Premiją už kūrybiškiausią knygą sudaro diplomas, atminimo dovana ir piniginis prizas.
"Kiekvienas rašytojas pirmiausia rašo apie savo vaikystę. Mano vaikystėje tos medžiagos, apie ką galima rašyti, užteko su kaupu. Esu pokario vaikas. Ar žmogus, neseniai palaidojęs savo tėvą, tas laidotuves gali priskirti istorijai? Ne! Lygiai taip ir mes, išgyvenę pokarį, negalime galvoti apie tą laiką kaip apie istoriją. Tai mūsų savastis, ir apie ją galime kalbėti tik iš pačios širdies", - apie savo knygą yra sakęs R. Granauskas.
Anot literatūrologės, laureatą rinkusios komisijos narės Jūratės Sprindytės, vertintojus sužavėjo katarsį kelianti naujoviška šventumo samprata, meistriškai įvaldytas novelės žanras, kūrybiškas žvilgsnis į pokarį.
"Šventųjų gyvenimuose" dramatiški ir daug kartų skaityti dalykai iškyla kitaip, per kasdienišką faktūrą, negirdėtomis konsteliacijomis, unikaliomis detalėmis. Čia būti šventam reiškia būti moraliai švariam, pasielgti teisingai; šventumas kyla iš kasdienio stoiškumo, nesąmoningo pasiaukojimo, tos aukos neheroizuojant ir nesakralinant. Dabartiniam fragmentuotam, menkai vertybiškam žmogui, kuris nebeturi tokios principų darnos, niekuo neišsiskiriantys novelių veikėjai - ūkininkas, siuvėja, mokytoja, melžėja, studentas - kelia nuostabą ypatingu savo vientisumu, vidine tiesa", - pasakoja literatūrologė.
Prozininkas, eseistas, dramaturgas R. Granauskas gimė 1939 metais Mažeikiuose. Tarp žymiausių jo kūrinių - apsakymai"Duonos valgytojai" (1975), apysakos "Jaučio aukojimas" (1975 m.), "Gyvenimas po klevu" (1988 m., tais pats metais sukurtas ir LTV filmas), pjesė apie A. Vienažindį "Rožės pražydėjimas tamsoj" (1978 m., pastatyti spektakliai 1978 m. ir 2008 m.), romanai "Duburys" (2003 m., pastatytas spektaklis 2005 m., sukurtas filmas 2009 m.), "Kenotafas" (2005 m.), "Rūkas virš slėnių" (2007), "Trys vienatvės" (2011), kino scenarijai "Vasara baigiasi rudenį" (1982 m.), "Neapykantos pamokos" (1983 m.) ir kiti. 2000 metais rašytojas pelnė Nacionalinė kultūros ir meno premija.
