aA
Lietuvos kultūros taryba spalio 6 dieną paskelbė sprendimą dėl strateginį finansavimą 2022–2024 metais gausiančių organizacijų ir renginių. Sprendimas tapo palankus 16-ai į tarptautinių renginių finansavimą pretendavusių paraiškų, tačiau tarp atrinktųjų nepateko Tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“. Tai reiškia, jog šis renginys neturės teisės 3 metus teikti paraiškų dėl jo finansavimo Lietuvos kultūros tarybos administruojamai programai „Strateginis tarptautinių renginių finansavimas“, kurios tikslas yra užtikrinti tvarų Lietuvoje rengiamų tarptautinių meno renginių finansavimą.
Skamba skamba kankliai
Skamba skamba kankliai
© Organizatorių archyvas

Žinia apie šitokį Lietuvos kultūros tarybos sprendimą nustebino ir nuvylė ne tik paraiškos teikėjus – festivalį organizuojantį Vilniaus etninės kultūros centro kolektyvą, tačiau ir visą folkloro bendruomenę, kuriai šis, beveik 50 metų skaičiuojantis festivalis yra tapęs metų švente ir pagrindiniu renginiu, atspindinčiu Lietuvos muzikinio folkloro ir kitų etninės kultūros reiškinių gyvavimą, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

„Skamba skamba kankliai“ yra vienas pirmųjų tarptautinių folkloro renginių Lietuvoje (vyksta nuo 1973 m.), kilęs iš augančio rezistencinio folkloro sąjūdžio, stiprinęs tautinę savimonę, padaręs didžiulę įtaką tradicinės kultūros išlikimui, miestų folkloro ansamblių gausėjimui, etninės kultūros tyrimų plėtrai, atvėręs visuomenei neblėstančias tautos kūrybos vertybes ir prisidėjęs prie profesionalios lietuvių kultūros savitumo.

Metiniais folkloro atlaidais vadinamas festivalis telkia folkloro atlikėjus ir visą tradicinę kultūrą branginančią bendruomenę. Festivalio programų rengėjai – patyrę tradicinės kultūros ekspertai, etnologai, etnomuzikologai, tautosakininkai, kurie yra savo srities profesionalai. Jų organizacinis ir kūrybinis indėlis yra svarus ir reikšmingas, kuriant šį aukšto meninio ir kultūrinio turinio reiškinį. Gausybė 4–6 dienas trunkančių renginių suburia per 1,5 tūkst. atlikėjų, tarp jų ir profesionalių tradicinės muzikos puoselėtojų, ir per 20 tūkst. žiūrovų – ne tik folkloro bendruomenės narių, bet ir plačiosios visuomenės atstovų. Renginys yra žinomas tarptautiniu mastu, kasmet pritraukia tradicinio meno tyrinėtojus, kūrėjus bei atlikėjus iš užsienio. Šis atviras, visiems prieinamas festivalis atskleidžia nematerialaus kultūros paveldo aktualumą, suteikia meniškai vertingų patirčių bei galimybę būti gyvos besitęsiančios paveldėtosios kultūros dalimi.

Šios festivalio „Skamba skamba kankliai“ ypatybės rodo, jog jis atitinka minėtos strateginės programos renginiams keliamus reikalavimus. Kultūriniu turiniu, meniniu lygiu, dalyvių bei žiūrovų apimtimi, renginio tikslais ir pasiekiamais rezultatais festivalis nenusileidžia kitų kultūros ir meno sričių didelės apimties tarptautiniams renginiams. Nepaisant to, minėtos programos atrankoje dalyvavęs vienintelis etninės kultūros sričiai atstovaujantis projektas į finansuojamų renginių sąrašą nepateko.

Turbūt labiausiai Lietuvos kultūros tarybos sprendimas kelia nuostabą dėl to, jog sudvejota festivalio kultūrine ir menine verte, nors nuo 2018 m. jis yra įtrauktas į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, kurį, vadovaujantis 2004 m. Lietuvos ratifikuotos UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos nuostatomis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pavedimu formuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Festivaliui skirta vieta šiame sąvade – svarbus įvertinimas, bylojantis, jog renginys pripažintas kaip istoriniu, kultūriniu požiūriu vertingas ir Lietuvos visuomenei svarbus reiškinys.

Reaguodama į Lietuvos kultūros tarybos sprendimą festivaliui „Skamba skamba kankliai“ nesuteikti strateginio finansavimo, pasisakė festivalio organizacinio komiteto narė, prof. dr. (HP) Daiva Vyčinienė: „Vertėtų atkreipti dėmesį, kad tai nėra koks nors smulkus, vietinės reikšmės „mėgėjų meno“, „tautinių mugių“ ar folklorinių pramogų renginys, bet epochinis kultūros reiškinys, žengęs koja kojon su bendruoju folkloro ansamblių sąjūdžiu. Tai ne tik kelių kartų vilniečiams itin svarbus renginys, bet savotiška kultūros Meka, į kurią būriais traukia etninės kultūros puoselėtojai iš visos Lietuvos. Be to, festivalis svariai prisideda prie kultūrinio turizmo plėtros, formuodamas užsienio turistams patrauklų Vilniaus, pasižyminčio savita seno ir naujo derme, veidą. Vos per keletą dienų festivalis supažindina užsienio svečius su turtinga ir įvairialype tradicine kultūra, padeda jiems suvokti lietuvių mentalitetą.

Per ilgus gyvavimo metus festivalis yra išgryninęs kokybiškas – tradicines ir naujas – autentiško folkloro raiškos ir sklaidos formas, atvėręs plačiajai visuomenei benykstančias tautos kūrybos vertybes, prikėlęs jas naujam gyvenimui. Viena tokių – sutartinės, 2010 m. įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Specialiai sutartinėms pritaikytose festivalio erdvėse vilniečiai ir užsienio svečiai supažindinami su savitomis jų gyvavimo ir raiškos šiandieninėje kultūroje formomis, tarpdalykiniais ir tarpkultūriniais meno projektais“, – festivalio reikšmę pabrėžia D. Vyčinienė.

Tiek paraiškos teikėjams, tiek festivalio bendruomenės nariams ir etninės kultūros puoselėjimu besirūpinančių įstaigų atstovams apmaudą kelia mintis, jog į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktas renginys turi konkuruoti su kitais projektais ir pakartotinai įrodinėti savo kultūrinę vertę. Kyla klausimas, kokia yra nematerialaus kultūros paveldo vertybės statusą gavusio renginio reikšmė strateginio kultūros ir meno finansavimo kontekste.

Pasak Vilniaus etninės kultūros centro direktorės Sandros Daugirdienės, paskelbtas sprendimas labai nuvylė: „Sunku buvo tikėtis, kad 2018 m. tai pačiai programai jau buvęs atrinktas ir pastaruosius trejus metus gana stabiliai pagal ją finansuotas festivalis neteks galimybės ateinančius trejus metus pretenduoti į kultūrai skirtas lėšas. 2019–2021 m. festivalio „Skamba skamba kankliai“ įgyvendinimui buvo skiriama nuo 60 iki 72 tūkst. eurų kiekvienais metais – tai svarus indėlis, leidęs suformuoti pakankamą bendrą renginio biudžetą ir kokybiškai įgyvendinti festivalio veiklas, o tokio finansavimo netekimas – didelis smūgis tiek Vilniaus etninės kultūros centrui, kaip pagrindiniam organizatoriui, tiek visai folkloro bendruomenei.“

Lietuvos kultūros tarybos sprendimas nustebino ir Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado tvarkytojo (Lietuvos nacionalinio kultūros centro) atstovus. Situaciją pakomentavo Nematerialaus kultūros paveldo specialistė dr. Loreta Sungailienė: „Ši situacija parodo, jog trūksta rimtesnio ir atsakingesnio požiūrio į nematerialaus kultūros paveldo tradicijų išsaugojimą ir aktualizavimą. Jis visų pirma ir turi pasireikšti realia parama, kuri būtų užtikrinama tikslinėmis finansavimo priemonėmis. Joms nesant kyla grėsmė ir kitiems didelės apimties ir didesnių finansinių išteklių reikalaujantiems tarptautiniams renginiams, tokiems kaip tarptautiniai folkloro festivaliai „Baltica“, „Parbėg laivelis“, tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“.

Savo požiūrį išsako ir D. Vyčinienė: „Mano galva, festivalis „Skamba skamba kankliai“, kaip unikalus šiandieninėje miesto kultūroje nematerialiosios kultūros paveldo reiškinys, vertas ypatingo dėmesio ir finansinės paramos. Pripažįstant festivalį nematerialaus kultūros paveldo objektu, derėtų vadovautis UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija. Konvencija byloja: „nematerialų kultūros paveldą, perduodamą iš kartos į kartą, bendruomenės ir grupės nuolat atkuria reaguodamos į savo aplinką, į sąveiką su gamta ir savo istorija, ir jis joms teikia tapatybės ir tęstinumo pojūtį, taip skatindamas pagarbą kultūrų įvairovei ir žmogaus kūrybingumui.“ Ypač svarbu tai, kad festivalis „Skamba skamba kankliai“ yra neatskiriama Vilniaus folkloro ansamblių bendruomenės gyvenimo, jų saviraiškos ir kultūrinės tapatybės dalis. Ši bendruomenė yra ypač suinteresuota sėkmingu festivalio gyvavimu, tradicijų, perimtų iš autentiškos kaimo aplinkos ir kūrybiškai plėtojamų jau beveik 50 metų, adaptavimu, perdavimu, tęstinumu ir apsauga.“

Nepaisant to, kad Lietuvos kultūros tarybos sprendimas dėl strateginio tarptautinių renginių finansavimo festivaliui „Skamba skamba kankliai“ nepalankus, festivalio rengėjai nesiruošia nuleisti rankų: „Dar yra ir kiek mažesnės finansinės apimties programų, kurioms galėsime teikti paraiškas, taigi, išnaudosime visas įmanomas renginio biudžeto formavimo galimybes. Festivalis vis tiek įvyks, o kad jis ir toliau galėtų skleistis bei kokybišku turiniu kelti nematerialaus kultūros paveldo prestižą, kviečiame įmones ir individualius asmenis, besirūpinančius tradicijų tęstinumu ir norinčius prisidėti prie nacionalinių vertybių saugojimo, tapti festivalio rėmėjais“, – sako optimizmo neprarandanti Vilniaus etninės kultūros centro direktorė Sandra Daugirdienė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
5.0000

Vilniuje atidaroma žymių Lietuvos baldų dizainerių paroda: sovietmečiu projektuoti baldai išgyvena naują susidomėjimo bangą (3)

Gruodžio 9 d., ketvirtadienį, 17 val. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaroma žymių...

Edmundo Frėjaus kūryba sugrįžta į Vilnių

Gruodžio 8 d. (trečiadienį), 18 val. Šv. Jono gatvės galerijoje duris atveria jau trečioji...

Akvilina Cicėnaitė Charles: autentiškesnio gyvenimo poreikis nėra nei moteriškas, nei vyriškas – jis žmogiškas

„Glennon Doyle „Nesutramdyta“ man rodosi svarbi ne tiek literatūriniu, kiek socialiniu...

Orkestras „Trimitas“ ir saksofono virtuozas Anders Paulsson kviečia pasinerti į svajingą tango sūkurį

Įsibėgėjant šventinių renginių šurmuliui, gražiausių metų švenčių proga Valstybinis...

Įteikti Lietuvos kultūros centrų apdovanojimai „Auksinis feniksas“

Gruodžio 6 d. Vilniaus rotušėje iškilmingos ceremonijos metu buvo įteikti didžiausios šalies...

Top naujienos

D+Roma Macijauskaitė

Vieno didžiausių prekybos tinklų tvarumo vadovas papasakojo, kas daroma su besibaigiančio galiojimo maisto produktais: šiukšlyne nepūva

„Ši tema – mano arkliukas, tad neužsičiaupdamas galiu kalbėti visą dieną“, – dar prieš...

Nenustygstantis nusikaltėlis jau užsitarnavo bukiausio metų bėglio titulą: savo progos sulaukė teisme (6)

Pirmadienį į Druskininkų teismą nuosprendžio išklausyti atvežtas Gediminas Akelis išlaukė...

Baltieji rūmai: Bidenas pagrasino Putinui ekonominėmis sankcijomis dėl Ukrainos (107)

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį per virtualias derybas perspėjo Rusijos prezidentą...

Grumtynėmis virtusiose rungtynėse bilietą į Čempionų lygos aštuntfinalį nugvelbė „Atletico“

UEFA Čempionų lygoje grupių varžybų etapą užbaigė pusė komandų – trečiadienio vakarą...

Seimo Užsienio reikalų komitetas ragina nutraukti „Belaruskalij“ tranzitą (112)

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) ragina nedelsiant nutraukti vienos didžiausių pasaulyje...

Prieš šventes lietuvaičiai plūste plūsta į Lenkiją: šiemet – toli gražu ne vien tik dėl maisto pasidalino lenkiškomis kainomis (206)

Nemaža dalis pietinio Lietuvos pakraščio gyventojų prieš šv. Kalėdas ir Naujuosius metus skuba...

Antroje savaitės pusėje orai keisis: pradės snyguriuoti, pakils vėjas

Trečiadienio dieną mūsų orus lems aukštesnio slėgio laukas, tad kritulių jau nelaukiama.

Tokius audinius anksčiau naudodavo tik baldų apmušalams: dabar tai – mados klyksmas (4)

Iškritęs baltas sniegas – dar ne ženklas, kad laikas pamiršti išpuoselėtus gėlynus....

D+Edmundas Jakilaitis

Apie karybą: mūšis, kuris sustabdė bolševikinės revoliucijos plitimą (2)

Šįkart pokalbyje „Apie karybą“ su Vilniaus universiteto karo istoriku dr. Kęstučiu Kilinsku...