aA
Kaip rodo praktika, „Baltic Pride 2013“ tikrai buvo sprogimas Vilniaus valsčiuje, todėl negalima praleisti pro akis ir ausis turtingos jo programos – liepos 13-31 d. vykusių kultūros renginių. Pažvelgus paaiškėja, kad pro Vilnių praūžė ne tik „gėjų paradas“, o apie seksualines mažumas kalbėta ne tik mongoliškų keiksmažodžių, bet ir teatro, fotografijos, kino, poezijos kalbomis.
Apie seksualinės mažumas kalba ne tik „gėjų paradas“, bet ir menas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Vilniaus kamerinis teatras“ miestiečiams padovanojo pirmąjį Laimos Vincės pjesės „Vertėjas“ pastatymą. Nedidukę salę užplūdo įvairaus amžiaus publika. Šiek tiek nusčiuvusi ir paburnojusi dėl rezervuotų kėdžių („skelbė, kad norint užsiimti geresnes vietas, reikia ateiti anksčiau, tai kaipgi čia“), droviai sėdosi „tolėliau“ ir ėmė nekantrauti. Dar stebėdama tautiečių įpročius imu suprasti spektaklio paantraštę – „lietuvių liaudies patriotinė drama“. Netrukus mano nuojauta pasitvirtina. Prigesus šviesoms, tarp žiūrovų pasigirsta balsai, virstą viską apimančiu triukšmu, ir iš publikos pakilę aktoriai, šūkaudami ir besiginčydami, skuba scenos link. Jų pasakojami likimai galėtų būti bet kurio iš mūsų, kaip ir mūsų būtis esti visai šalia šių asmeninių dramų.

Herojai yra šaknis, nors dar gana jaunas, įleidę tipai, ateinantys iš XXI a. lietuvių emigrantų realybės. Atrodytų nieko nauja, apie tai jau kalbėjo Koršunovas „Išvaryme“, jau matėme lietuvių nepritapimą ir nuopolį Vakaruose, jau girdėjome stačiokiškus juokelius, jau žvelgėme į liūdną savo atvaizdą veidrodyje. Tačiau tema čia kita. Nors ir klausomės prekybos žmonėmis aukos skausmo, AIDS užsikrėtusios moters istorijos, pensininkės patirties svečioje šalyje ir kitų, atrodytų, atskirų gyvenimų fragmentų, visi jie turi bendrą laidininką – vertėją Julių.

Būtent jis, Lotynų Amerikoje gyvenantis homoseksualus lietuvis ir yra visa ko centras. Versdamas žodžius jis tarytum „išverčia“ pašnekovams vakarietiško gyvenimo taisykles ir „verčia“ aukštyn kojomis jų bei savo likimus. Julius, dėl smurto ir neapykantos protrūkių palikęs gimtąją šalį, tiki jos ateitimi ir iš naujo panorsta dalyvauti kuriant pažangų rytojų. „Baltic Pride 2010” skatina jį kaip lietuvį atsitiesti ir virsta jo stimulu nors trumpam grįžti namo, kur iki tol „buvo tamsu, šalta ir visada lijo“. Jis „grąžina“ į tėvynę ir būrį kitų nuskriaustųjų. Spektaklis ne tik padeda atsakyti į įkyrų lyg zvimbiančią musęmilžinę klausimą - „na ir kam tos eitynės?“, tačiau verčia pamatyti lietuvius ir Vakarus skiriančios bedugnės tamsą.

Publika plojo atsistojusi, kol nutirpo delnai, sveikino aktorius dovanodami gėles ir šypsodamiesi leidosi mediniais laiptais žemyn. „Mama, aš nesupratau pabaigos“, - sakė geltonplaukis berniukas. „Ar čia pabaiga pamąstymui?“, - klausė viena moterėlė kitos. Pabaigos nebuvo, buvo nauja pradžia.

ŠMC veikė dviejų dalių Lietuvos LGBT bendruomenės istorijos paroda „Nuo sutemų iki aušros“. Skaitykloje galima buvo pamatyti pastarųjų dvidešimties metų įvykių raidos homoseksualumo klausimais atgarsius spaudoje ir televizijoje.

Situacijos išvadą konstatavo laidos „Klausimėlis“ įraše kalbinta moteris: „Ką galite pasakyti apie homo sapiens Lietuvoje?“, „Na, nieko gero negaliu pasakyti“. Tuo tarpu rūsyje galima buvo pasigrožėti meno kūriniais. Tarp jų – Aušros Volungės fotografijomis iš Lietuvos transseksualų buities, Remigijaus Venckaus fotografijų ciklų kadrais, Deniso Kolomyckio performansų užfiksuotomis akimirkomis ir daugeliu kitų. Džiugu, kad net atsitiktinai užklydę lankytojai paprastai nepuolė durų link, apžiūrėjo ir teigiamai įvertino ekspoziciją. Dar džiugiau, kad grupelė šalies meninkų savo darbuose prakalbo apie taip ilgai ignoruotą, tačiau visuomet egzistavusį seksualinių mažumų gyvenimą greta mūsų.

Fotografijos parodų būta ir daugiau. A. Volungė, R. Venckus ir Virgilijus Šonta savo darbus plačiau pristatė atskirose ekspozicijose. Pirmosios autorės darbai fiksuoja Lietuvos transeksualų buitį. Nors nuotraukose ir pozuojama, tačiau organiška aplinka ir jos detalės kuria nuotraukų natūralumą. Tai tam tikras Rio de Žaneiro karnavalas viename iš Vilniaus daugiabučių, o autorės užfiksuotos akimirkos – mūsų miesto slaptojo gyvenimo įrodymai. Niekad nežinai, kas kitoje sienos pusėje.

R. Venckaus paroda buvo kur kas labiau provokuojanti. Nuotraukų ciklai palietė opią religijos ir jos santykio su homoseksualumu temą, su šypsena vertė pažvelgti į plačiojoje visuomenėje dažniausiai diskutuojamą klausimą apie vienos lyties žmonių meilę, skatino susidaryti vakarietiškos ir tautinės Lietuvos derinio viziją. Originalios kompozicijos, spalvų ir draperijų, archaiškumo ir šiuolaikiškumo, ironijos ir dramatizmo deriniai darė kiekvieną ekspozicijos kadrą daugiaprasmį, klausiantį, diskutuojantį. Ir svarbiausia – viskas subtilu, lengva, elegantiška.

V. Šontos fotografijos išsiskyrė platesniu tematiniu ir istoriniu žvilgsniu. Kaip rašoma parodos pristatyme, menininkas kalba apie „iš istorijos ištrintus žmones“. Ne veltui kone kiekvienoje nuotraukoje matomi žmonės lydimi paslaptingų šešėlių. „Mokykla – mano namai“ (19801983 m.) kadrai kontrastuoja su pavadinimu, suteikdami ciklui tamsios ironijos. Čia regimas vaikų apsuptas išsigandęs, verkiantis berniukas, ir jo bendraamžių smurtą skatinantys rankų gestai. Mokiniai, lyg maži suaugusieji, išsirikiavę valgykloje ir juos supantis valdžios aparatas – atsiribojančia sukryžiuotų rankų poza stovinti mokytoja ir didaktiški, vidinį „sargybinį“ ugdą plakatai tolumoje. Čia nykus metų laikas ir liūdni vaikų veidai. O pažvelgus atidžiau – visur greta žmonių tie tamsūs siluetai, grėsmingi vaiduokliai.

Panaši ironija būdinga ir nuotraukoms iš ciklo „Skrydis“: angarų, metalo konstrukcijų, vienodų kvadrato formos pastatų fone kybantis ore kūnas labiau primena smengantį žemyn, nei kylantį į dangų. Tačiau toliau kūnai išsilaisvina. Nuoga „Moteris smėlynuose“ (1980 m.) žvelgia į šviesą, ją gaubia spindinti „aura“, o aplink – vien laisve dvelkianti tuštuma. „Vakaro nuojautoje“ (1990 m.) jau atsiranda tikras Vakarų „vėjas“ – du nuogi kūnai kaitinant saulei puikuojasi ant automobilio stogo. Nuotraukos nuosekliai veda lankytoją istorijos taku skatindamos patirti ne tik dvasios, bet ir kūno išsilaisvinimą. Kaip sakė W. Whitmanas, „jeigu kūnas nėra siela, tai kas yra siela“?

Bene didžiausia programos dalis – „Skalvijos“ kino teatre LGBT temomis nemokamai rodyti filmai, pritraukę pilnas sales žiūrovų. Šįkart programoje netrūko taip reikalingos dokumentikos apie sustabarėjusias žmonių sampratas ir nesugebėjusiuosius „įtilpti“ į jas. Šie pasakojimai – akistata su to rezultatu. Lankytojų netrūko ir paskaitoje apie režisieriaus-revoliucionisto Pedro Almodovaro kiną, kurioje galima buvo susipažinti su naujojo balso ir žvilgsnio į lytį ir lytiškumą istorija bei kūrėjo naudojamomis naratyvinėmis technikomis, priverčiančiomis žiūrovą jausti empatiją pasipiktinimo vertiems personažams.

Tai kas liko po visko? Pačiupinėti galiu LGBT bendruomenei draugiškų vietų Vilniuje žemėlapį (pirmasis toks!), keletą specialiai mano miestui sukurtų eilėraščių (Anna Shepard) iš LGL zino, įsigyto ŠMC vykusioje mugėje, ir marškinėlius, teigiančius, kad meilė vis dėlto yra (meilė). Tačiau kur kas daugiau išliko atmintyje: vaizdai, spalvos, faktūros, balsai, klausimai... Neįkainojama šventės patirtis.

Vilnius, the city of denial

I am for traditional family values
I am for normal things
Like churches
St. Kotrynos is my favourite
I like our pink churches
Our favourite soup is pink, too.
When I hear ‘march for equality’
I get upset because
I imagine it is a parade of
nude men
(mmm... nude men)
And when I see a rainbow heart
on a billboard
I am filled with the urge
to decorate it with
a penis
(mmm... penis)
But I am normal
A traditional family man
No really, I am.

Anna Shepard, 2013

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Knygų mugė – jau rytoj: ar pasiruošėte? (1)

Ketvirtadienį ryte prasidės knygų mylėtojų šventė – keturias dienas truksianti Vilniaus...

Pakeliui į Veneciją: kosminė Julijono Urbono „Planeta iš žmonių“ eksponuojama Edinburge

Menininko Julijono Urbono futuristinis minties eksperimentas „Planeta iš žmonių“ pradeda...

19-asis Japonijos kino festivalis: kas laukia šiemet?

Japonijos ambasada Lietuvoje kartu su Japonijos fondu kviečia į jau tradicija tapusį Japonijos kino...

Filmo „Baltų gentys“ kūrėjai: tai turi pamatyti kiekvienas lietuvis (11)

Nuo vasario 21 d. Lietuvos kino teatruose pradedama rodyti istorinė pasakojimo drama „Baltų...

Undinė Radzevičiūtė: mūsų epochoje grožio tema beveik užmiršta (1)

Apie naujausią, septintą, rašytojos Undinės Radzevičiūtės knygą – romaną „Grožio ir...

Top naujienos

Rusijoje lietuvės sektą užgriuvo ginkluoti pareigūnai: įtaria išviliojus įspūdingas sumas (91)

Gulėjimas kapo duobėje, įvyniojimas į bintą, kitos egzoterinės procedūros ir apsauginis kupolas...

Lietuvos įmonės patiria spaudimą iš užsienio: prašo atidėti mokėjimus ir mažinti kainas (28)

Nors analitikai teigia, kad 2019-aisiais bendri Lietuvos eksporto rodikliai siekė aukštumas,...

Vokietijoje – šaudynės, yra žuvusių  šaulys, nušovęs 11 žmonių, rastas negyvas (52)

Vokietijos Hanau mieste policija rado spėjamo šaulio, naujais duomenimis, nušovusio 11 žmonių,...

Laivai aplenkia Kiniją: prekyboje kyla sumaištis (14)

2020 metų vasaris įsimins kaip istorinių trikdžių viso pasaulio tiekimo grandinėse laikotarpis,...

Tomas Sinickis. Atslūgus įtampai ir emocijoms po „Eurovizijos“, įvertinkime, kas vis dėlto įvyko (25)

Savaitgalį įvyko du finalai. Vienas baigėsi kaip visada – laimėjo „Žalgiris“ . Kitais...

Prie pat Vilniaus atnaujintas pažintinis takas sulaukė tautiečių antplūdžio: tai viena įdomiausių vietų Lietuvoje

Sėdžiu naujos Liudo Dapkaus knygos apie keliones pristatyme ir klausausi jo skeptiškų minčių...

Ūkininkai suskrido į protesto akciją Briuselyje, akcijų žada ir Lietuvoje (7)

Šiandien, vasario 20 d., Lietuvos ūkininkai planuoja pradėti protestą Briuselyje, kuriame...

Philipp Ther

Susivienijimo kaina: Vokietijos šoko terapija po 1989-ųjų

Dažnai sakoma, kad Vokietijos ekonomikos stiprybę lėmė šoko terapija, taikyta praėjusio...

Sunku patikėti: jūsų nešiojamojo kompiuterio įkroviklis yra galingesnis už „Apollo 11“ kompiuterį

Praėjus šiek tiek daugiau nei pusei amžiaus nuo istorinio „ Apollo 11 “ nusileidimo Mėnulyje...

Gudrybės, kuriomis NT pardavėjai bando vilioti pirkėjus: pasinaudoti gali kiekvienas

NT ekspertai jau ne kartą akcentavo, kad didžiausia būstų pasiūla ir paklausa yra Vilniuje....

|Maža didelių žinių kaina