Šis šiuolaikinis kūrinys gimė iš senojo Lietuvos paveldo. Prieš gerą dešimtmetį muzikologas Jonas Vilimas, tyrinėdamas senuosius iš LDK vienuolynų kilusius grigališkojo choralo rankraščius, užtiko įdomias antifonas, skirtas Šv. Pranciškaus stigmų gavimo šventei, kuri nuo viduramžių minima rugsėjo 17 d.

Antifonų išskirtinumas tas, kad skirtingai negu daugelis įprastinių, šios turi rimuotus tekstus. Vadinamieji rimuoti oficijai buvo gana paplitęs liturginis žanras vėlyvaisiais viduramžiais. Tačiau Lietuvoje jų išlikę tikrai nedaug. Čia gi buvo visas šešių antifonų ciklas. Maža to, nors tai atskiros giesmės, skirtos atlikti su skirtingomis psalmėmis, sykiu jos visos turi keletą jungiamųjų grandžių – pirmiausia tai poetinė Šv. Pranciškaus istorija, persakyta šešiomis antifonomis, o antra – kiekviena iš jų prasideda tuo pačiu žodžiu Crucis, lot. „kryžiaus“.

Vėliau šios giesmės pateko į išskirtinio meistro, kompozitorius Algirdo Martinaičio rankas. Ir tai joks atsitiktinumas. Algirdas Martinaitis yra neabejotinai vienas iš ryškiausių dabarties lietuvių muzikos kūrėjų, iš esmės jau sukūręs ne tik savitą stilių, bet ir savitą, su niekuo nesupainiojamą muzikos srovę, kurią galėtume pavadinti naująja sakraline muzika.

Oratoriją – misteriją atliks Romulado Gražinio vadovaujamas kamerinis choras „Aidija“ ir Vilniaus universiteto giedojimo mokykla „Schola Cantorum Vilnensis“, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos choras (chormeisterė Gitana Trimirkaitė), styginių kvartetas „Chordos“ (Dainius Puodžiukas, Ieva Sipaitytė, Robertas Bliškevičius, Rūta Tamutytė, kontrabosininkas Donatas Bagurskas), pučiamųjų ansamblis (Marius Balčytis, Mindaugas Valaitis, Rimas Valančius, Audrius Stasiulis).

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją