Triumfavo P.Vaičiūno „Patriotų“ kūrėjai

Pernai „Auksinį scenos kryžių“ kaip geriausias režisierius gavęs Jonas Vaitkus, šiemet buvo pakviestas įteikti jį 2007 metų geriausiajam, todėl, tikėtai ar ne, kryžių įsiteikė pats sau. Galbūt atsidėkojęs už įvertinimus pernai, šiemet jis išsakė susikaupusius, kaip jis sakė, „skaudulius“.

„Režisieriai dabar kaip raudonosios knygos atstovai, ar ne? Nei viename teatre nėra režisierių, - kalbėjo jis. –O tie namai (teatras) yra išdraskyti. Tai įstaigos, kuriose vyksta kažkokie neaiškūs dalykai. Aš patapau Rusų dramos teatro direktoriumi, bet turiu tikslą , kad į šį teatrą sugrįžtų režisieriai“.

J. Vaitkus paminėjo ir norą atgaivinti Režisierių asociaciją. „Kad mes pagalvotume, jog be režisieriaus, be aktoriaus ir namų, teatro nėra. Jis – negyvas organizmas, vieta, kur galima pavirškinti, pasijuokti. Mano misija tokia, jeigu aš ją įvykdysiu, tai bus gerai“.

Aktoriui Rolandui Kazlui atiteko garbė dramaturgijos pastatymo premiją už spektaklį ,,Patriotai" įteikti Jonui Vaitkui, kuris kartu skirtas ir Gintarui Makarevičiui, Kiprui Mašanauskui bei Sandrai Straukaitei.

Geriausiais metų aktoriais tapo asmenybės, įkūnijusios „Patriotų“ personažus – Rolandas Kazlas ir Asta Baukutė. „Atleiskit, kaip sakytų mano personažas Petras Velička, visaip pasitaiko...“, - scenoje šmaikštavo R. Kazlas. Tuo tarpu A. Baukutė vos sulaikė ašaras.

„Didelis ačiū G.Varnui ir J.Vaitkui, kad manimi patikėjo.. Taip, ta televizinė... Galvojau, kad niekada neparagausiu to saldaus..., - ašarą braukė ji. – J.Vaitkus tiek leido man skleistis, kad taip išsiskleidžiau! Aš, kaip Asta, sau labai labai pakilau ir sustiprėjau. Kai jie manimi tikėjo, aš dar labiau savimi pasitikėjau. O didžiausią kryžių nešioja tas, kuris iš visų labiausiai tiki manim – tai mano vyras Kęstutis“.

Akibrokštai, ašaros ir padėka

Nors Aidas Giniotis buvo pakviestas atsiimti „Auksinį scenos kryžių“ už geriausią darbą operetės srityje (miuziklas „Bučiuok mane, Keit“), jis apdovanojimą skyrė Pranui Piaulokui.

„Jaučiuosi apvogęs tuos žmones, kurie, iš tikrųjų, nusipelnę operetės srityje. Manau, kad tą kryžių turėjo gauti kažkas iš dainininkų, arba šokėjų, arba muzikantų, - scenoje kalbėjo jis. – Norėčiau jūsų pritarimo, atsiprašau komisijos – tai joks atsisakymas, bet jį norėčiau perduoti artistui – Šiaulių dramos aktoriui Pranui Piaulokui, kuris pernai buvo nominuotas, deja, negavo jo, o dabar vargsta ligos gniaužtuose“. Po šių žodžių publika pakilo iš savo vietų ir plodami nulydėjo režisierių nuo scenos.

Geriausios 2007 metų debiutantės titulas sugraudino ir aktorę Miglę Polikevičiūtę, atlikusią Doros vaidmenį spektaklyje „Seksualinės mūsų tėvų neurozės“, kuri tiesiog nuoširdžiai visiems padėkojo.

Geriausiu darbu operos srityje šiemet įvertintas Kęstutis Alčauskis už Evangelisto partiją J.S.Bacho „Pasijos pagal Joną“ inscenizaciją.

Geriausiu muzikinio spektaklio kompozitoriumi tapo Giedrius Puskunigis už muziką W.Shakespeare‘o dramai „Audra“ ir E.E.Schmitto dramai „Dviejų pasaulių viešbutis“.

Albinas Kėleris už grafo Almavivos vaidmenį komedijoje „Figaro vedybos“ (Juozo Miltinio dramos teatras) tapo geriausiu antraplanio vaidmens aktoriumi.

2007 metų antraplanio vaidmens aktorė Valentina Leonavičiūtė-Gustaitienė scenoje ne tik dėkojo, bet ir pabrėžė: „Mes be pastogės, be namų, bet teatras tai gyvuoja!”.

2007 metų nacionalinės dramaturgijos autoriumi tapo poetas Gintaras Grajauskas, parašęs „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“. „Noriu padėkoti tiem, kurie palaikė, padėjo ir tiem, kurie netrukdė“, - ištarė jis.

Geriausiam 2007 metų scenografui/kostiumų dailininkui įteikti apdovanojimą buvo pakviesta praėjusių metų laureatė Jūratė Paulėkaitė, todėl „Auksinį scenos kryžių“ iš jos rankų gavęs Gintaras Makarevičius buvo labai pamalonintas. „Teatre atsidūriau tik Jūratės dėka“, - prisipažino jis.

Už geriausią choreografiją Ch.W.Glucko operai „Orfėjas ir Euridikė“ bei C.Porterio miuziklui „Bučiuok mane, Keit“ buvo apdovanota Vesta Grabštaitė.

„Eglė žalčių karalienė“ režisierius ir scenografas Vitalijus Mazūras „Auksinį kryžių“ atsiėmė už geriausią darbą lėlių teatro srityje. Už geriausią darbą teatro vaikams srityje buvo apdovanoti A. Kučinsko operos „Bulvinė pasaka“ atlikėjai.

Už indėlį į teatro meno kultūrą „Auksinį scenos kryžių“ gavo teatro kritikė, prof. Irena Aleksaitė.

Ceremonija – pagal V. Pauliukaitį

Sausakimšoje salėje garbūs teatralai ir juos pagerbti atėję svečių ne tik smalsavo, kas taps „Auksinių scenos kryžių“ laureatais, bet ir nekantriai laukė, kokių staigmenų pateiks ceremonijos režisierius V. Pauliukaitis.

Pirmoji jų buvo vakaro vedėjai – aktorė Rimantė Valiukaitė ir TV laidų vedėjas Rolandas Vilkončius, kurie vakaro metu linksmais komentarais, anekdotais apie teatrą, demonstratyviais bučiniais juokino publiką. R. Valiukaitė drąsiai pasigyrė ir savo aprėdais, nes ją, kaip ji pasakė, puošė „legendinis Lietuvos dizaineris Juozas Statkevičius“.

Netruko kiek neįprastų teatrui pasirodymų. Per trumpas pertraukėles publiką linksminti į sceną lipo kiek TV publikai labiau pažįstamas Jeronimas Milius, šiais metais atstovausiantis Lietuvą „Eurovizijos“ konkurse, Birutė Dambrauskaitė, Rosita Čivilytė, grupės „El Fuego" nariai, šį kartą scenoje pasirodę ne su instrumentais, bet kaip tikri tenorai bei skrabalų meistras Regimantas Šilinskas.

Pasirodė scenoje ir pats ceremonijos režisierius, kuris, kartu su ceremonijos vedėjais, padėjo ansambliui „Giunter Percussion“ atlikti kūrinį, žaismingai ir kartais „į taktą“ valdydami pučiamuosius instrumentus. Vis tik, ceremonijos negalime vadinti šou, nes vieną kūrinį scenoje atliko baleto meistrai Nerijus Juška ir Olga Konošenko- Zariankina.

Kad neliktų nuskriausti neapdovanotieji, ceremonijos pradžioje visiems teatralams buvo įteiktos gėlės, o pabaigoje – teatro veteranams, už jų indėlį į teatrą.

Už geriausius scenos meno darbus kūrėjams skirti ne tik atminimo ženklai „Auksiniais scenos kryžiai“, bet ir Kultūros ministerijos 7 tūkst. Lt premijos.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją