Koks tarpusavio santykis judvi sieja?

Esame geriausios draugės nuo pat mokyklos laikų. Sedėjome viename suole, o baigusios mokyklą pasirinkome studijas šalia esančiuose universitetuose. Baigus studijas ir Rasai iškeliavus į Romą, Aira taip pat atvyko į Romą dirbti meno galerijoje. Taigi, galima sakyti, jog mes abi, susikibusios už rankų ėjome tiek per ugnį, tiek per vandenį. O kūryba visada buvo neatskiriama mūsų draugystės dalis. Todėl bet koks kūrybinis projektas ar naujų idėjų gvildenimas mums yra visiškai natūralus dalykas, nes tik tokiu būdu mes galime kvėpuoti. Kitokio būdo nepažįstame.

Rasa, kada ir kokiomis aplinkybėmis išvykai gyventi į Romą? Kaip šiuo metu tau sekasi ten, kokie tolimesni planai?

Baigusi architektūros mokslus Kaune (2015 m.), nusprendžiau išvažiuoti į Romą dviems savaitėms ir taip mintyse susidėlioti ateities planus, norus, atsakyti į sau rūpimus egzistencinius klausimus.

Deja, nutiko taip, kad likau ten ketveriems metams. Per šiuos metus susipažinau su daugybe menininkų ir įdomių žmonių, daug iš jų išmokau, supratau, jog labiau už norą kurti architektūrą mane džiugina noras tapyti ir užsiimti vizualiuoju menu. Taigi pasinėriau į kūrybą, saviedukaciją, grįžau prie tapybos, pradėjau rengti parodas.

Gyvenimas Italijoje man tapo savotiška gyvenimo mokykla, pilna įvairiausių nuotykių ir istorijų. Norą pagyventi svetur laikau panašų į norą „išsilakstyti prieš vestuves“, įgauti patirties, kažko naujo išmokti ar pamatyti. Šiuo metu užsiimu tapyba, grafiniu dizainu ir vis daugiau laiko praleidžiu Lietuvoje. Mane kartas nuo karto galima sutikti praeinančią Laisvės alėja arba su draugais diskutuojančią Kaune esančioje kavinėje „Kultūra“.

Mano meilė gimtajai šaliai yra kur kas didesnė nei itališkiems kulinariniams patiekalams ar pompastiškai senajai architektūrai. Planuoju čia visiškai įsitvirtinti. Lietuva yra viena nuostabiausių šalių ir nepaisant to laikotarpio, kuomet gyvenau svetur ir visaip įvairiai plėčiau savo akiratį, mano ryšys su gimtąja šalimi, jos kultūra yra labai stiprus ir svarbus. Čia galima ne tik daug gauti, bet daug ir pasiūlyti.

Rasa Makaraitytė

Aira, kada ir kaip susidomėjai fotografija? Kokio stiliaus fotografijos tave domina labiausiai, kam daugiausiai skiri dėmesio bei laiko?

Fotografija, kaip ir kitos meno šakos, mane domino visą gyvenimą, todėl įstojau studijuoti menotyrą. Baigiamąjį darbą taip pat rašiau fotografijos tema (apie Lietuvos fotografes moteris, kuriančias autoportretus). Tačiau studijuodama tik tyrinėjau ir mokiausi apie fotografiją, daugiau būdavau kadre – pozuodavau.

Baigus studijas, po truputį galvoje gimdavo idėjos, kurias norėjosi realizuoti. Nusipirkau veidrodinį fotoaparatą ir pradėjau fotografuoti. Pagrindinis mano fotografijos subjektas – žmogus.

Fotografuodama žmones su jais pajaučiu ryšį, komunikuoju, per fotografijas bandau perteikti dalelę jų bei savęs. Šiuo metu fotografuoju tiek idėjines fotosesijas, tiek atlieku įvairius užsakymus, susijusius su žmonių fotografavimu – asmenines fotosesijas bei šventes.

Ateityje noriu pasinerti kuo giliau į kūrybinius vandenis. Atrasti gilesnį ryšį su fotografuojamu žmogumi ir jį perteikti savo kūryboje.

Aira Sesartytė

Kaip ir kam pirmiausiai kilo idėja patalpinti lietuvių menininkų darbus į vieną platformą?

Karantinui įsigaliojus ir sustojus visiems darbams, atsirado daugiau laiko ir polėkio kūrybai bei kūrybinėms mintims gvildenti. Aplink girdėjome, kaip žlunga kažkieno verslas, kažkas praranda darbą. Viskas skambėjo kaip didžiulė tragedija ir neviltis. Ir tada susimąstėme apie lietuvius menininkus. O kas laukia jų?

Mūsų nuomone, Lietuvoje apie meną ir / ar kuriančius žmones kalbama mažai. Ir tai yra didžiulė šios šalies kultūrinė problema. Manome, jog yra daug neteisybės šioje srityje, pavyzdžiui, norint surengti parodą, dažniausiai turi „išsinuomoti“ galerijos erdvę ir laukti, kol pati galerija parduos vieną ar kitą tavo paveikslą. Ant meno leidinių viršelio neatsirasi taip paprastai, nebent laimėsi kokį apdovanojimą. Norime, kad mūsų piliečiai palaikytų kuriančiuosius ir suprastų, jog kūryba yra vertybė, ir jai būtų skiriamas didesnis dėmesys. Tuomet atsirastų daugiau renginių, mugių, plenerų, susijusių su kūryba, menu, meno kūrinių pardavimu, kolekcionavimu ir t. t.

Vladimir Mackevich

Taigi, vieną rytą bemąstant apie šias problemas, dvi draugės – Rasa Makaraitytė ir Aira Sesartytė – geriant kavą skirtinguose žemynuose kalbėjosi per „FaceTime“ ir nusprendė, jog pats laikas pradėti kalbėti apie kuriančius lietuvius (pasaulyje) ir užsieniečius, nusprendusius kurti Lietuvoje. Norime matyti jų darbus, girdėti jų istorijas, kas juos įkvėpė ir kokia mintis slypi už jų sukurto meno.

Šis projektas gimė kaip žaidimas, iš nuobodulio ir iš karantininės nevilties. Vieną rytą dvi geriausios draugės, kurių gyvenime žodis „kūryba“ užima tokią pat vietą kaip „kvėpavimas“, nusprendė, kad „GANA! pradėkime pasakoti apie kitus“. Abi mes juokaujame: „na va, panos ir vėl neturėjo ką veikti, tai prisigalvojo čia...“

Koks yra šio projekto tikslas bei ateities ambicijos?

Pirminis mūsų tikslas yra ŠVĘSTI kūrybą ir pastatyti ją į pirmą vietą, tuo užkrėsti visus ir paskatinti ką nors sukurti patiems. Nors viskas prasidėjo žaidimo forma, įsibėgėjus supratome, kokią svarbią vietą mums gyvenime užima šis projektas. Norisi, jog menininkai tarpusavyje jaustų bendruomeniškumą ir palaikytų vieni kitus, kad pradėtų dalintis ne tik savo darbais, bet ir patirtimi, gal net patarimais, kaip pasiekti to ir ano, ką daryti, norint išplaukti į plačiuosius vandenis.

Šio projekto tikslas yra supažindinti ir skatinti lietuvius bei užsieniečius domėtis lietuvišku menu, plėsti jų kultūrinį akiratį. Tikslas yra išaugti ir neapsistoti ties talentingų ir įdomių žmonių darbų publikavimu instagrame, bet užsiimti ir papildoma veikla – renginiais, parodomis ir pan.

Vladimir Mackevich

Kokio pobūdžio meno kūriniai nugula LT’ARTISTA?

Nusprendėme, kad mūsų platformoje publikuojami žmonės negali būti įsprausti į rėmus. LT’ARTISTA nėra tik apie vizualųjį meną. Norime kalbėti apie muziką, performansus kuriančius, šokančius ir kitų sričių talentingus individus. Ar jie jauni, ar pagyvenę – tai visiškai nesvarbu.

Kaip sekasi jame darbuotis? Ar realybė pateisina lūkesčius?

Norų ir tikslų daugybė, o kaip pavyks – nežinia. Kadangi iš šio projekto neužsidirbame, tai kiekvieną dieną atsikeliame su idėja padaryti ką nors gero vardan kitų. Pačioms mums be galo įdomu sulaukti menininkų laiškų su jų darbais ir pasakojimais. Nors taip ir neatrodo, bet šis projektas ir noras palaikyti tempą, discipliną užima daug laiko bei energijos. Kartais sustoji akimirkai ir pagalvoji: o gal visai neverta?

Bet kitą dieną sulaukiame žinučių iš visiškai nepažįstamų žmonių, kurie mums dėkoja, kad esame, kad darome kažką dėl kitų, kad norime skleisti informaciją, kalbėti ir rodyti. Jie džiaugiasi šia iniciatyva, o tai mums suteikia energijos ir noro toliau kažką daryti bei eiti į priekį. Šis palaikymas yra neįkainojamas.

Edgaro Tučinskio fotografija

Pagal kokius kriterijus atsirenkate menininkus, kuriems suteikiate erdvę sužibėti?

Abi mes gimėme 1992 m., abi turime meninį išsilavinimą: Rasa Makaraitytė, baigusi architektūrą, šiuo metu užsiima tapyba ir grafika. Aira Sesartytė, baigusi menotyrą, šiuo metu užsiima menine fotografija.

Nesame meno kritikės ir neleidžiame sau spręsti, kas yra menininkas, o kas ne, bet pirmenybę teikiame tiems, kurie turi idėjų, yra novatoriški, šiuolaikiški ir turi pojūtį estetikai. Taip pat mus labai domina menininkai lietuviai, gyvenantys svetur, studijuojantys ar dirbantys, rengiantys parodas (pavyzdžiui, Berlyne), dalyvaujantys konkursuose, pleneruose ir t. t.

Vienas iš mūsų tikslų – kad galerija pasipildytų crazy, neeiliniais darbais, kurie priverstų susimąstyti, sustoti ir sušukti „WOW!“ Gal tai būtų labiau paskatinimas kurti. Ypatingai vertiname tuos, kurie „spalvindami leidžia sau išeiti už kraštų“ – tokiu atveju gimsta labai įdomių darbų ir idėjų.

Vladimir Mackevich

Kaip dažnai ši virtuali galerija pasipildo naujais darbais?

Tris-keturis kartus per savaitę LT’ARTISTA galerija pasipildo naujais kūriniais. Per savaitę aptariame lietuvius kūrėjus, o kas antrą ar trečią sekmadienį pristatome dar šviežią rubriką ART SUNDAE (meninis desertas), kurioje kalbame apie darbus, menininkus, kurie labai įkvepia mus pačias ir yra mums kelrodės žvaigždės.

Pavyzdžiui, lietuvis menininkas, gyvenantis Niujorke, Žilvinas Kempinas ir jo instaliacijos, taip pat lietuvių duetas „Pakui Hardware“ (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda), kuris turi nerealų estetinį pojūtį, dalyvauja įvairiose bienalėse, parodose, yra aktyvus ir sudarytas iš kietų menininkų.

Lietuvių menininkų duetas Pakui Hardware
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)