Knyga ugdo žmogų
„<...>Šiandien esame liudininkai – vienerius metus vyksta kova už laisvę, ji pakeitė pasaulį, pakeis ir pačią Rusiją. Kokį vaidmenį atlieka knyga? Knyga piktose rankose gali tapti istorijos perrašymo ginklu, gali tapti gėrio, šviesos, mąstymo simboliu, tokia knyga – nenugalima. Knygą galima skaityti pasyviai arba aktyviai, knyga ugdo žmogų, leidžia jo sielai pakilti į viršų. Tikiu, kad tokių knygų šioje mugėje daug. <...> Tik laisvi kuriame istoriją, o ne tampame ja, kuriame savo istoriją, kuria galėsime didžiuotis, iškart atsistojome teisingoje pusėje. Noriu palinkėti, kad niekada nesvyruotume“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Kultūros ministras Simonas Kairys pastebėjo, kad šių metų mugėje vis kartosime du žodžius – „prieš metus.“
„Buvome šokiruoti, apstulbę, negalėdami suvokti to, kas vyksta. Po mugės atidarymo turėjau vykti į Kyjivą – ketinome pasirašyti deklaraciją, norėdami atsiremti į istoriją, kad Ukraina buvo ir bus reikšminga Europos dalis. Tikėjau, kad vizitas įvyks, nors akys matė bombarduojamą Ukrainą... viskas, kas vyko ir tebevyksta – beprotybė. Vis dėlto, tą deklaraciją pasirašėme“, – karo Ukrainoje pradžią prisiminė S. Kairys.
Ministras kvietė dalyvauti akcijoje #Padovanok šilumą bibliotekoms, konkrečiai – aukoti Černigovo bibliotekai: „Labai ačiū visiems, kurie padės sušildyti žmones ir knygas.“
Negalime likti abejingi skausmui
Viskas prasideda nuo žodžio
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pažymėjo, kad „žmogus yra istorinė būtybė, tad jį matome laiko perspektyvoje.“
„Prisimenu praėjusiais metais pasakytus rašytojo Sauliaus Tomo Kondroto žodžius – jis buvo pasirašęs tekstą, kurį ketino paskaityti mugės atidaryme, bet jie neteko svarbos, visgi rašytojas jį perskaitė... Ir aš tąkart turėjau garbės ateiti į tą tribūną, anuomet citavau Česlovą Milošą, kai šis, Antrojo pasaulinio karo išvakarėse sakė: „Net jeigu ryt pasaulio pabaiga – mes turime sodinti savo obelis.“ Ir sodinome! Šiandien galime ne tik liūdėti, bijoti, bet ir pasidžiaugti – daug kas surėmė pečius. Supratome, kad mūsų priešas nėra toks stiprus, kaip tada atrodė – obelis visada reikia sodinti. Tie metai daug išmokė“, – kalbėjo R. Šimašius.
Kas yra, ir kas nėra laisvė?
Meras pasidžiaugė, kad renginio ašimi tapo ir 700 metų Vilniaus gimtadienis. „Vakarų civilizacijose miesto gimimu laikomas žodis – kai užrašyta tampa tarsi labiau tikra, labiau ateičiai. Aišku, galima prisiminti miesto raidą, kunigaikštis Gediminas nemokėjo skaityti ir rašyti... Šiandien mes mokame, turime atlaidus – knygų mugę! Tai mūsų miesto raida, miestas gyvena gerus laikus. Aštuntas kartas, kai čia kalbu, kai rūpinuosi renginiu kaip miesto vadovas – daug buities dalykų išsprendėme. <...> Prieš trejus metus išsikėlėme tikslą, kad Vilnius taptų UNESCO literatūriniu miestu – tai įvyko. Knygų mugė turi kur augti. <...> Pradžioje buvo žodis, nuo žodžio viskas prasideda, tai įkvėpimo šaltinis“, – knygų mugės atidaryme kalbėjo R. Šimašius.
Rimvydas Stankevičius poetiškai klausė, kas yra, ir kas nėra laisvė? „Lengviausia laisvę apibrėžti tiems kas jos neturi. <...> Ukrainai – laimėtas karas yra laisvė. Pirminės laisvės sąlygas įgijus – tampa sudėtingiau. Mes, besidžiaugiantys nepriklausomybe, pradedame tik dabar suprasti, pradedame suvokti, kad prieš nieką atskaitomybės neturėjimas nėra laisvė, kad pastovių vertybių, nacionalinių šaknų neturėjimas nėra laisvė, kai niekuo nesidomi, kai dėl nieko neskauda širdies – nėra laisvė. Laisvė tai nėra beribė nepriklausomybė, tai galimybė laisvai pasirinkti, savo laisvės ribas laisvai apsibrėžti“, – įsitikinęs R. Stankevičius, Nacionaline kultūros ir meno premijos laureatas.
700 eilučių laisvei
Praėjusių metų pirmoji Vilniaus knygų mugės diena sutapo su karo Ukrainoje pradžia. Nuspręsta sujungti du svarbius dalykus – 700 Vilniaus metų ir laisvės idėją. Kaip skelbia organizatoriai, istorinę Vilniaus sukaktį suvokti be Rusijos karo prieš Ukrainą konteksto, be solidarumo su karo išvarginta šalimi ir be visų mūsų laisvės siekio – neįmanoma. Štai kodėl 2023 metų vasario 23-26 dienomis „Litexpo“ parodų ir kongresų centre vyksianti 23-oji Vilniaus knygų mugė rašo 700 eilučių laisvei.
Ukrainos rašytojų ir kūrėjų desantas
Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, šių metų Vilniaus knygų mugėje didelis dėmesys bus skiriamas Ukrainos kūrėjams, Ukrainos literatūrai ir Europos laisvės kovų literatūrai. Mugės rengėjai lankytojus bei svečius kvies į rimtas politines ir visuomenines diskusijas, kuriose dalyvaus žinomi Lietuvos ir užsienio rašytojai, politologai, istorikai bei ekspertai.
Kartu su didžiausio intelektinio renginio Ukrainoje „Knygų arsenalas“ organizatoriais Lietuvos kultūros institutas parengė specialią programą. Ji pagrįsta dialogu tarp Ukrainos ir Lietuvos rašytojų bei intelektualų, šioje programoje netrūks ir renginių vaikams bei jaunimui, ir meno veiksmo, parodų ir net kino.
Šiais metais Vilniaus knygų mugė sulauks daugiau nei 60 svečių iš Ukrainos – rašytojų, poetų, iliustruotojų, žurnalistų, kino režisierių, diplomatų, politikų. Su Ukrainos autoriais ir knygomis mugės lankytojai galės susipažinti Ukrainos stende, kuris įsikurs tarp trečiosios ir ketvirtosios „Litexpo“ salių. Jį kartu su Lietuvos kultūros institutu įrengė Ukrainos knygų institutas.
Ukrainos knygų institutas į Vilnių atsiveža šūkį „Atkaklumas būti“. Atkaklumas ir nesitaikstymas šiame Ukrainos istorijos etape daugeliui sunkias dienas išgyvenančių šalies piliečių tapo svarbiausiu atskaitos tašku. Ukrainos stendas taps pagrindine mugės vieta, kurioje lankytojai galės susipažinti su ukrainietiškomis knygomis, susitikti su Ukrainos leidėjais ir gauti autorių parašus.
Vasario 24 dieną, 15 valandą, salėje 5.1 vyks karo metinėms paminėti skirtas menininko Eugene Arlovo kino perfomansas „Strička“. Jame bus galima netikėta forma išgirsti ir išvysti jaudinančius nuo karo bėgančių ukrainiečių liudijimus.
Apie Ukrainos įvykius ir žmogaus vietą kare bus kalbama ir dar 2018 metais pradėtame rengti „Medijų forume“. Šių metų forumo tema: kiti karo frontai. Karas Ukrainoje iškėlė daug kultūros lauko skaudulių — ir vakarietiškas mąstymo klišes apie dvasingą ruso sielą, ir vidines baimes, nepasitikėjimą savo kultūros žodžio galia. Medijų forumo tikslas — bendrai diskusijai suburti žinomus rašytojus, autorius, vertėjus, žurnalistus, apžvalgininkus ir visuomeninių organizacijų atstovus kalbėtis apie mūsų ateities trajektorijas, mėginti ieškoti lietuviško žodžio galios, stiprybės ir atsparumo karo akivaizdoje.
Ukrainos poezijos skaitymai, jautrūs Ukrainos pabėgėlių pasakojimai, naujausių lietuvių literatūros vertimų ukrainiečių kalba pristatymas, kūrybinės dirbtuvės ukrainiečių kalba, diskusijos apie skaitymo galią, apie kūrybines iliustracijos praktikas kare, apie tai, kaip literatūroje gimsta svarbios temos, senos ir naujos ukrainiečių rašytojų knygos, susitikimas su viena garsiausių ukrainiečių rašytojų Oksana Zabuzhko, – šie renginiai laukia mugės lankytojų – ir ukrainiečių, ir lietuvių.
Nuo šiandien Vilniaus knygų mugės „Facebook“ paskyroje bus skelbiamas aukcionas. Ukrainos namų Lietuvoje bendraįkūrėjas Aleksas Matvejevas aukcionui perdavė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio džemperį, sidabrinę Lietuvos banko monetą, skirtą Ukrainos kovai už laisvę bei tris Charkivo meno ir dizaino akademijos trienalės plakatus, kurie buvo eksponuojami parodoje Vilniuje. Visos aukcione surinktos lėšos bus skirtos paremti Ukrainos kovotojus ir Kyjivo miesto teritorinę gynybą.
Pokalbiuose ir diskusijose – Vilniaus jubiliejaus akcentas
Šais metais mugėje vyks apie pusė tūkstančio renginių. Vyks net keletas literatūros apdovanojimų ceremonijų, bus paskelbtos Metų knygos rinkimų nominacijos.
Mugėje itin ryškus 700 jubiliejų švenčiančio Vilniaus akcentas, Vilniui skirta daugiau nei 20 renginių. 2021 metais UNESCO literatūros miestu paskelbtas Vilnius iškart tapo pasaulinio literatūros miestų tinklo dalimi. UNESCO literatūros miestų atstovai mugėje diskutuos apie tai, ką gali literatūrinės organizacijos. Pokalbyje „Civis Vilnensis Sum“ bus diskutuojama apie Vilniaus miesto kultūrinį dydį, gylį ir plotį, o žinomiausi šalies istorikai nagrinės alternatyvią Vilniaus istoriją.
Mugėje skambės ištraukos iš Gedimino laiškų, miesto sukakčiai skirta poezija, knygų pristatymuose ir pokalbiuose bus narstomi Vilniaus vardai, veidai, skoniai architektūra ir interjerai. Lietuvos nacionalinis muziejus pristatys parodos „Aš esu vilnietis“ katalogą, R. Paknio leidykla – Tomo Venclovos „Vilniaus vardai: papildymų knygą“, „Tyto alba“ istorinį Ginos Viliūnės romaną apie Vilnių „Mirtinas arkebuzos šūvis“, „Eugrimas“ – Remigijaus Šimašiaus knygą „Miestas ir meras. Vilniaus pokyčių istorijos“.
Mugės šeštadienį bus įteikta tradicinė Vilniaus klubo premija, skatinanti rašytojus pažinti Lietuvos sostinę, populiarinti Vilniaus miesto istoriją, tradicijas, savitumą.
Muzikos salėje – pusšimtis koncertų
Asociacijos AGATA rengiamoje „Muzikos salės“ programoje – daugiau nei 50 koncertų bei pokalbių ir beveik 70 stendų. Lietuvos muzikos atlikėjai, leidėjai, festivalių organizatoriai, Lietuvos regionų kultūros centrai bei muzikinių leidinių pardavėjai melomanų lauks „Litexpo“ rūmų 1, 2 ir Kino salėse.
„Muzikos salėje“ bus galima išgirsti Alinos Orlovos, Nika Ganga, „Sisters on Wire“, „Garbanoto“, Virgio Stakėno, „BIX“ ir daugybės kitų atlikėjų koncertus. Šiuolaikinės muzikos garsus paįvairins Baroko muzikos orkestras „Cappella Concertante Vilnense“, dainuojantys „Keistuolių teatro“ aktoriai Justas ir Jurgis, šokoteka su vaikų rašytojų Tomo Dirgėlos ir Justino Žilinsko elektrogrupe „Knygų vaikai“.
Pokalbiams „Muzikos salėje“ dedikuota atskira scena – joje apie naujausius savo leidinius pasakos Gabrielius Vagelis, Jessica Shy, grupės „jautì“, „The Roop“, „shishi“. Vyks susitikimai su scenos senbuviais Algirdu Kaušpėdu ir Andriumi Mamontovu. Kaip ir kiekvienais metais vyks tradiciniai AGATA apdovanojimai Lietuvos muzikos atlikėjams, 2022-aisiais sulaukusiems daugiausiai klausytojų dėmesio muzikinėse platformose bei radijo eteryje.
23-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė „700 eilučių laisvei vyks“ 2023 metų vasario 23 – 26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ . Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“.
