Diskusijoje, kurią organizavo Nacionalinė kultūrinių ir kūrybinių industrijų asociacija su partneriais, o moderavo komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus, dalyvavo septynių partijų atstovai. Žinoma, jie visi tvirtino, kad kultūra yra be galo svarbi valstybės pažangai, neatsiejama jos dalis – visgi, kultūros bendruomenė žino, kad kai kalbama apie pinigus ar apskritai prioritetus, toks požiūris retai neatsispindi.
Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Gintautas Paluckas teigė, kad jų programoje kultūra yra pats pirmas prioritetas. „Kultūra yra erdvė, kurioje mes kuriame, ir kuri mus kuria. Kultūros netekti mes tiesiog negalime. Bet kalbant apie tai, kokią norime kurti kultūrą, tai labai priklauso nuo banalių gamtos dėsnių, tai yra, kiek esame pasirengę skirti išteklių, paprastai kalbant, pinigų“, – kalbėjo jis.
G. Paluckas teigė, kad socialdemokratai ilgai diskutavo, ką statyti priekyje savo programos – švietimą ar kultūrą – bet nusprendė pasirinkti kultūrą. „Dėl visaapimančio poveikio individui ir visuomenei“, – sakė jis, pridurdamas, kad yra numatyti konkretūs įsipareigojimai nuo BVP ir kitos priemonės.
Vėliau kalbėdamas jis įvardino kitą konkretų numatytą rodiklį – kad kultūrinę kvalifikaciją turintis asmuo turėtų uždirbti to meto vidutinį užmokestį. Pasak G. Palucko, estai to jau sugebėjo pasiekti, ir mes turime juos pavyti tuo klausimu.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Romandas Žiubrys sakė, kad jiems svarbiausia – užtikrinti darbų tęstinumą. „Finansavimas kultūrai padidėjo beveik 40 proc. – būtų neteisinga nepastebėti pokyčių, kurie vyksta“, – pabrėžė jis.
Aptariant Nacionalinės pažangos planą ir tai, kad jame nėra numatytų aiškių rodiklių, R. Žiubrys teigė, kad kultūrą, kaip ir kitas veiklas, neišvengiamai reiks bandyti vertinti ekonominiais kriterijais. Pasak jo, atspirties taškas galėtų būti pridėtinės vertės sukūrimas, tai yra, kiek vienas investuotas euras duoda grąžos, ką yra įprasta skaičiuoti pasaulinėje praktikoje.
Taip pat jis teigė, kad svarbu į kultūros atstovus nežiūrėti kaip į paramos gavėjus: „Kiekvienas turėtų uždirbti pagal sugebėjimus ir poreikius, tik valstybė turėtų netrukdyti to daryti“.
Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Vytautas Kernagis pasakojo, kad tarp jų idėjų yra kurti kultūros garantinį fondą, kuris prireikus galėtų veikti kaip pagalba menininkams, tam tikras valstybės garantas, pavyzdžiui, norint banke pasiimti paskolą būstui ar dėl nenumatytų aplinkybių netekus pajamų.
Kalbant apie kultūrai skiriamą BVP dalį, V. Kernagis sakė, kad svarbiau ne tiesiog didinti procentą, o išsiaiškinti, kas kam yra kaip paskirstoma, nes sistema nėra sutvarkyta. Jų programoje taip pat yra mecenavimo įstatymo peržiūra, filantropystės skatinimas, galimybė skirti 1,2 proc. GPM Kultūros tarybos biudžetui.
Darbo partijos atstovas Vidmantas Krikštaponis konkrečių skaičių nevengė – jis teigė, kad kultūrai skiriama BVP dalis turi nuo 1 proc. padidėti iki 1,25 proc. Jis sakė taip pat pritariantis garantinio fondo idėjai, kad pagal individualią veiklą dirbantys menininkai turėtų didesnes socialines garantijas.
Laisvės partijos atstovė Ieva Pakarklytė kalbėjo, kad į veikiančius kultūros srityje reikia žiūrėti kaip į startuolius. Pasak jos, jų partija stengtųsi, kad kūrėjams būtų sudarytos galimybės eksperimentuoti. Taip pat kaip vieną svarbiausių spręstinų klausimų ji įvardino mokesčių sistemos sutvarkymą, kad kūrėjai galėtų paprastai patys susimokėti mokesčius be buhalterių pagalbos.
„Kultūros sektoriuje trūksta verslumo ugdymo. Trečdalis biudžeto turi būti iš pačių susirenkamų lėšų, trečdalis – iš rėmėjų, ir dar trečdalis iš valstybės finansavimo“, - apie kultūros organizacijų veiklos principus kalbėjo ji.
Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Kairys sakė, kad reikia grįžti prie memorandumo idėjos, kuriuo buvo pasižadėta kelti kultūros atstovų atlyginimus bent tiek, kad jie pasiektų atlyginimus švietimo sektoriuje.
Kalbant apie nevyriausybines organizacijas, jis teigė, kad joms reikia ne tik tiesiogiai pinigų, bet ir, pavyzdžiui, infrastruktūros atvėrimo, kad jos galėtų naudotis valstybės ištekliais.
Laisvės ir teisingumo partijos atstovas Artūras Zuokas sakė nenorintis įvardinti konkrečių skaičių, kaip reikėtų finansavimą kultūrai susieti su BVP ar kitokių rodiklių. Jis atkreipė dėmesį, kad net per Kultūros tarybą skirstoma parama nukentėjusiams dėl koronaviruso krizės nebuvo iki galo išdalinta: „Matyt, visgi ne pinigai esmė, o priemonės. Menininkai turi varžytis, ne kas geriau užpildys paraišką, o savo idėjomis, kurios bus matomos ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“.
„Kultūros taryboje vyksta diskusija, kaip galima viską vertinti balais – turime pasitikėti daugiau ekspertais ir jų vertinimu, o ne pereiti į tokius kietus rodiklius kaip pinigai“, – sakė A. Zuokas.
