontekste primena tik paveldosaugininkų kadaise įsmeigtą nereikšmingą dekoratyvinę detalę. Stulpelio viršūnėje prilipdytas be galo rimtai atrodantis apskritą bronzinį medalioną primenantis ženklas, ant kurio raidžių ir simbolių reljefe labai aiškiai lyg ant varinės monetos parašyta, jog tai – „valstybės saugomas kultūros paveldo objektas“.

Šeimyniškėlių piliakalnis
Šeimyniškėlių piliakalnis
© DELFI skaitytojas

Negana to, jei mintyse kilus daugybei klaustukų norėsite apie piliakalnį sužinoti dar daugiau ir virtualioje internetinėje erdvėje pašniukštinėsite giliau, būsite priblokšti kitos žinios. Atsivertę Lietuvos kultūros vertybių registro internetinį puslapį išvysite labai aiškiai juodai ant balto nurodytą informaciją, jog Vorutos piliakalnis – nacionalinės reikšmės (pačio aukščiausio apsaugos lygmens!!!) nekilnojamo kultūros paveldo objektas, saugomas Lietuvos valstybės, turintis trejopą – istorinę, archeologinę, kraštovaizdinę – vertę.

Tai žinančius dar labiau suglumina ir tai, jog piliakalnis XX a. dešimtajame dešimtmetyje, 1992 m. birželio 23 d., įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir turi Lietuvos kultūros paveldo departamento (KPD) kvalifikuotų specialistų tarybos nutarimu jam suteiktą unikalųjį kodą – 1886...

Visiems tai žinantiems ir suvokiantiems aiškiau nebegali būti, jog dabartinė piliakalnio egzistavimo realybė akivaizdžiai prieštarauja jo ypatingam statusui, o valstybės aukščiausio lygmens apsauga primena tik įspūdingai pompastiškai skambančią formalių žodžių tiradą. Pasirodo, šiuo Lietuvos piliakalnių apsaugos istorijoje precedento neturinčiu atveju visi Vorutai suteikti keleriopi itin solidūs valstybinės apsaugos saugikliai yra visiškai niekiniai – fiktyvūs ir formalūs, iškylantys žodžių neatitinkančioje ir jiems absoliučiai prieštaraujančioje tikrovėje kaip ciniškas akibrokštas...

Verta priminti, jog per 27 metus ant Vorutos piliakalnio ir jo prieigose Anykščių savivaldybės pastangomis buvo įvykdytos neagresyvios, pakankamai protingos, funkciškai reikalingos ir jautrios estetinės-infrastruktūrinės-edukacinės-kultūrinės intervencijos: iškirtus menkaverčius medžius ir krūmus, atidengtas įspūdingo silueto vietos kraštovaizdį itin praturtinantis piliakalnio tūris; ant jo šlaitų įrengti mediniai laiptai; sukonstruotas į piliavietę vedantis medinis tiltas per Volupio upelį; papilyje pagal Rusijos Vakarų Sibiro rąstinių medinių pilių pavyzdžius pastatytas apžvalginis bokštelis su aptvarine siena, skirti muziejinei-edukacinei-pramoginei veiklai; priešais piliakalnį papilyje iškilo liaudies meistrų išdrožtos karaliui Mindaugui dedikuotos medžio skulptūros; atsirado taip reikalingi piliakalnio istoriją menantys informaciniai stendai. Tai buvo pozityvūs pokyčiai, nedarę tiesioginės žalos per šimtmečius susiformavusioms unikalioms piliakalnio gamtinėms-kultūrinėms formoms.

Tačiau pastaraisiais metais situacija radikaliai pasikeitė. 2016 metų rudenį jau ant paties Vorutos piliakalnio pradėjo sparčiai dygti naujas svetimkūnis. Pagal užmanytojų idėją, tai bus papilio teritorijoje pastatyto medinio „dvaro“ tęsinys, užsiropštęs jau ant pačios Vorutos viršukalnės gūbrio. Tad šiuo metu ant Vorutos piliakalnio makabriškai rioglinasi, dygsta tikra Lietuvos nepriklausomybės laikų mutacija – butaforinė nežmoniškai brangiai (vien tik pirmajam pilies statybų etapui iš rajono biudžeto išskirta bemaž pusė milijono – 440 000 eurų!) kainuojanti iš medinių rąstų, betono, medžio drožlių plokščių ir plieno virbų armatūros pagal XXI a. technologijas suręsta grimasa, pavadinta „Mindaugo pilimi“.

Šis simuliakrinis „šedevras“, pasirodo, yra palaimintas netgi pačių pačiausių už Lietuvos respublikos kultūros istorinį palikimą atsakingų personų: Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės Dianos Varnaitės ir istoriko archeologo doc. dr. Gintauto Zabielos. Pastarąjį mokslininką dabar galima pavadinti statybų ant Vorutos piliakalnio idėjiniu vadu, uždegusiu žalią šviesą piliakalnį naikinančioms statyboms.

G. Zabiela Vorutos piliakalnį 1990-2006 m. skersai išilgai iškasinėjo, atliko išsamius archeologinius tyrimus ir jį paskelbė „labiausiai“ (ir net gi „visiškai“!) Lietuvoje ištyrinėtu. Jei būtų tik tiek, nekiltų papildomų klausimų dėl piliakalnio vertės ir statuso. Tačiau pagal G. Zabielą, reiktų suprasti, jog didžiausias objekto ištyrimo laipsnis tarsi reiškia jo visišką mokslinį „suvartojimą“ ir tarsi panaikina jo savaiminę kraštovaizdinę, istorinę ir neabejotinai tebeesančią archeologinę vertę.

Negana to, G. Zabiela, naudodamasis savo „neginčytinu“ mokslininko autoritetu, lyg koks dievas, kuriuo abejoti draudžiama, konstatavo, jog tai vieta, ant kurios nekvestijonuojamai galima statyti medinę pilį. Nors, iš tiesų, visiškai neaišku, kokia čia pilis stovėjo XIII-XIV a., ar tai buvo pilis, ar tik mediniais rąstiniais sutvirtinimais aptverta teritorija ant kalno su pašiūrėmis prisiglausti Šeimyniškėlių kaimo gyventojams priešiškų genčių antpuolių metu...

Po tokių dviprasmių autoritetingo mokslininko teiginių piliakalnis norom nenorom tarsi atsidūrė paveldosauginės rizikos zonoje. Galima sakyti, šiomis tarsi „nekaltomis“, tačiau neatsakingomis mokslininko išsakytomis išvadomis, idėjomis sau palankiu metu pasinaudojo gudri ir apsukri Anykščių savivaldos biurokratija.

Galų gale 2016 m. Vorutos piliakalnis tapo Anykščių valdininkijos butaforinių projektų grobiu, nekuklių finansinių interesų bei užgaidų auka. Piliakalnis ir jo aplinkinė teritorija paversti didžiule statybų aikštele itin stambiomis valstybinių pinigų sumomis į kairę ir į dešinę besišvaistantiems savivaldybės „kunigaikštukams“.

Galų gale 2016 m. Vorutos piliakalnis tapo Anykščių valdininkijos butaforinių projektų grobiu, nekuklių finansinių interesų bei užgaidų auka. Piliakalnis ir jo aplinkinė teritorija paversti didžiule statybų aikštele itin stambiomis valstybinių pinigų sumomis į kairę ir į dešinę besišvaistantiems savivaldybės „kunigaikštukams“. Taip Lietuvos valstybės saugomas nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektas nedelsiant ir be jokių skrupulų paaukotas butaforinių turistinės-komercinės paskirties svetimkūnių statybai, sunaikinančiai jau savaime itin vertingą piliakalnio kraštovaizdinį savitumą, kuris yra autentiškas, išskirtinis, neįkainiojamas.

O juk visiems su kultūros paveldosauga susiduriantiems žmonėms puikiausiai suprantama, kad neturint absoliučiai jokios ikonografinės vaizdinės medžiagos, konkrečių rašytinių šaltinių – svariai įrodančių ar netgi tik skurdžiai užsimenančių, kaip Vorutos pilis tolimoje pagonybės epochoje atrodė tikrovėje – tokia „atkuriamoji (!?) pilies“ statyba yra daugiau nei „nekaltas“ paveldosauginis ir teisinis chuliganizmas. Tai, švelniai tariant – Lietuvos piliakalnių 2017 metus juodu dryžiu paženklinantis ir lietuvišką paveldosaugą ciniškai „papuošiantis“ nusikaltimas, akivaizdžiai bylojantis ne apie Lietuvos unikalaus piliakalnių paveldo objekto puoselėjimą, bet atvirkščiai – konstatuojantis jo naikinimą.

Šeimyniškėlių piliakalnis
Šeimyniškėlių piliakalnis
© DELFI skaitytojas

Dabar, energingai diriguojant Anykščių rajono paskutiniajam „absoliutiniam monarchui“ Kęstučiui Tubiui, ant legendinio Vorutos piliakalnio išsijuosus vykdomos niekieno nekontroliuojamos barbariškos „Mindaugo karališkosios rezidencijos“ statybos. Lyg parazitinė kerpė ant senovinio medžio pažeisto kamieno sąmoningai auginamas „pilies“ simuliakras, vadovaujantis tik hipotetinėmis prielaidomis, grindžiamomis lakia archeologų, istorikų fantazija, remiantis nežinia kaip čia prikergtomis Rusijos Vakarų Sibiro pilių statybos tradicijomis ir pasitelkiant modernias XXI a. statybos medžiagas bei technologijas.

Tad, mielieji, jei norite savo akimis išvysti unikalų Lietuvoje reiškinį – autentiško kultūros paveldo palikimo aukojimą pseudoistorinei butaforijai, beprotiškai brangiai kainuojančiai kultūriškai bevertei imitacijai, itin neskaniai kvepiančiai vienadiene komercija ir cinizmu, užsukite į Anykščius!

Tad, mielieji, jei norite savo akimis išvysti unikalų Lietuvoje reiškinį – autentiško kultūros paveldo palikimo aukojimą pseudoistorinei butaforijai, beprotiškai brangiai kainuojančiai kultūriškai bevertei imitacijai, itin neskaniai kvepiančiai vienadiene komercija ir cinizmu, užsukite į Anykščius! Neskubant pasivaikščiokite ant drastiškai siaubiamo Šeimyniškėlių piliakalnio gūbrių!

Įsitikinsite, kaip Anykščių savivaldybės „visagalių kunigaikštukų“ ir savo darbui pilietiškai abejingų „paveldosaugininkų“ rankelėmis greitais tempais draskomas puikus Vorutos piliakalnis – toks vienintelis ir nepakartojamas Lietuvoje. Turėsite puikią progą susidurti su labai aiškiai demonstratyviai vizualizuota kultūrinio barbarizmo, teisinio nihilizmo iliustracija. Įsitikinsite, kaip legendinis Anykščių Vorutos piliakalnis paverčiamas „genialia“ antikultūrine karikatūra.

2017-aisiais metais, kurie Lietuvoje dedikuoti mūsų tautos piliakalnių paveldui, visas šis atkaklus ir trumparegiškas siekis Vorutos kalną paversti turistams patraukliu ir finansiškai pelningu tuščiaviduriu mediniu „disneilendu“ skamba kaip liūdnas epizodas iš tragikomiškos pasakos apie absurdišką Kreivų veidrodžių karalystę.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Rašytojų sąjungos leidykla siūlo keliauti saugiai – knygos, vedančios įvairiausiomis pasaulio kryptimis

Įpusėjus pavasariui, visiems maga traukti į kelionę. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla...

Mirė kultūros žurnalistė, redaktorė Valentina Paukštelytė

Kovo 15 d. po ilgos ligos mirė ilgametė Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė, redaktorė...

„Hamnetas“ – romanas apie laisvos dvasios moterį ir literatūros genijaus žmoną

Žinoma šiuolaikinė airių ir britų rašytoja Maggie OʼFarrell neslepia, kad dar nuo paauglystės...

Pasaulio spaudos fotografijos apdovanojimą pelnė apsikabinimo pandemijos metu nuotrauka

Danų fotografas Madsas Nissenas už savo nuotrauką, kurioje įamžino vienų senelių namų...

Knyga mylintiems knygas: kaip skaityti literatūrą kaip profesoriui

Mėgstate literatūrą? Patinka mąstyti, džiaugtis ar liūdėti drauge su veikėjais ir būti...

Top naujienos

Vilniaus licėjaus direktorius: daliai abiturientų šiemet reikėtų išduoti brandos atestatus nelaikius egzaminų (12)

Nuo gegužės 3-iosios abiturientai galės grįžti į klases. Moksleiviai grįžti nori ir tikisi,...

Įmonės „Nejuokinga Komedija“ pavadinimas patraukė institucijų dėmesį – užkliuvo viena raidė (11)

Neseniai kilus skandalui dėl įmonės „ Sviestas sviestuotas “ pavadinimo, kuris buvo uždraustas...

Šimonytė: sprendimas vėlinti antrąją „Pfizer“ dozę kontroversiškas ir dar nepriimtas apie 300 tūkst. žmonių galėtų būti paskiepyti papildomai (206)

Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad dėl skiepijimo „Pfizer“ vakcinos antrąja doze...

Antras bandymas panaudoti europinius milijardus: Finansų ministerija apibrėžė, kur tikėtis pinigų lietaus (118)

Ateities ekonomikos DNR planą keičia „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) – parengtas naujas planas,...

Gabrielle Coppola, Randy Thanthong-Knight | D+

Naujo automobilio teks palaukti: pandemijos nukamuoti gamintojai susidūrė su dar vienu galvos skausmu

Automobilių gamintojams, jau anksčiau smarkiai nukentėjusiems dėl pandemijos uždarius gamyklas...

Bent viena skiepo doze paskiepyta beveik penktadalis Lietuvos gyventojų (67)

Bent vieną skiepo nuo COVID-19 dozę jau yra gavę beveik penktadalis Lietuvos gyventojų – 19,5...

„Politico“ šaltiniai paaiškino, kodėl JAV atšaukė karo laivų dislokavimą Juodojoje jūroje (217)

Pentagonas atsisakė planų Juodojoje jūroje dislokuoti du karo laivus – toks sprendimas priimtas...

Nerimo ženklas: per parą gerokai išaugo į Santaros klinikų priėmimo skyrių besikreipiančių pacientų skaičius

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos informuoja, kad visą šią savaitę išsilaikė...

Šimonytė prabilo apie naujas taisykles po gegužės 3 dienos papildyta (485)

Po gegužės 3 dienos bus svarstoma ir apie papildomas privilegijas asmenims, kurie turi imunitetą...