Paroda – tai vartai į abi puses

Tapybą ir skulptūrą apjungiančios parodos „Atvertys“ kuratorė, galerininkė Vilma Jankienė pavadinimo ieškojo literatūroje.

„Šioje jungtinėje parodoje tarsi varstome vartus... į abi puses. Tokiu pavadinimu – „Vartai į abi puses“ – perskaičiau Marijaus Šidlausko knygą, kurioje jis kalbina literatūrologę Viktoriją Daujotytę. Knyga unikali, nes labai subtiliai atveria tiek profesines, tiek asmenines V. Daujotytės patirtis. Ši paroda taip pat yra tarsi dviejų to paties amato specialistų, menininkų pašnekesys, keliantis ne tik meninius, bet ir filosofinius, gyvenimiškus klausimus. Tačiau menininkai mezga pokalbį ne tik tarpusavyje, bet ir su žiūrovais. Taigi paroda tampa vartais tiek parodos autoriams, tiek lankytojams, kurie yra kviečiami atsiverti ir atverti eksponuojamus kūrinius“ – sako V. Jankienė.

Spalvų, formų ir stilių eksperimentai A. Paulavičiaus kūryboje

Parodoje „Atvertys“ A. Paulavičius kūryba atsiveria abstrakčiais, ryškiais ir spalvingais tapybos darbais. Ekspresyvūs, kompleksiški, o kartais meditatyviai ramūs paveikslai įkūnija menininko sau keliamus iššūkius, spalvų, tekstūrų, formų, medijų eksperimentus ir improvizacinę autoriaus prigimtį. Menininkas neturi vieno stiliaus – parodoje taip pat pristatomi ir A. Paulavičiaus kubizmo įkvėpti darbai – medžio detalėmis dekoruoti paveikslai ir skulptūra-gitara. Tokias skulptūras menininkas kuria supjaustydamas tikras gitaras į mažas dalis, tarsi dekonstruodamas jas ir iš naujo kruopščiai sudėliodamas į naujas, unikalias kompozicijas.

Menininkas kūryboje mėgsta eksperimentuoti ir su medžiagomis ar tapybos priemonėmis. Dažus maišo su klijais, gruntu, gaminasi savo tapymo priemones. Kūrybos šaltinis – kitų menininkų kaip M. Duchampas, P. Picasso, M. Rothko, V. Kandinskis, M. Marini darbai, filmai ar džiazo muzika, diktuojanti greitą ar lėtą potėpių choreografiją ant drobės. Pats menininkas kūrybą apibūdina kaip įtraukią įvairovę, o meno prasme įvardina jo galią atitraukti nuo kasdienybės, atverti kitokias, nerutinines patirtis.

Gedimino Endriekaus skulptūros – bandymas suprasti pasaulį

Pokalbį su A. Paulavičiaus kūriniais parodoje mezga figūratyvinės Gedimino Endriekaus skulptūros. G. Endriekus, susidomėjęs žmogaus anatomija ir kilme dar vaikystėje, savo darbuose ne tik meistriškai lipdo kūnus, bet ir aiškinasi egzistencinius, žmogaus gyvenimo prasmės klausimus, siekia atverti būties paslaptis. Pasak menininko, kūryba jam – tai bandymas suprasti pasaulį, save.

Figūratyvines kompozicijas G. Endriekus papildo abstrakčiais, dinamiškais, stilizuotais motyvais. Skulptūroms būdingas dualumas: menininkas derina abstraktų ir figūratyvų meną, kuria tamsos ir šviesos kontrastus, jungia betoną ir bronzą. Taip pat G. Endriekus mėgsta eksperimentuoti ir su kitomis medžiagomis, kaip granitas, medis, žalvaris, geležis. Brutalumu, žaidimu su šviesa ir tamsa, mistiškais ar net košmariškais siužetais menininko darbai gali būti artimi F. Bacono tapybai. Autorių taip pat įkvepia absktračios, stilizuotos Henry Moore‘o, Kazimiero Valaičio skulptūros, gamta, mitologija, mokslinė fantastika ir muzika – simfoninės M. K. Čiurlionio poemos ar klasikinis rokas. Dainų pavadinimai, albumų viršeliai įkvepia ir tiesiogiai, jų subtilias nuorodas galite rasti ir pačiose skulptūrose, jų pavadinimuose.

Vienija atvirumas eksperimentams ir muzika

Abu parodoje pristatomus menininkus vienija meilė muzikai, atvirumas meno eksperimentams ir gyvenimui. Tiek A. Paulavičius, tiek G. Endriekus neapsiriboja tik tapyba ar skulptūra, save išbando skirtingose ir naujose meno formose.

Idėja suburti du iki tol nepažįstamus menininkus jungtinei parodai kuratorei V. Jankienei kilo intuityviai: „Visai neseniai A. Paulavičius pažymėjo savo penkiasdešimtį, o G. Endriekus keturiasdešimtį. Abu menininkai jau yra brandūs kūrėjai, gebantys savo darbais atverti ir atsiverti. Ši paroda – tai galimybė iš naujo patirti abiejų menininkų kūrinius kitokiame kontekste ir įrodymas, kad skirtingos meno formos kūrėjus gali ne tik skirti, bet ir jungti, atverti naujas jų darbų interpretacijas“.

Andrius Paulavičius (g. 1972) – gimė Kėdainiuose, piešti pradėjo dar vaikystėje, 2013 m. Kėdainiuose surengė pirmąją personalinę parodą „Ieškojimai“. Menininkas taip pat piešia, lipdo, fotografuoja, kuria baldus.

Gediminas Endriekus (g. 1982) – 2005 m. Vilniaus dailės akademijos Telšių dizaino fakultete baigė skulptūros studijas, atsikraustęs į Vilnių pradėjo dirbti bronzos liejykloje bei intensyviai kurti.
Skulptorius yra dalyvavęs grupinėse parodose, tarptautinėje meno mugėje „Art Vilnius‘19“, rezidavo Užupio meno inkubatoriuje, 2015 m. surengė pirmąją solo parodą.

Paroda „Atvertys“ „AP galerijoje“ veiks iki rugsėjo 10 dienos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt