aA
Akvilės Kavaliauskaitės „Kūnus“ atranda ne tik Lietuvos skaitytojai – Metų knygos apdovanojimuose triumfavęs novelių rinkinys atstovauja Lietuvai „Europe Readr“ projekte, supažindinančiame pasaulį su šiuolaikine Europos literatūra.
Akvilė Kavaliauskaitė
Akvilė Kavaliauskaitė

„Atversk knygą geresnei ateičiai“ („Open a book for a better future“) – tokiu šūkiu prisistato Europos Sąjungos nacionalinių kultūros institutų tinklo (EUNIC) kuruojamas projektas. Iki paskutinės šių metų dienos – gruodžio 31-osios – europereadr.eu platformoje galima patirti, kuo gyvena Europa ir jos kūrėjai: Europos Sąjungos valstybėms atstovauja rengėjų pasirinkti rašytojai, pristatomi įvairaus žanro kūriniai – nuo romanų iki komiksų. Knygas šioje platformoje galima skaityti originalo ir anglų kalbomis.

Novelių rinkinį „Kūnai“ išleido BALTO leidybos namai, šiuo metu prekyboje jau ketvirtas tiražas. Pokalbis su Akvile Kavaliauskaite – apie tai, kaip „Kūnai“ įgauna naują kūną knygos herojams prabilus angliškai ir... hebrajiškai.

Kokie jausmai aplankė, kai „Kūnai“ sudomino ne tik lietuvius?

Smagu vien dėl fakto, kad tavo tekstai kam nors įdomūs. Iki šiol pasijuntu ypatingai, kai pamatau žmogų, rankose laikantį „Kūnus“. Džiugu, kad kažkas skyrė, rado laiko mano kūrybai. Kartais pagalvoju, jog rašymas – unikalus dalykas, nes per atstumą gali valdyti kito žmogaus mintis.

Knyga – vienpusis instrumentas, parašai ir nežinai, ką tavo tekstas paliks skaitančiojo galvoje. Visuomet galvoju, kaip žmogus turėtų jaustis skaitydamas vieną ar kitą vietą. Kur jis galėtų nustebti, kur jam pasidarytų liūdna, o gal linksma... Labai mažai kam duodu savo rankraštį, nenoriu, kad suveltų man galvą, bet jei patikiu tekstą, neklausiu, ar patiko, bet paprašau papasakoti, ką prisimena. Jei pamini vietą, kuri ir man atrodo svarbi, nudžiungu. Jei tai, kas man atrodė tik rišamoji istorijos medžiaga, nustembu. Maloniai. Prašau, kad mano draugas Šarūnas skaitytų prie manęs, ir stebiu jo veidą. Jei kaip nors reaguoja, prašau parodyti tiksliai, kas sukėlė tokią emociją.

Akvilė Kavaliauskaitė. Kūnai
Akvilė Kavaliauskaitė. Kūnai
© Leidėjų archyvas

Pirmiausia dvi novelės buvo išverstos į anglų kalbą ir publikuotos literatūriniame žurnale „Vilnius Review“. Rengėjai atsirinko, ką nori versti, ar ir pati pasakei savo žodį?

Su šio žurnalo redaktoriumi Mariumi Buroku tarėmės, kurios būtų įdomiausios užsienio publikai ir skirtingos. Pasirinkome „Viduje“, nes ji tarptautinė, pasakojama istorija galėjo nutikti bet kur, o „Niuansas“ – sovietinės praeities atspindys: apie aktorių, kuris trisdešimt metų vaidina tą patį vaidmenį.

Darėme ne vieną teksto redakciją, ypač buvo niuansų su „Niuansu“: šioje novelėje yra dalykų, kurie mums, užaugusiems sovietinėje erdvėje, suprantami tarp eilučių, užsienio skaitytojui tai nebus savaime aišku. Tarkim, mes žinome, kas sovietmečiu mums buvo Jugoslavija. Kaip be išnašų paaiškinti, kad mums tai buvo ne tik dar viena Europos valstybė? Vertimas – labai įdomus procesas, kai du žmonės ieško būdų, kaip tiksliau pateikti tekstą.

Sulaukei kitakalbių atsiliepimų?

Turiu porą anglakalbių draugų, vienam jų, rašytojui, nusiunčiau. Jis nustebo, prisipažino, kad tikėjosi visiškai ne to. Aš juk kalbu angliškai su akcentu ir mintis kitaip dėstau, ir humoras kitoks. Galima būtų pasakyti, kad jis pažino, kaip aš kalbu lietuviškai.

Šias dvi noveles angliškai ir galima perskaityti Europos literatūrą pristatančiame europereadr.eu.

„Kūnų“ herojai prakalbo ir... hebrajų kalba.

Tai taip pat minėto „Europe Readr“ dalis – prie jo prisijungė ir Izraelis. Kai atsiuntė jau išverstas noveles, išsiverčiau per gūglą į anglų kalbą – supratau, jog ten tikrai mano rašyta: pažodinis tekstas. Jas įskaitys vietos aktoriai ir bus galima perklausyti europereadr-israel.info puslapyje bei populiariausiose tinklalaidžių platformose.

Ir tai dar ne viskas: Jungtinės Karalystės leidykla „Strangers Press“ tavo knygos pavadinimą pasirinko lietuvių trumposios prozos knygų serijai (leidybai taip pat rengiamos Virginijos Kulvinskaitės, Vido Morkūno, Jurgos Tumasonytės, Tomo Vaisetos knygos).

Tai, kad vadinasi „Kūnai“, manau, parodo, jog šita tema tarytum tvyro ore, yra aktuali. Vertėja jau dirba, tai bus mažesnė „Kūnų“ versija, tačiau beveik pusė knygos.

Užsiminei, kad tavo kūryba sudomino ir kino kūrėjus.

Kaip sako mano mama: kviečia – reikia eit, duoda – reikia imt, muša – reikia bėgt. Stengiuosi nežiūrėti labai kritišku žvilgsniu, jei žmonės nori ką nors daryti su mano kūriniu, jais pasitikiu ir atiduodu į jų rankas. Tegu daro taip, kaip jiems atrodo, nenoriu kištis ir rodyti savo nago.

Kai dirbau reklamos agentūroje, turėjau išmokti labai svarbią pamoką: idėjos yra visų. Negali savintis, jog tai sugalvojau aš, o kažką – jau kitas. Anksčiau ar vėliau kas nors sugalvos tą patį. Pasisekė, jei tau ta mintis kilo šiandien. Tokiu budistiniu požiūriu vadovavausi ir susitikdama su kino režisiere, kuri nori statyti trumpo metražo filmą pagal vieną iš mano novelių. Ji paklausė, ar gali šiek tiek koreguoti. Leidau daryti viską, ką tik nori. Svarbiausia, jog mano kūrinys inspiravo kito žmogaus kūrybą. Jei jau kažką nori daryti, turi daryti tai, ką nori jis, negaliu primesti savo minčių, o kaip tai daryčiau aš.

Šį rudenį vėl tapai studente – Vilniaus universitete pradėjai intermedialios literatūros studijas. Ar ryžtis tokiam žingsniui paskatino ir „Kūnų“ sėkmė?

Atėjau pasisemti idėjų. Visi mano darbai imlūs idėjoms. O jų neištrauksi kitaip, kaip nuolat mokydamasis, keisdamas aplinką, bendraudamas su naujais žmonėmis. Mano darbai – tekstų rašymas – tokie, kur labai lengva išsitaškyti. Kaskart labai daug savęs išgręži. Kai mokaisi savarankiškai, dažniausiai pleti informacijos lauką, kuris jau yra. Studijuoti pradėjau, nes norėjosi atsidurti laukuose, į kuriuos dar niekada nebuvau įžengusi. Kol kas atrodo, kad pavyko.

Apie knygą:

Ironiški, neregėtų fantazijų pilni Akvilės Kavaliauskaitės „Kūnų“ tekstai kviečia į kelionę po žmogaus jausmus ir jų atspalvius, pražystančius tam tikru suvokimo momentu. Novelių herojai – skirtingi: nuo smalsaus vaiko iki paskutinįkart scenoje vaidinančio aktoriaus; nuo pasakiškos vaizduotės režisieriaus iki statybininko, kurio didžiausias gyvenimo pasiekimas – nepabaigtas lėktuvas. Bet išorė, kūnas – tai nelabai svarbu. Svarbiausia, kas darosi tų žmonių galvose, nes jei ne kūnas, esame tik tai, ką jaučiame.

Metų knygos rinkimuose „Kūnai“ pripažinti geriausia praėjusių metų knyga suaugusiųjų kategorijoje, 15min.lt geriausių metų knygų rinkimuose tapo finalininke lietuvių autorių grožinių knygų kategorijoje, taip pat pateko į kūrybiškiausių 2020-ųjų lietuvių autorių knygų dvyliktuką.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Naujo paminklo Salomėjai Nėriai iniciatoriai: svarbiausia – ne griauti, o kurti (107)

Tik nuo pjedestalo „nulipus“ Petro Cvirkos paminklui ir puse lūpų vėl sugrįžtant kalboms apie...

Knygos, ieškantiems dovanų: apsirikti neįmanoma

Gruodis – dovanų ieškojimo metas. Ir ne veltui sakoma, kad knyga yra geriausia dovana. Bet kokia...

LNOBT eglutė įžiebta neįprastu būdu: tai – kvietimas laukti švenčių atvira širdim (2)

„Kurkime šventę kitiems“ – toks šiųmetinio LNOBT šventinio sezono devizas. Todėl...

Knygos skaudžia, bet svarbia tema: skirtingi būdai, kaip kalbėti apie smurtą prieš moteris

Nuo lapkričio 25-ą vykusios Tarptautinės Baltojo kaspino dienos, skirtos atkreipti dėmesį į...

Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia pasipuošti garsiųjų mūzų simbolika

Nuo šiol Lietuvos nacionalinio dramos teatro kasoje, kuri įsikūrusi kavinėje „Nacionalinė“,...

Top naujienos

Profesorius Danila nurodė kritinę ribą mesti rūkyti: plaučiai dar gali atsistatyti, kitaip – didžiulė vėžio tikimybė (1)

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie pusantro tūkstančio naujų plaučių vėžio atvejų, daugiau...

Lietuva gyvena kaip Švedija 1990 m.: paaiškino, kodėl ištiko gero gyvenimo krizė (14)

Prieš kurį laiką ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė: „Niekada nesu matęs to, ką matau dabar....

Kriptovaliutų analitikas: protingai valdant riziką, dar galima spėti įšokti į šitą bumą (52)

Investavimas į kai kuriuos kriptovaliutų projektus yra žymiai geresnis už investavimą į...

D+Aurimas Perednis, laida „Iš esmės“, Liudmila Timofejeva

Planuojama reforma: daliai pacientų teks važiuoti ieškoti pagalbos į kitą ligoninę

Lietuvoje kyla nemenkos aistros dėl rengiamos sveikatos sistemos pertvarkos. Reformos kritikai sako,...

Laisvės partija iškėlė ultimatumą konservatoriams? Koalicijos likimas – netikėtose rankose (265)

Šią savaitę paaiškėjo kaina, kurią konservatoriai ir Liberalų sąjūdis turi sumokėti už...

D+Linas Jocius

Kličko Panevėžyje: kas vyko iš tikrųjų ir kodėl kriminalinis pasaulis apeidavo legendinį trenerį

Apie brolius Vitalijų ir Vladimirą Kličko bei jų etapą Lietuvoje yra ne viena legenda, kuriose...

Marijampolėje įžiebta išskirtinė eglutė: jai parinkta itin netradicinė spalva Įžiebimo šventė subūrė neįtikėtiną žiūrovų minią (32)

Nors pernykštė Marijampolės Kalėdų eglutė įžiebta slapta, vengiant miestiečių susibūrimų,...

Kaimai kyla prieš srutų perdirbėjus: tapsime Lietuvos sąvartynu (45)

Protesto banga prieš Šilagalyje planuojamą biodujų jėgainę ritasi per Panevėžio rajoną. Į...

Skelbiama, kad užfiksuotas didžiausias omikron atmainos protrūkis Europoje bendrovės visoje Europoje atsisako kalėdinių vakarėlių (77)

Po įmonės kalėdinio vakarėlio Norvegijoje nauja koronaviruso omikron atmaina nustatyta...

Telšiai spindėte spindi: aukso spalva sužibo žaliaskarė, miestas mini svarbią progą (15)

Šeštadienį kalėdinė žaliaskarė sutvisko Žemaitijos sostinėje Telšiuose. Šiam miestui...