Galvodami apie artimiausią ateitį, balandžio pabaigoje „Kvadrienalės 2014 – dailė ant vėliavos stiebo“ (Q14) organizatoriai pakvietė menu gyvenančius žmones į dailininkų sąjungą (LDS) dalyvauti forume – aptarime ir atviroje diskusijoje apie buvusios ir būsimosios kvadrienalės rengimą, šiuolaikinio meno tendencijas, išsipildžiusias ir nepasiteisinusias rengėjų viltis.
Šiam LDS forumui savo video atsiliepimus atsiuntė keturi užsienio dalyviai: Mykolė Ganusauskaitė iš Kopenhagos, Sigitas Baltramaitis iš Tryro (Vokietija), Gedvilė Bunikytė iš Vienos ir Roma Auškalnytė iš Helsinkio.
Vienas svarbiausių praėjusios kvadrienalės savitumų kaip tik ir buvo jaunų, mažai žinomų užsienio lietuvių menininkų įtraukimas į Lietuvos šiuolaikinio meno kontekstą.
Lietuvos ir pasaulio lietuvių šiuolaikinio meno kvadrienalės reglamentas – ketverių paskutinių metų kūryba. Toks periodas vizualiojo meno kūrybai yra trumpas laikas. Deja, yra prasta tradicija, kai meno žmonės nieko nežino (ir dar ilgai nežinotų), kokia bus kitos, ateinančios kvadrienalės tema ir idėja.
Sukurti ilgesnį video kūrinį arba didesnio formato precizišką skulptūrą, tapybos darbą gali trukti kelerius metus. Riebiai aliejinius dažus kraunantys dailininkai žino, kad dažai gerai išdžiūsta tik per dvejus-trejus metus.
Taigi, visais atžvilgiais jau dabar pats laikas numatyti ir paskelbti naujosios kvadrienalės apmatus, temas, šūkius – galvoti, projektuoti ir kurti, mąstant apie 2018-ųjų kvadrienalę.
Žinoma, pagrindinis tokios parodos reikalavimas yra meno kokybė – originalumas ir aktualumas. Bet geopolitinė padėtis rūgsta ir kaista, pilietinis ir kultūrinis žmonių apsisprendimas vėl tampa esminis.
Vienas iš Q14 autorių dailininkas Linas Katinas, vesdamas savo master class bastėjos ekspozicijoje davė iškalbingą pavyzdį: „Mano tėvas Leonas Katinas buvo niekšas, nes pokario metais kartu su Antanu Gudaičiu tapė Madoną primenančią kiaulių šėrėją, kuri vietoj kūdikio buvo apsikabinusi paršelį“.
Kultūros žmonės žino dviejų talentingų prieškario poetų Sigito Krivicko ir Mamerto Indriliūno kūrybą, partizaninę jų pasipriešinimo kovą ir žūtį miške. Taip pat žinomas ir kitokio poeto – rezistentų išdaviko Kosto Kubilinsko gyvenimas.
Kovoti ginklu ne visi gali, bet padorumo ir sąžinės kriterijus yra pasiekiamas visiems. Projektuojant 2018 m. šiuolaikinio meno kvadrienalę galėtų rastis būtent tokia etinės amplitudės tema – nuo nesusitaikymo, prisitaikymo iki išdavystės.
