Ruošiasi naujam sezonui
Paklaustas, kuo šiandien gyvenąs, kokie artimiausi kūrybiniai planai, A. Obcarskas atviravo, kad jau kelerius pastaruosius metus yra gyvas teatru. Dabar, pasakojo jis, intensyviai besiruošiantis naujam sezonui, nes Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) po vasaros vėl rodys jo kurtus spektaklius. Į renovuotą LNDT Mažąją salę, kuri atsidaro jau šį savaitgalį, sugrįžta debiutinis A. Obcarsko spektaklis „Voicekas“.
„Visiškai nauja erdvė, ten perkeliu keletą savo spektaklių, kurie iki šiol neturėjo vietos, nes teatras buvo renovuojamas. Spalio mėnesį – vėl grįžta paskutinė mano premjera „Boksas“, sėkmingas, daug gerų atsiliepimų sulaukęs spektaklis, kurį noriai žiūri žiūrovai. Esu pritrenktas to, kad teatro scenoje sportą pavyko pateikti taip, kad jis atrodytų kaip labai dramatiška veikla“, – stebėjosi pasiekimu A. Obcarskas.
Taip pat, tęsė jis, laukia repeticijos, pradedamas repetuoti LNDT spektaklis „Raganosiai“, pagal prancūzų dramaturgo Eugeno Ionesco absurdo pjesę.
„Paprastas siužetas, bet visiškai genealus. Vieno miestelio gyventojai vienas po kito pradeda virsti raganosiais, kol galiausiai lieka tik vienas žmogus visame pasaulyje, ir ką jam tada daryti? – kontekstą nupasakojo režisierius. – Ši pjesė pati iš savęs yra komedija. Per lengvą ironijos prizmę mes asociatyviai įžvelgiame daug šiuolaikinio pasaulio realijų – dabartinio susiskaldymo – ar kalbėtume apie karą, ar apie praėjusią pandemiją, ar valstybės vidaus reikalus. Vieni tampa tais raganosiais, kiti lieka žmonėmis, tai sukelia daug kuriozų.“
Pagrindinius vaidmenis šiame spektaklyje kurs aktoriai Martynas Nedzinskas, Giedrius Savickas, Toma Vaškevičiūtė, Kęstutis Cicėnas, šalutiniuose vaidmenyse – Marius Repšys, Arūnas Sakalauskas, Rimantė Valiukaitė, Aistė Zabotkaitė.
A. Obcarsko spektakliuose dažnai dalyvauja ir neprofesionalūs aktoriai. Šį kartą vienam vaidmeniui, režisieriaus teigimu, labai tiko influenceris Naglis Bierancas, tai bus jo debiutas – profesionalioje, nacionalinėje scenoje.
Aktorius kaip lyno akrobatas
Žymūs teatralai ne kartą yra pabrėžę aukščiausios meistrystės ir profesionalumo svarbą teatre. Tam pritaria ir A. Obcarskas, sakydamas, kad meistriškumo privalu siekti, o nemokšiškumo jis vengiantis ir netoleruojantis.
„Meistrystė scenoje, ji kiekvieną kartą – tiek su aktoriais, tiek su mano kūryba pasirodo tada, kai įvyksta spektaklis. Natūralu, kad vieni spektakliai tiesiog skamba, tai jauti įėjęs į salę, ore tvyro spektaklio aromatas, o kitu atveju gali visiškai nepavykti. Vis dėlto, kaip ir sporte, vieną dieną gerai „susižaidžia“, kitą – prasčiau, bet šiuo metu man viskas maloniai ir labai gerai sekasi“, – pasidžiaugė jis.
Kaip sekasi išlaikyti ryšį su aktoriais? „ Aktorius yra neįtikėtinas sutvėrimas, jis pasiima tekstą, sukuria personažą, savu kailiu rizikuoja – scenoje prieš žmones – vien dėl to jis absoliučiai vertas pagarbos. Žinoma, būna nesėkmių, aktorius kaip akrobatas ant lyno... Bet meistrystė, susivaldymas, profesionalumas yra spektaklio sėkmės garantas“, – apie aktorystės meną kalbėjo A. Obcarskas.
Legendinis teatro režisierius Juozas Miltinis yra kalbėjęs apie tai, kaip yra svarbu išgryninti aktoriaus, kaip asmenybės, substanciją. Tačiau čia pat iškyla klausimas, ir kaip ją suvaldyti – juk tai nekintama būties esmė, tikrovės pagrindas.
Kaip pastebėjo A. Obcarskas, dirbant su stipriais, aukštos vidinės kultūros aktoriais reikia atsižvelgti į jų patirtį: „Reikia atsižvelgti į paties aktoriaus išmintį, kurią jis atsineša į sceną, tai gali praturtinti daugelį dalykų – net paties dramaturgo, režisieriaus sumanymą. Stengiuosi įsiklausyti, manau, kad tinkamas darbas su aktoriumi, tinkamas jo atskleidimas, dažniausiai ir padeda sužibėti substancijai, jo talentui. Būna didžiulė garbė, jei pavyksta, kai publika tai priima.“
Ėjimas prieš aktoriaus natūrą baigiasi skaudžiai
Teatrine sėkme, ko gero, galima pavadinti ir taiklų literatūrinės medžiagos pasirinkimą. Visgi A. Obcarskas atkreipė dėmesį, kad už medžiagos pasirinkimą ne ką mažiau yra svarbus jos suderinamumas su pačiu aktoriumi.
„Yra toks momentas – tu pasirenki, duodi paskaityti, ir matai, kad nelimpa. Taip būna, tai natūralus dalykas. Bet jeigu įvyksta ta sinergija, tas ryšys – tada laukia labai įdomus ir sėkmingas procesas. Nors esu sukaupęs nedidelę patirtį teatre, pastačiau penkis spektaklius, bet galiu pasakyti – ėjimas prieš aktoriaus natūrą, bandymai jį pakeisti, visiškai perlaužti, atrasti tai, ko jame nėra – baigiasi nelaimingai ir skaudžiai. Pasirinkimas ir supratimas, kada reikia atsitraukti – didelė dalis meistrystės“, – įsitikinęs režisierius.
Sakoma, kad kančia – kūrybiškumo šaltinis. Tačiau A. Obcarskas su šia mintimi nelinkęs sutikti, dabartinis gyvenimas, anot jo, ir taip atneša daug skausmo, streso: „Jeigu meninis, kūrybinis darbas kelia didžiules kančias, manau, kad tai yra perviršinis skausmas. Kam to reikia? Gyventi gyvenimą ir kurti – turi būti smagu. Patinka pasakymas „tamsinti tamsą“. Kam ją dar tamsinti, geriau pabandykime pašviesinti.“
Apie teatrą, režisierius ir aktorius sklando daug pačių įvairiausių stereotipų. Vienas tokių, A. Obcarsko pastebėjimu, kad režisierius yra visažinis.
Filosofijos studijos išmokė skaityti ir klausyti
A. Obcarskas baigė filosofiją Vilniaus universitete. Šiandien pajuokaudamas sako, kad filosofijos studijos jį išmokė skaityti ir klausyti: „Galiu skaityti tekstus ir juos suprasti, man tai yra didžiausia dovana, ką galėjo suteikti studijos. Jokiu būdu nelaikau savęs filosofu ar kažkokiu mąstytoju, vis dėlto, mano profesija ir mano darbas mane mokė, pats teatras.“
Šiandieninės dienos kupinos susipriešinimo, tad, anot A. Obcarsko, ypač svarbiu tampa pats požiūris į pasaulį, suvokimas, kad jis gali būti labai įvairus.
„Į jį turi sutilpti daug nuomonių apie tą patį dalyką, ir nė viena iš jų nėra nei teisinga, nei neteisinga. Stengiuosi skleisti šią žinią, kad tai nepriešintų žmonių, kad pačių artimiausių nepaverstų priešais. Siekiamybė – ir kūrybiniame procese, ir spektakliuose – atverti daug požiūrio taškų, galimų intrerpretacijų suprasti mūsų realybei. Kurdamas spektaklius prisirenku visko iš pasaulio tikrovės ir iš tos realybės konstruoju teatro visumą. Mano spektakliuose išties yra nemažai iškarpų, įkvėpimų iš mūsų šiandienos, netgi pasakymų, išsireiškimų, visko, ko tik nori – muzikos, vaizdų, šviesų“, – sakė kūrėjas.
*
2016 metais A. Obcarskas baigė filosofijos bakalauro ir magistro studijas Vilniaus universitete. Gilindamasis į teatro filosofiją ėmėsi vadovauti nepriklausomam teatrui „Utopia“ bei asistuoti režisieriaus Gintaro Varno spektakliuose.
2015 m. studijavo Eimunto Nekrošiaus vadovaujamame režisierių kurse.
2016 m. eksperimentiniame spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“ A. Obcarskas dirbo kartu su Oskaru Koršunovu kaip kūrybinis bendradarbis.
Tais pačiais metais pradėjo dirbti LNDT režisieriumi-asistentu.
2018 metais Lietuvos nacionaliniame dramos teatre režisavo debiutinį spektaklį „Voicekas“ (pagal G. Buchnerio kūrybą).
2020 metų rudenį baigė teatro režisūros magistro studijas (vadovė Yana Ross) su spektakliu „Normalumo fantomas“ pagal Saara Turunen pjesę. Spektaklis kurtas su Helsinkio teatro akademijos studentais ir pristatytas Jaunimo teatre Vilniuje.
2020 m. rudenį sukūrė spektaklius „Alisa“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre ir „Batsiuviai“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre.
