aA
„Vilnius – moderni sostinė. Tokį urbanistinį miesto tikslą turėjo kiekviena miesto valdžia“, – teigia architektūros istorikė Marija Drėmaitė. Ji pasakojimų cikle „Menas kurti Vilnių“ naujomis istorijomis praplečia mažąją MO muziejaus parodą „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949“. Taigi koks Vilnius buvo tuomet ir kaip jo architektūra keitėsi?
Marija Drėmaitė
Marija Drėmaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Vilniui – sostinės verta išvaizda

MO muziejaus parodoje „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949“ pasirinktas neįprastas iš pirmo žvilgsnio laikotarpis architektūros istorikei yra įdomus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Per šį laikotarpį Vilniuje pasikeitė penkios valdžios. Ir, kiek man teko tyrinėti urbanistinį šių visų valdžių požiūrį į miestą, jos visos norėjo miestą pasisavinti, suteikti miestui sostinės vertą išvaizdą. Bet kiekviena valdžia turėjo kitokius įsivaizdavimus, kokia ta sostinė turėtų būti“, – teigia M. Drėmaitė.

Kalbėdama apie miesto pakeitimus, kuriuos atliko visos valdžios, M. Drėmaitė daugiausia dėmesio skiria ne trumpojo laikotarpio pasikeitimams (gatvių pavadinimų keitimai, vienų paminklų nukėlimas, naujų pastatymas), o ilgojo laikotarpio urbanistiniams pertvarkymams. Taigi kokie jie buvo?

Neigiamas požiūris į carinės okupacijos urbanistiką

„Visos valdžios turėjo bendrą viziją – modernizuoti Vilnių. Pertvarkyti ir iš esmės padaryti jį patogų gyventi. Visgi skyrėsi visų valdžių požiūris į senąjį miestą – ar jį palikti kaip paminklą, ar jį iš esmės radikaliai pertvarkyti, kurti skverus, apželdinti“, – pastebi M. Drėmaitė.

„Mes galime matyti, kad Vilniaus lietuviai ir Vilniaus lenkai turėjo labai neigiamą požiūrį į carinės okupacijos architektūrinius ir urbanistinius ženklus Vilniuje. Į šį laikotarpį buvo žiūrima panašiai kaip ir 1990-aisiais atgavus Lietuvos Nepriklausomybę buvo žiūrima į sovietinį palikimą. Jo reikia atsikratyti, apsivalyti“, – pasakoja M. Drėmaitė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad ypač lenkų menotyrininkai ir paveldosaugininkai ne kartą tarpukariu skelbė idėjas, kad reikia Vilnių apvalyti nuo carinių apnašų ir išryškinti karalių miesto didybę, grožį, kurį carinė okupacija sugadino, arba atkurti LDK miestą.

Modernizuoti Vilnių

M. Drėmaitė pasakoja, kad Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, kuris Lietuvai atgavus Vilnių, 1939 metų spalį buvo paskirtas Vilniaus miesto architektu, LDK Vilniuje norėjo išryškinti lietuviškumo aspektu. Jo manymu, senamiestis turėjo likti kaip reliktas, vientisas urbanistinis paveldas gynybinės sienos ribose.

„Įdomu tai, kad Landsbergis-Žemkalnis sutarė su ankstesniais lenkų urbanistais, kad miestas nebeišsitenka Senamiestyje, ir reikia kurti naują miesto centrą Naujamiestyje. Būtent ant Mindaugo gatvės kalvos – Mindaugo, Ševčenkos, Švitrigailos gatvių rajone. Reikia aukštutiniame mieste kurti modernų miesto centrą, kurį būtų galima vystyti. Iš tiesų, negailint jokio architektūrinio paveldo, kurti naują centrą“, – pasakoja M. Drėmaitė.

O sovietai turėjo šiek tiek kitokią viziją. Jie taip pat norėjo modernizuoti miestą, pritaikyti jį šiuolaikiniam gyvenimui, tačiau norėjo gerinti ir senamiestį, pritaikyti jį gyventi bei modernizuoti.

„Įdomu tai, kad ir karo, ir pokario, kuris yra labai sudėtingas laikotarpis, metais idėjos, kaip modernizuoti miestą, niekur nedingo“, – teigia architektūros istorikė. Negana to, M. Drėmaitė priduria, kad karo sugriovimai, nors yra labai negatyvus dalykas su daug fizinės ir dvasinės žalos, gali būti panaudojami miesto modernizacijai ir jų netgi savotiškai buvo laukiama.

Vilnius – nebaigtų urbanistinių idėjų miestas

„1939–1949 m. buvo be galo daug idėjų, tik dauguma jų liko ant popieriaus. Jos nėra efemeriškos, jos yra užfiksuotos, tačiau darbų atlikta buvo mažai. Tai rodo, kad valdžios keitėsi labai greitai, o kartu su jomis – ir idėjos. Ilgųjų miesto transformacijos procesų urbanistikoje niekas nesugebėjo įgyvendinti“, – priduria M. Drėmaitė.

Dėl to Vilnius yra nebaigtų urbanistinių idėjų, fragmentiškas miestas. „Kiekviena valdžia, besikeičiantys istoriniai laikotarpiai paliko daug sluoksnių. Dabar miestą galime skaityti ir sluoksniais versti kaip knygą“, – apibendrina architektūros istorikė.

Kaip keitėsi Vokiečių gatvė, kaip planuota Lukiškių aikštė ir kitos miesto erdvės – pamatykite ir išgirskite Marijos Drėmaitės pasakojime.

O norintys daugiau sužinoti apie MO muziejuje eksponuojamą parodą „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949“, išgirsti įvairius pasakojimus apie Vilnių ir pamatyti virtualią ekskursiją su parodos kuratore Giedre Jankevičiūte viską gali rasti čia.

Paroda „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949“ MO muziejuje veiks iki gegužės 24 dienos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Agnija Šeiko: iki šiol šokis buvo svarbiausia mano gyvenimo dalimi (3)

Viena iš Klaipėdos kultūros magistro vardą šiais metais pelniusių – klaipėdietė šokėja ,...

Knygos, mėgstantiems istorinę tematiką

Jei mėgstate istorinės tematikos knygas, pro jūsų akis neturėtų prasprūsti trys knygų...

Europos dienos proga jungtinis sveikinimas Lietuvai ir pasauliui: be kultūros nėra demokratijos (25)

Minint Europos dieną, lankytojams atsiveria ES institucijų durys Briuselyje, Liuksemburge ir...

Vilniaus aukcione – kūrinys, kurio vien pasirodymas viešumoje paliks pėdsaką meno istorijoje (4)

Gegužės pabaigoje vyksiantis LXVII Vilniaus aukcionas atkeliauja pasipuošęs itin prabangia meno...

Šv. Jono gatvės galerijos požemiuose – manifestas be kaukių (3)

Sostinės Šv. Jono gatvės galerijoje esančiuose požemiuose gegužės 14 d. pradės veikti Eglės...

Top naujienos

Kūris – apie sprendimą dėl merų rinkimų: KT neturėtų nurodinėti Seimui, kaip keisti Konstituciją (106)

Nors Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėjas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas...

Brangstančios statybinės medžiagos statytojus spendžia į kampą: svarsto, ar išvis užbaigti pradėtus darbus (102)

Statybinėms medžiagoms sparčiai brangstant, dalis statybų įmonių atstovų šiandien nebegali...

Dviejų vaikų mama laukia sprendimo: aš asmeniškai esu nusiteikusi skiepyti savo vaikus (21)

Kanada tapo pirmąja valstybe, leidusia skiepyti bendrovių „Pfizer/BioNTech“ sukurta vakcina nuo...

Buvęs premjeras: beprasmė Nausėdos ir konservatorių kova turi baigtis (58)

Kova dėl Briuselio tarp prezidento Gitano Nausėdos ir konservatorių tęsiasi. Trečiadienį vyko...

„Regitros“ klientai nevilty: automobilių užregistruoti nepavyksta ir savaitę, įmonė prašo kantrybės (2)

Nuo gegužės pradžios Lietuvoje įsigaliojusi naujovė, reiškianti, kad kiekvienas šalyje perkamas...

Verslas vis aktyviau investuoja į šį transportą: šiemet galės susigrąžinti 5 mln. eurų (20)

Vis daugiau įmonių pasiryžta pagalvoti apie automobilių parko atnaujinimą ir tam renkasi nebe...

Varžovui į paslėpsnius trenkęs Dončičius išvytas iš aikštės – sprendimas nustebino slovėną (16)

Už smūgį žemiau juostos Collinui Sextonui Dalaso „Mavericks“ žvaigždė Luka Dončičius...

The Economist | D+

Pasaulį užvaldo nauja tendencija – vadovai be darbo vietos: kas laimi ir kas dėl to nukenčia?

Tokios įmonių architektūros tradicijos: aukščiausieji įmonės vadovai gauna kabinetus...

Legendinis Virgis Stakėnas prabilo apie gyvenimo lūžį, naujos kartos atlikėjus ir kodėl niekada jo nepamatysime be skrybėlės (33)

Dar prieš eterį su savo laidos svečiu Rolandas Mackevičius socialiniuose tinkluose dalijosi, kad...

Darbuotojų darbas iš namų žada pokyčius: štai kaip keisis rytdienos biuras (21)

Darbas iš namų didžiajai daliai darbuotojų jau tampa labiau norma nei išimtimi – tai rodo...