aA
Vilniuje aršiai diskutuojama, ar verta steigti garsiųjų Guggenheimo ir Ermitažo muziejų filialą. Tokios aistros dėl vieno statinio statybų Lietuvoje seniai nekunkuliavo. Kai tik buvo oficialiai paskelbta apie pasaulyje garsių Niujorko Guggenheimo ir Sankt Peterburgo Ermitažo muziejų filialo steigimą Vilniuje, į šį projektą kaipmat susmigo strėlės.
Guggenheimo muziejus
Guggenheimo muziejus. Niujorkas.
© "Statyba ir architektūra"
Modernaus meno muziejaus kritikus atrodo užrūstino žinia, kad šis projektas kainuos kelis šimtus milijonų litų. Iš pradžių pareiškimai, kad sostinei tokio muziejaus nereikia, nuskambėjo iš Vilniaus vicemero Algirdo Paleckio lūpų.

Kiek vėliau – ir iš garsių Lietuvos architektūros bei meno pasaulio atstovų. Jie išplatino atvirus laiškus, raginančius ginti nacionalinius interesus ir pirmiausiai puoselėti būtent nacionalines vertybes.

Guggenheimo-Ermitažo projekto užtarėjai tvirtina, kad toks požiūris – trumparegiškas. Modernaus meno muziejus Vilniuje esą galėtų tapti ilgalaike investicija, ryškiu miesto akcentu, pritrauksiančiu minias turistų.

  • Kritikos salvės
  • Nepuoselėja vertybių
  • Praturtintų miestą
  • Potekstę įskaito ne visi
  • Profesorė Beatriz Plaza: investicijos į kultūrą irgi svarbios

    Kritikos salvės

    Guggenheimo ir Ermitažo muziejų filialui sostinėje numatyta vieta prie Neries upės, šalia Baltojo tilto. Norą dalyvauti tarptautiniame konkurse ir parengti šio muziejaus projektą pareiškė trys architektūros meistrai – irakiečių kilmės britų architektė Zaha Hadid, Lietuvoje šaknų turintis amerikietis Danielis Libeskindas ir lietuvių kilmės italas Massimiliano Fuksas.

    Niujorko Guggenheimo muziejus
    © Žurnalas "Statyba ir architektūra"

    Pastaruoju metu pradėjus rengti Guggenheimo-Ermitažo muziejaus steigimo galimybių studiją, buvo iššautos kelios projekto kritikų salvės. Jos iš esmės buvo nukreiptos į garsaus JAV pramonininko, kolekcininko ir filantropo Solomono Guggenheimo vardo muziejų imperiją.

    Štai Vilniaus mero pavaduotojas socialdemokratas A. Paleckis pareiškė esą Guggenheimo muziejaus koncepcija pasaulyje vertinama labai prieštaringai.

    „Tai naujosios meno politikos, kuri labai glaudžiai siejasi su įvairiomis finansinėmis grupuotėmis, išraiška”, – teigė vicemeras.

    A. Paleckis perspėjo, kad Guggenheimo muziejų tinklas neva sparčiai plečiasi trečiojo pasaulio šalyse – esą sudaromos sutartys, kurios supančioja miestą, užkrauna nemažus mokesčius ir finansinius įsipareigojimus. Tuo metu Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Kęstutis Pempė mano, kad Vilniuje ir šiuo metu netrūksta architektūros bei meno šedevrų.

    „Iš tiesų manau, kad sostinės nereikia gelbėti statant kažkokį pastatą. Vienas „gelbėtojiškas“ projektas pilių teritorijoje jau realizuojamas”, – ironizavo architektas.

    Kęstutis Pempė
    © "Statyba ir architektūra"

    K. Pempė – vienas iš autorių, pasirašiusių viešą laišką. Jame skelbiama, kad Guggenheimo-Ermitažo muziejaus Vilniuje steigimas kelia nerimą, nes nebūta viešos, atviros diskusijos.

    Architektų sąjungos pirmininkas siūlė verčiau atkreipti dėmesį į apleistus nacionalinius jau esamus architektūros ir meno objektus, kurie šiuo metu nyksta.

    „Kada bus užbaigtos Nacionalinės galerijos statybos? Kada rekonstruosime puikų lietuvių architektų kurtą Vilniaus koncertų ir sporto rūmų kompleksą?”, – klausė K. Pempė.

    Architektas mano, kad šiuo atveju būtina išsiaiškinti prioritetus, nes Guggenheimo-Ermitažo muziejų planuojama statyti už valstybės pinigus. Preliminariais duomenimis, modernaus meno centro statybos kainuotų bent 200 milijonų litų.

    Nepuoselėja vertybių

    Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorė Dalia Bardauskienė, beje, turinti architektės diplomą, teigė, kad skeptikų vystant tokio pobūdžio projektus visuomet netrūks.

    Dalia Bardauskienė
    © Žurnalas "Statyba ir architektūra"

    „Žinoma, pinigus reikia skaičiuoti, tačiau būtina suvokti tai, jog Guggenheimo muziejus yra ilgalaikė investicija į miesto kultūrinį gyvenimą, jo konkurencingumo augimą, įvaizdžio gerinimą ir visuomenės švietimą“, – teigė pašnekovė.

    Guggenheimo-Ermitažo muziejų planuojama pradėti statyti būtent tuo metu, kai Vilnius taps Europos kultūros sostine – 2009 metais. Viešosios įstaigos Vilniaus turizmo informacijos centro (VTIC) vadovai mano, kad tokio pobūdžio projektas miestui neabejotinai atneštų naudos.

    „Tektų paaukoti daug jėgų, laiko ir pinigų, tačiau manome, kad investicijos atsipirktų. Tai padėtų Vilniui pritraukti tūkstantinius lankytojų srautus. Manome, kad mūsų šalies sostinei reikėtų orientuotis būtent į kultūros ir konferencijų turizmą“, – teigė VTIC direktorė Jolanta Beniulienė.

    Tuo metu LNTPA vadovei D. Bardauskienei nerimą kelia tai, kad Vilniuje ir kituose šalies miestuose stinga pagarbos visuotinai pripažintoms vertybėms, daug kas priklauso nuo tuo metu reiškiamos politinės valios. Vertinant apskritai, daugiau dėmesio skiriama trumpalaikei plėtrai, o ne strateginiams tikslams pasiekti.

    „Galvodami tiktai apie pragmatiškus dalykus galime prarasti unikalią galimybę savo mieste turėti pasaulinio garso architektų darbų“, – nuogąstavo LNTPA atstovė.

    D. Bardauskienė mano, kad įsteigtas Guggenheimo-Ermitažo muziejus duotų impulsą tolesnei sostinės plėtrai, iškeltų naujus architektūros kokybės standartus.

    „Naujų kultūros objektų, kurie būtų statomi paskelbus didžiulį tarptautinį konkursą, sukeltų daug diskusijų, dar neturėjome. Nors jau nuo pat šalies nepriklausomybės atgavimo laikų tam rengiamės“, – teigė LNTPA vadovė.

    Tuo tarpu kai kurie mūsų šalies architektai piktinasi, kad modernaus meno muziejaus projektui rengti iš karto nutarta skelbti uždarą tarptautinį konkursą.

    „Jei bus nuspręsta statyti muziejų, turėtų likti galimybė konkurse dalyvauti ir mūsų architektams. Jiems įgyti patirties būtų labai naudinga. Atvirus konkursus skatina rengti ir Europos architektų taryba. Jeigu labai reikia, galima pakviesti kelias „žvaigždes“, – aiškino K. Pempė.

    Praturtintų miestą

    Ispanijos Baskų krašte esančiame Bilbao mieste, kuriame prieš dešimtmetį duris atvėrė Guggenheimo muziejaus filialas, lankęsis garsus Lietuvos architektas Algimantas Nasvytis mano, kad Vilnių naujasis meno centras praturtintų.

    Jis teigė savo akimis pamatęs ir įsitikinęs, kad muziejus padėjo prikelti Bilbao miestą naujam gyvenimui. Didžiosios Britanijos Aberdyno ir Baskų krašto universitetų mokslininkų tyrimai įrodė, kad prieš steigiant Guggenheimo centro filialą buvusį pramoninį Bilbao alino ekonomikos krizė, aukštas nedarbo lygis.

    Kai muziejus atvėrė duris, į miestą plūstelėjo minios turistų, jų skaičius per kai kuriuos metus gerokai viršijo 1 milijoną. Nuo to laiko Guggenheimo muziejus Bilbao laikomas sėkmės simboliu.

    Algimantas Nasvytis
    © Žurnalas "Statyba ir architektūra"

    „Būtų puiku, jei toks muziejus atsirastų Vilniuje. Taip gerai ir kryptingai surinktų kolekcijų, kokias išvydau muziejuje Bilbao, dar nebuvau matęs“, – „Statybai ir architektūrai“ teigė A. Nasvytis.

    Tiesa, jis mano, kad pirmiausiai Vilniuje turėtų iškilti „Tautos namai“ – Nacionalinis kultūros centras. Šios statybos buvo planuotos dar prieš kelerius metus.

    Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė, kaip ir architektas A. Nasvytis dalyvavusi kelionėje į Bilbao, teigė remianti visų naujų kultūros ir meno objektų Vilniuje steigimą.

    Tačiau L. Jablonskienė mano, kad lyginti Vilniaus ir Bilbao miestų nederėtų – esą tai, kokios įtakos mūsų šalies sostinei turėtų modernaus meno centras, turėtų parodyti projekto galimybių studija.

    Ji teigė, kad muziejus su Guggenheimo ir Ermitažo kolekcijomis, kurias papildytų vizualiųjų menų centras su avangardinio kino meistro Jono Meko ir Jurgio Mačiūno „Fluxus“ darbais, leistų sudaryti pakankamai originalią programą.

    L. Jablonskienė pažymėjo, jog svarbu, kad nacionaliniai muziejai su tarptautiniais nekonkuruotų dėl lėšų. Jos teigimu, šiuo metu Lietuvoje reikėtų atnaujinti kone visus nacionalinės svarbos muziejus.

    Potekstę įskaito ne visi

    Nacionalinėmis vertybėmis besirūpinantys šalies meno atstovai (tarp jų – Valstybinės premijos laureatai Alfonsas Ambraziūnas, Rimantas Dichavičius, Aloyzas Stasiulevičius ir Nacionalinės premijos laureatai – Valentinas Antanavičius ir Antanas Kmieliauskas) prieš kurį laiką paviešino atvirą laišką, kuriuo bandė atkreipti dėmesį, jog modernus menas Vilniui per daug kainuotų.

    Laiško autoriai piktinosi, kad „Vilniaus vartų“ kvartale šiuo metu veikiančio J. Meko vizualiųjų menų centro kolekcijoms įsigyti buvo išleisti milijonai. Pabrėžiama, kad tokios kolekcijos tinka tik specifinio skonio meno vartotojų poreikiams tenkinti.

    Laiško autoriai vėlyvojo modernizmo menininkų judėjimo „Fluxus“ idėjas pavadino net pavojingomis visuomenei. Tokiai nuostatai pasitarnavo vienas anksčiau demonstruotų menininkų eksponatų – degtukų dėžutė, ant kurios buvo prierašas iš „Fluxus“ manifesto: „Panaudok šiuos degtukus visokiam menui sunaikinti – muziejų, bibliotekų, daiktinio meno. Bet kokį meną sunaikink, sudegink“.

    Meno ekspertai stebėjosi, kad laiško autoriai – kultūros žinovai – pamiršo modernaus meno kūrėjų kartais pasitelkiamą ironiją, siekiant išprovokuoti diskusijas.

    „Tai – filosofija, skatinanti žmones iš naujo apmąstyti meno diegiamas vertybes“, – dienraščiui „Vilniaus diena“ aiškino sostinės Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas.

    Ironijos kalbėdamas apie ginčus dėl Guggenheimo-Ermitažo muziejaus Lietuvoje neslėpė ir europarlamentaras profesorius Vytautas Landsbergis. Savo komentarą „Vieni sveikina, kiti spiria“ jis baigė šitaip: „Šienas tas Ermitažas plius Guggenheimas, „načialstva“ geriau žino“.

    Jonas Mekas
    © DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

    Tuo metu avangardinio kino kūrėjas Jonas Mekas yra rėžęs dar griežčiau: „Muziejus tikrai bus. Visi, kurie kariauja su šia idėja, anksčiau ar vėliau išmirs, o menas – amžinas“.

    Beatriz Plaza: investicijos į kultūrą irgi svarbios

    „Guggenheimo efektas“ – tokiu epitetu per pasaulį nuskambėjo Ispanijos šiaurėje, Baskų krašte esančio Bilbao miesto ekonominis ir kultūrinis renesansas. Apleistas pramoninis miestas naujam gyvenimui prisikėlė po to, kai jame 1997 metų spalio 18-ąją lankytojams duris atvėrė Niujorko Guggenheimo muziejaus filialas.

    Kanadoje gimusio garsaus amerikiečių postmodernistinės architektūros atstovo Franko Gehry suprojektuotas muziejus iš karto buvo pavadintas stebuklu. Tačiau ispanai didesnio stebuklo sulaukė vėliau.

    Per metus Guggenheimo muziejuje vidutiniškai apsilanko net 800 tūkstančių užsieniečių. Muziejus Bilbao padėjo sukurti apie 4 tūkstančius naujų darbo vietų, o papildomos investicijos į infrastruktūrą padėjo miestui tvirtai atsistoti ant kojų.

    Beatriz Plaza
    © Žurnalas "Statyba ir architektūra"

    „Statyba ir architektūra“ apie „Guggenheimo efekto“ blyksnius kalbėjosi su Bilbao mieste esančio Ispanijos Baskų krašto universiteto (University of the Basque Country) ekonomikos profesore Beatriz Plaza, kuri tyrė ir nagrinėjo modernaus meno muziejaus įtaką regionui.

    – Bilbao miestas prieš Guggenheimo muziejaus atidarymą 1997-aisiais buvo atsidūręs ekonominėje duobėje. Kokios problemos kamavo miestą?

    Prieš 1997-uosius nedarbas mieste buvo didelis, siekė apie 25 procentus. Tradicinės pramonės šakos buvo atgyvenusios. Milžiniškos spūstys miesto centre veikusio laivų uosto teritorijoje, didelis užterštumas ir prasta viešojo transporto sistema garbės mūsų miestui neteikė. Galima sakyti, miestas buvo morališkai pasenęs. Be to, prie visų negalavimų prisidėjo ir baskų separatistų išpuoliai.

    Pribrendo laikas pokyčiams. Guggenheimo muziejaus mums iš tiesų reikėjo ne dėl to, kad miestą papuoštų ištaigingas statinys. Šia investicija siekta spręsti Bilbao problemas. Tad buvo pasirinkta viešoji politika, kuri skatino ekonominės veiklos įvairovę.

    Daug dėmesio skirta kultūrai. Duris lankytojams atvėrė ne tik Guggenheimo muziejus. Buvo atidaryta nauja koncertų salė, sukurtas inkubatorius jauniems menininkams. Visa tai atgaivino meno ir kultūros turizmą. Tai tapo pagrindiniais svertais, lėmusiais teigiamus ekonomikos pokyčius.

    Be abejonės, negalima pamiršti ir kitų pažangą lėmusių veiksnių. Vietos valdžia kartu su verslininkais kūrė konkurencinę aplinką, atnaujino miestą diegdami modernias technologijas. Bilbao buvo baigta garsaus britų architekto Normano Fosterio projektuota metro sistema, pastatytas naujas oro uostas.

    Be to, iškilo naujų gyvenamųjų, poilsio ir verslo kompleksų. Iš miesto centro buvo iškeltos laivų prieplaukos, taip pat pramoninės paskirties statiniai.

    – Kiek miestui kainavo muziejaus steigimas? Kada šis projektas turėtų atsipirkti?

    Atidaryti muziejų kainavo 166 mln. eurų (573 mln. litų). Tai iš tiesų nemenka investicija. Nors šis žingsnis ir buvo rizikingas, tačiau pasiteisino. Skaičiuojama, kad projektas atsipirko praėjus septyneriems metams nuo muziejaus atidarymo dienos. Neseniai muziejus atšventė savo dešimtmetį.

    Statistika rodo, kad Guggenheimo muziejus kasmet surenka apie 25-30 mln. eurų (86,5-103,5 mln. litų). Po 6 mln. eurų (20,7 mln. litų) kasmet skiriama ilgalaikėms kolekcijoms įsigyti. Joms lėšų skiria Baskų krašto valdžia, kuri taip pat padengia apie 30 proc. muziejaus aptarnavimo ir išlaikymo išlaidų. Kitą dalį reikiamų lėšų muziejus surenka pats.

    Svarbu, kad Guggenheimo muziejus tapo tarsi Biskajos provincijos, kurios administracinis centras yra Bilbao miestas, ir apskritai Baskų krašto finansinės autonomijos simboliu. Projektą įgyvendino Baskų krašto vyriausybė ir Biskajos provincijos taryba – buvo apsieita be centrinės Ispanijos valdžios paramos.

    - Kiek kartų po 1997-ųjų išaugo užsienio turistų srautai Bilbao mieste?

    Oficialiais duomenimis, nuo 1997-ųjų muziejus kasmet vidutiniškai pritraukia apie 800 tūkst. lankytojų iš užsienio. Pavyzdžiui, 1998 metais turistų būta net 1,3 milijono. Prieš muziejaus įsteigimą Bilbao kasmet iš viso apsilankydavo apie 100 tūkst. turistų.

    Skaičiuojama, kad išaugę lankytojų srautai leido sukurti iki 4 tūkst. darbo vietų. Buvo išvystyta aptarnavimo sritis – plėtojosi viešbučių tinklai, atsirado naujų restoranų, padaugėjo kelionių organizatorių.

    – Prieš Guggenheimo muziejaus filialo statybą Bilbao buvo nemažai skeptikų, kurie neigiamai vertino šį projektą. Kokios nuotaikos vyrauja dabar?

    Kai Bilbao miestas 1990 metais apsisprendė investuoti į modernaus meno muziejų, kritikų atsirado nemažai. Jie piktinosi, esą tokia didelė dalis mokesčių mokėtojų pinigų bus išleista nereikšmingam, prabangiam statiniui. Dabar skeptikai pritilo, nuotaikos jau kitokios.

    – Ar Bilbao sėkmės receptas galėtų tikti ir Vilniui?

    Sunku pasakyti. Pirmiausia reikia ištirti investicijų aplinką. Svarbu įvertinti tai, iš kokių regionų ir kokių turistų srautų galima tikėtis.

    – Kai kurie nacionalinio meno propaguotojai Lietuvoje teigia, kad Guggenheimo projektas negali reprezentuoti šalies savitumo. Ar Bilbao muziejuje eksponuojami ir Ispanijos menininkų darbai?

    Guggenheimo muziejus perka tiktai visame pasaulyje garsių menininkų kūrinius. Tiesa, jame veikia kelios baskų krašto menininkų ekspozicijos. Pavyzdžiui, muziejuje atidaryta garsaus mūsų skulptoriaus Eduardo Chillidos Juantegui ekspozija, buvo pristatyti kelių kitų mūsų menininkų darbai.

  • Žurnalas „Statyba ir architektūra“
    |Populiariausi straipsniai ir video
    Įvertink šį straipsnį
    Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
    (0 žmonių įvertino)
    0

    Ieva Stundžytė: atmintis yra fundamentali žmogiškumo sąlyga (2)

    Su aktore ir režisiere Ieva Stundžyte susitinkame likus kelioms dienoms iki Vilniaus miesto teatro...

    Šviesų festivalio proga nušvito lankomiausi Berlyno objektai

    Rugsėjo 18 dieną kasmetinio Šviesų festivalio proga nušvito lankomiausi Berlyno objektai. Šiais...

    Viktorija Kuodytė: kai kurie aktoriai stebisi šiuo repetavimo būdu

    Jaunimo teatre artėja premjera – spektaklis „ Austerlicas “ pagal vokiečių autoriaus W. G....

    Prasideda dizaino festivalis „Dizaino savaitė“, atidaryme – palaikymo Baltarusijai plakatų paroda

    Rugsėjo 21 d., pirmadienį prasideda šešiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje,...

    Rasinė satyra „Stebėtojų lyga“ triumfavo per „nuotolinę“ „Emmy“ ceremoniją

    Novatoriška komikso ekranizacija „Stebėtojų lyga“ (Watchmen) sekmadienį pelnė mini serialo...

    Top naujienos

    Parėmęs Lukašenką Kremlius jau žvangina ginklais: kokie yra tikrieji tikslai? (190)

    Gynybiniai veiksmai, kurie nėra nukreipti prieš kurią nors valstybę. Taip dar praėjusią savaitę...

    Nykstanti Lietuva auga: prognozuoja Airijos scenarijų (101)

    Pandemija lietuvius iš užsienio grąžino namo, o esančius namuose sulaikė nuo išvykimo, –...

    Tolimųjų reisų vairuotojas kelte išvydo ko neregėjęs: tokie darbuotojai daro mums gėdą (20)

    Jaunystėje skaičiau knygą „Alisa pasakų šalyje“. Nuo tada man Anglija atrodė kaip...

    Po linksmybių klube kaunietis liko be buto ir automobilio raktų: net neįtarė, kiek jam tai kainuos (12)

    Turbūt kiekvienas vairuotojas žino, kaip svarbu turėti atsarginius automobilio raktelius, tačiau...

    Virusas naująją Didžiosios Britanijos pramonės revoliuciją palieka ant ledo (3)

    Šalyje, kurioje XVIII a. prasidėjo pirmoji pasaulyje pramonės revoliucija , naujoji revoliucija...

    Grybų supirkėjas prognozuoja, kiek dar tęsis beprotiškas grybų sezonas (1)

    Šis ruduo pasižymėjo įspūdingais grybų laimikiais – baravykų nuotraukos užplūdo feisbuką,...

    Mačiulis: šis pasirinkimas – žemo lietuvių finansinio raštingumo ženklas (12)

    „ Atsakingo požiūrio “ laidoje prasideda ciklas apie finansinį raštingumą . Pirmoje laidoje...

    Vivek Wadhwa | D+ nariams

    Genų inžinerijos džinas paspruko iš butelio (1)

    Genų inžinerijos technologijos tapo tokios pigios ir prieinamos, kad kita pandemija gali prasidėti...

    Nuo alyvuogių aliejaus iki aitriųjų paprikų: natūralios priemonės išsiplėtusioms venoms sumažinti (2)

    Varikozinis venų išsiplėtimas – paplitęs negalavimas. Siūlome išbandyti namines priemones,...

    NASA patvirtino: Saulėje įvyko 11 metų lauktas pokytis

    Priešingai nei Žemei, Saulei šie metai buvo ganėtinai ramūs. Tačiau artimesnis žvilgsnis į...

    |Maža didelių žinių kaina