Praėjusiais metais Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono kino akademijos – Asia Pacific Screen Awards (APSA) – apdovanojimuose geriausiu animaciniu filmu pripažintas lietuvių darbas šį gruodį pasieks Lietuvos didžiųjų miestų kino teatrus.

Filmo dailininkų komandai vadovavęs menininkas G. Skyrius pripažįsta, kad toks apdovanojimas kelia didelį pasididžiavimą visos komandos darbu, o nepaisant šios istorijos sunkumo, savyje ji turi labai daug šviesos.

„Vienu metu ši istorija yra ir sunki, ir labai įdomi, unikali, netipinė. Panašios istorijos, kai žmogus išgyvena tokius žiaurius dalykus, pasiekia Holivudą, suvaidina save filme, išgarsėja, pabendrauja su visa tuometine Holivudo grietinėle, aš nesu girdėjęs. Nors ši istorija turi tamsių puslapių, joje vis tiek labai daug vilties“, – sako iliustratorius.

Dokumentinis–animacinis filmas pasakoja tikrą armėnės Auroros istoriją, kuriai buvo vos 14 metų, kai Pirmojo pasaulinio karo metu prasidėjus armėnų genocidui ji prarado namus, beveik visą savo šeimą ir buvo priversta bėgti. Išvykusi į Jungtines Amerikos Valstijas jauna moteris viešai papasakojo savo patirtis, suvaidino save Holivudo filme ir tapo vienos didžiausių kada nors Amerikoje surengtų labdaros kampanijų veidu. Dabar ši istorija kino ekrane atgimė sujungus animaciją, interviu su pačia Aurora ir išlikusius Holivude kurto pirmojo filmo kadrus.

Pasak G. Skyriaus, tiek šis filmas, tiek kiti panašūs darbai apie karą visuomet bando pasakyti, kad niekada daugiau neturi būti tokių žiaurumų, bet realybė tokia, kad nuolat matome daugiau, daugiau ir daugiau. Todėl karo temos aktualumas išlieka visame pasaulyje.

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, įamžinti Auroros istorijai pasirinktas dokumentinis-animacinis žanras, G. Skyrius sako, kad yra dvi pusės.

„Viena praktinė, kita meninė. Praktinė – iš Holivude pastatyto nebyliojo filmo apie Aurorą yra likę tik 18 minučių medžiagos ir keletas jos jau vyresnės interviu. Dokumentinių kadrų apie armėnų genocidą taip pat nėra daug. Todėl norint papasakoti šią istoriją, reikėjo kurti vaidybinį arba animacinį filmą. Visgi, šiuo atveju, animacija leido geriau perteikti visų įvykių emociją ir papasakoti juos išsamiau. Tai tarsi meninė interpretacija per stipriau perteiktą emociją“, – pasakoja G. Skyrius.

Menininkas prisipažįsta, kad kuriant šį pilno metro animacinį-dokumentinį filmą netrūko ir iššūkių.

„Trys didžiausi iššūkiai – patirties trūkumas, koronaviruso pandemija ir karas Armėnijoje. Kūrybos procese mokėsi visa kūrybinė komanda, nes visi savotiškai buvome „žali“, o man tai buvo pirmas pilno metro animacinis filmas. Vėliau iššūkių kėlė prasidėjusi pandemija, kadangi visi turėjome grįžti į savo šalis, o darbas per atstumą visgi vyksta kitaip. Galiausiai, viduryje filmo kūrimo Armėnijoje prasidėjo karas ir visi vyrai dirbę armėnų kūrybinėje grupėje turėjo vykti į frontą. Pasibaigus neramumams jie grįžo prie darbų, tačiau liūdna tai, kad to karo metu žuvo keli žmonės, prisidėję prie šio filmo“, – apie iššūkius pasakoja iliustratorius.

Nepaisant visų iššūkių, filmas tarptautinėje erdvėje susilaukė didžiulio kino festivalių ir kritikų dėmesio. „Los Angeles Times“ filmo scenas įvardino tarsi banguojančius paveikslus, nuspalvintus raudona spalva, perteikiančia žiaurų armėnų genocidą, o visos iliustracijos dar labiau išryškina Auroros pasakojamą tiesą ir suteikia jai savotiško aiškumo.

G. Skyrius buvo pagrindinis filmo aplinkų dailininkas, Auroros personažą piešė iliustratorius, dailininkas Rimas Valeikis, kitus personažus iliustravo dailininkės Martyna Kašinskaitė ir Ieva Batrytė. Filmo aplinką ir dalį fonų taip pat piešė Juozas Šleikus.

„Filmo kūrybos procesas ir mūsų naudojama technika buvo tokia, kad armėnai nufilmuoja gyvus žmones, kaip jie juda, tuomet reikėdavo atsirinkti konkrečias aktorių pozas iš tų nufilmuotų kadrų, jog gautųsi gera iškarpų (angl. cut out) animacija. Tada sekdavo piešimas ant iškarpytos filmuotos medžiagos. Tai darydavome interpretuodami, pakeisdami spalvas, patobulindami drabužius. Piešimas ant gyvų aktorių suteikia daugiau realizmo, leidžia labiau pajausti autentiką. Fone stengiausi išgauti tapybiškumą, kad primintų tikroviškus to laikmečio paveikslus“, – kūrybinį procesą prisimena G. Skyrius.

Pasaulinė šio filmo premjera įvyko prestižiniame „Annecy“ animacinių filmų festivalyje. Be Azijos Oskaro, dokumentika 21-aje tarptautiniame žmogaus teisių festivalyje ir forume tapo „Grand Prix de Geneve“ nugalėtoja, tarptautinėje Jerevano kino festivalio „Auksinio abrikoso“ konkursinėje programoje laimėjo „Sidabrinio abrikoso“ apdovanojimą, o iš Talino kino festivalio „Juodosios naktys“ parsivežė geriausio Baltijos šalių prodiuserio apdovanojimą už koprodukciją.

Taip pat buvo atrinktas į „DocLisbo“, „IDFA“, „Hamburg Film Festival“, tarptautinio Triesto filmų festivalio ir kitų programas.

2022 m. „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“ buvo deleguota siekti prestižinio „Oskaro“ apdovanojimo, o 2023 m. nominuotas ir Lietuvos kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ kaip geriausias mažumos bendros gamybos filmas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt