Pavadinimas – pretekstas kalbėti apie turinį
Norisi kalbėti ne tik apie tai, kaip turi vadintis antrasis LRT kanalas, bet ir tai, koks turi būti jo turinys, diskusijoje „LRT Kultūra: ką darom?“ sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Anot jos, aptariamos problemos esmė – LRT KULTŪROS kanalo turinio ir pavadinimo neatitikimas: „Tai kelia problemų komunikuojant ir plečiant auditoriją. Galbūt naujas kanalo pavadinimas galėtų būti LRT PLIUS. Tačiau tikiuosi, kad į tai įsitrauks ir visuomenė, galbūt pasiūlys savo variantų.“
Kaip teigia M. Garbačiauskaitė-Budrienė, paskelbus apie kanalo pavadinimo keitimą, pradėta spekuliuoti dėl kultūros apimčių. „Kultūros kiekio nemažinsime. Kaip tik ketiname atnaujinti tinklelį, daryti jį patrauklesnį, pristatyti naujų laidų. Naujame sezone bus rodomos kultūros žinios, jose aptariamos kultūros aktualijos. Galima paminėti Europos nacionalinių transliuotojų kontekstą, nes vos trijų šalių transliuotojai antrame kanale turi žodį „kultūra“. Olandai šio žodžio atsisakė ir kanalo auditoriją išplėtė nuo 2 iki 5 proc. Mes taip pat norime keistis, būti inovatyvūs, dėl to tikrai neaukodami kultūros“, – aiškina LRT vadovė.
Režisierius Arūnas Matelis tvirtina, kad pavadinimo ir turinio skirtis – didelė problema: „Taip pat man susidaro įspūdis, kad žmonės, net ir norėdami aktualizuoti kultūrą, kuria laidas, kurios neįdomios nei kultūra besidomintiems, nei kam kitam. Tai laidos be auditorijos. Man gaila, bet nesuprantu, kam skirta daugybė LRT KULTŪROS kanale rodomų laidų.“
Pasak A. Matelio, čia galima įžvelgti tapatybės problemą. „Kai kanalas vienaip vadinasi, bet yra kitoks, tai primena neatitikimą – aš esu tas, bet ir kitas. Dar vienas dalykas, kurį reikia paminėti – dauguma kanalų apskritai kuria pačius kultūros reiškinius. Nežinau, kaip tai padaryti, bet diskusija turi prasidėti. Pavadinimas – pretekstas kalbėti apie tikrą turinį“, – teigia režisierius.
Pasisako už kanalo pavadinimo keitimą
Lietuvos sportininkė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė tvirtina, kad sportas iš tiesų dažnai rodomas per LRT KULTŪRĄ, todėl kanalo pavadinimas – klaidinantis: „Aš esu už pavadinimo keitimą. Žinoma, jei būtų dar vienas papildomas kanalas, pavyzdžiui, LRT SPORTAS, būtų dar šauniau. Šiuo atveju, kai kultūra ir sportas dalijasi pozicijas viename kanale, visiems būtų aiškiau pakeitus pavadinimą.“
Pasak architekto, grupės „Antis“ lyderio Algirdo Kaušpėdo, gali pasirodyti, kad diskusijos dalyviai susitarę, tačiau taip nėra. Jis priduria taip pat pasisakantis už kanalo pavadinimo keitimą. „Įsivaizduoju, kad kai kažkada reikėjo pagrįsti, kad reikia antro kanalo, buvo sugalvotas labai stiprus pavadinimas – LRT KULTŪRA. Kas gali būti prieš tai? Galima tik padėkoti kultūrai, kad suvaidino tokį vaidmenį“, – tikina architektas.
A. Kaušpėdas prisipažįsta nemėgstantis, kai kultūra atskiriama nuo visų kitų sričių, nes tai – tarsi nugriebtas pienas: „Tačiau nereikia nugriebto to pieno. Reikia, kad viskas būtų homogeniška, kultūra būtų visur. Ar politikoje, transporte, gyvenime nereikia kultūros? Nėra tokios srities, kur kultūra gali būti išjungta. Ir pavadinimas LRT KULTŪRA man primena „Anties“ dainą „Mes rimti“. Tame yra šiek tiek demagogijos, nenuoširdumo. Nebijokime savęs, darykime pokyčius, nevaizduokime kažko.“
A. Matelio nuomone, kalbant apie televiziją, kultūra yra bet kuri gerai, profesionaliai ir įtaigiai sukurta laida. „Nesvarbu, ar tai žinios, ar „Klausimėlis“. Televizija yra audiovizualinis kūrinys, turintis daugybę formų. O jei kanale, kurio pavadinime yra žodis „kultūra“ parodysi visiškai neprofesionalų dalyką, tai bus chaltūra. Kanalas neturi tapti kokiais nors kultūros namais, jis turi diktuoti standartą“, – svarsto režisierius.
Pokytis išjudintų kultūrą
M. Garbačiauskaitė-Budrienė, paklausta, kas tapo lūžiu svarstyti LRT KULTŪROS pavadinimo keitimą, tvirtina jau seniai pastebėjusi neatitikimus: „Taip pat pamatėme, kas nutiko prabilus. Nustebino, kad kanale populiariausios laidos – sporto transliacijos ar informacinių laidų kartojimai. Natūraliai kyla klausimas, ar kanalas turi vadintis Kultūra. Man tikrai kliūva tas neatitikimas.“
Pasak LRT vadovės, patys kultūrininkai diskusijoje apie kanalo pavadinimo keitimą mažai diskutavo apie jo turinį, o paklausti, kas jiems patinka, negalėdavo atsakyti.
D. Gudzinevičiūtė pritaria, kad pokyčius paskatintų būtent LRT KULTŪROS kanalo pavadinimo keitimas. „Prastų žanrų nėra, yra tik blogas atlikimas. Šis pokytis LRT galėtų išjudinti ir pačią kultūrą“, – įsitikinusi sportininkė.
A. Kaušpėdas teigia, kad kultūra – visa civilizacija, bet kartais ji suprantama tik kaip Kultūros ministerija: „Taip pat kultūra dažni asocijuojama su aukštuoju menu, dotuojamu valstybės, tuo, kas komerciškai neapsimoka. Taip, tokias veiklas turi remti valstybinė televizija, bet lygiai taip pat reikia sudaryti platformą chuliganiškiems, neformaliems dalykams, kaip rokas ar pankrokas.“
Kaip sako A. Kaušpėdas, kanalas neturi būti ideologiškas, nurodantis, kas kultūra, o kas ne.
„Žmonės patys turi atsirinkti, juk mes protingi. Manau, kad neutralus pavadinimas, koks jis bebūtų, praplėstų galimybes, nuimtų dabartinio pavadinimo slėgį, monumentalų presą nuo kanalo ir vadovų. Būtų daugiau laisvės ir įvairovės“, – aiškina jis.
Baimė dėl pavadinimo keitimo – natūrali
A. Matelis tikina suprantantis kylantį nerimą dėl kanalo pavadinimo keitimo: „Kultūra turėjo kovoti už kiekvieną poziciją, finansavimo centą. Baimė, kad nebelikus žodžio, nebeliks ir turinio, natūrali. Tačiau pakeiskite žodį į kokį norite, tik duokite mums gerų kultūros laidų, filmų, dialogų. Mes laukiame ne pavadinimo, o kad įsijungtume televizorių ir sustingtume.“
Kalbėdamas apie kultūros prestižą, A. Kaušpėdas sako, kad tai pavojingas aspektas. „Man žodis „prestižas“ asocijuojasi su fasadine kultūra – svarbiau, kaip atrodome, nei kas esame. Tai nenuoširdu. Kultūra turi būti kaip oras, o ne fasadas“, – įsitikinės architektas.
Anot „Anties“ lyderio, LRT TELEVIZIJAI norisi palinkėti daugiau laisvės, jaunatviškų ir gal ne visai rimtų laidų: „Pats žinau, kad nacionalinis kanalas labai sunkiai keičiasi, tai jo sena nuodėmė. Pokyčių tikrai galėtų būti daugiau, tad noriu palinkėti turėti daugiau drąsos.“
Parengė Virginija Sližauskaitė.
Šis renginys – viena diskusijų festivalio „Būtent!“ iniciatyvų. Šiais metais rugsėjo 7-8 d. Birštone vyksiantis diskusijų festivalis – tai visuomeniškų piliečių, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų ir politikos atstovų susitikimas, kurio dalyvių šiemet lauks 80 skirtingų nemokamų diskusijų ir renginių, daugiau nei 60 valandų kokybiškų debatų, 200 įkvepiančių pranešėjų.
Daugiau informacijos www.diskusijųfestivalis.lt
