aA
Po Vilniaus knygų mugės, kur pristatė savo novelių rinktinę „Kūnai“, Akvilė Kavaliauskaitė ketino bent mėnesiui pradingti Ispanijoje – „keliauti, rašyti ir apmąstyti pasaulį“. Bet koronavirusas uždarė namuose. Iš jų ir šis pokalbis apie tai, kaip priverstinė izoliacija veikia kūrybiškumą, ir apie „Kūnus“, kurių antrasis tiražas jau iškeliavo į prekybos vietas (knygą išleido BALTO leidybos namai), rašoma pranešime žiniasklaidai.
Akvilė Kavaliauskaitė
Akvilė Kavaliauskaitė
© Tomas Kauneckas

Planavote kovą praleisti po Ispanijos saule, bet...

Ta kelionė turėjo būti poilsis po labai įtemptos žiemos: daug filmavimų, daug renginių, „Kūnų“ rašymas, visas leidybos procesas, o galiausiai – knygų mugė. Visa tai – malonūs dalykai, bet kiekvienas pasiima po gabalėlį smegenų ir tada galvoje lieka tik prėska košė. Tos kelionės laukiau ilgai, daug planavau, bet galiausiai mama neleido skristi.

Jau buvo pasigirdę kalbų, kad Ispanijoje daugėja viruso atvejų. Tuo metu po laidos „(Ne)emigrantai“ filmavimų ilsėjausi viešbutyje Nyderlanduose. Ryte turėjau skristi į Alikantę, o mama rašo: „Akvile, neskrisk, velnias žino, kas gali atsitikti.“ Papykau, pasikeikiau, bet neišskridau.
Ir ačiū Dievui – po poros dienų Ispanija užsidarė, dar dabar ten tupėčiau nežinodama, kur dėtis.

Atrodo, kad visa Lietuva turėjo išmokti dirbti iš namų, kas rašančiam žmogui – įprasta rutina. Galite patarti, kaip sėkmingai įšokti į dienos ritmą?

Vienas mano draugas, talentingas programuotojas, sykį pasakė frazę, kuri giliai įstrigo atmintin: „Jeigu Markas Zuckerbergas metė Harvardą ir įkūrė feisbuką, dar nereiškia, kad metęs VGTU pasieksi tą patį efektą.“

Manau, šiais laikais tokie dalykai kaip dienotvarkė, ritmas tiek pervertinti, kad tapo savitiksliai. Žmonės pradėjo dirbti dėl dienotvarkių. Kalba, kaip bando laiku keltis ir gultis, kaip planuoja laiką ir panašiai, bet realiai juk ne laiku atsikelti mes norime, o padaryti tai, ką norime padaryti.

Dienotvarkė iš esmės yra nuobodybė. Kai visos dienos tampa vienodos kaip dabar, per karantiną, tampu apatiška, man pasidaro nuobodu. O apatija yra didžiausias kūrybiškumo priešas. Bet kokia emocija, kad ir neigiama, geriau už apatiją. Kai supykstu, bent juodai pajuokauti išeina, kai liūdžiu, galiu parašyti ką nors liūdno, įžvelgti naujų to liūdesio niuansų. Kai imu keltis, gultis ir sportuoti tuo pačiu metu, kad, neduok Dieve, neiškrisčiau iš kokio nors ritmo, kai nėra jokių dirgiklių, galiu nebent užpildyti VMI deklaraciją. Kūrybai reikia emocijų.

Akvilė Kavaliauskaitė. Kūnai
Akvilė Kavaliauskaitė. Kūnai
© Leidėjų archyvas

Namuose dirbu jau dešimt metų ir dėl to nepatiriu jokių problemų. Jeigu vietoje suplanuoto darbo norisi pažiūrėti dar vieną serialo seriją, vadinasi, ne taip labai noriu tą darbą daryti ir gal tiesiog geriau jį atidėti? Kai degs užpakalis, kojos pačios nueis prie kompiuterio. Kartais būna, kad kas nors nepavyksta, ko nors nesugalvoju ar nerandu tinkamo būdo atskleisti savo idėjoms, ir visą dieną prasėdžiu prie ekrano pati nesuprasdama, ką veikiu. Tokių dienų nekenčiu labiausiai ir vienintelė mano taisyklė tokia: jeigu nesidirba, geriau pailsėk, daryk ką nors kita, o ne tuščiai kankinkis. Svarbu pajusti, kada išties nieko negaliu padaryti.

Taigi jei per karantiną labiau už iškilius darbus norisi maigyti katę, geriau jau maigykit katę – kada daugiau tam gausite tiek laiko?

Gal per karantiną lengva rasti laiko naujai knygai?

Šitas karantinas man yra didžiausia kančia, nes atima visą laisvalaikį. Kadangi ir įprastai dirbu namuose, ilsėtis norisi kur nors kitur – eiti į svečius, kiną, parodą, balių ar barą, keliauti. Dabar iš esmės galiu tik skaityti ir rašyti. Po truputį krapštau kadaise nebaigtą romaną, bet žinot – jeigu knygas rašyti būtų lengva, kiekvienas būtų bent po vieną parašęs.

Išspausdintas jau antras „Kūnų“ tiražas, nors manoma, jog novelių žanras Lietuvoje nėra populiarus. Ar rašyti noveles įkvėpė tai, kad šiuolaikiniai žmonės mielai skaito trumpas istorijas, tokias kaip įrašai socialiniuose tinkluose?

Pirmąsias noveles parašiau negalvodama jų išleisti. Tiesiog prisikaupė idėjų, kurios gal ne visai tinka tekstams žurnaluose ir yra man asmeniškai per svarbios, kad nuleisčiau jas žemyn socialinių tinklų srautu. Pirmuosius tekstus daviau skaityti artimiausiems žmonėms. Jiems patiko, todėl nusprendžiau darbą tęsti. Pastebėjau, kad visų tekstų temos sukasi aplink tą patį – kūno ir proto santykį. Pavadinimą sugalvojau per akimirką ir niekada nenorėjau jo keisti. Norėjau, kad būtų švaru, aišku, įsimintina – manau, tai pavyko.

Pamenu, vieno televizijos prodiuserio mintį. Jis sakė, kad nesvarbu, ką darysi, svarbiausia, kaip padarysi. Apie tai, kad novelės – nepopuliaru, išvis negalvojau. Norėjau jas parašyti taip gerai, kaip tą akimirką sugebėjau. Ši knyga mane tarytum išlaisvino. Buvau labai pavargusi nuo įvairiausių projektų projektėlių, nesijaučiau iki galo savimi. Šita knyga esu aš ir man ne gėda to sakyti. Nekeisčiau nė vieno „Kūnų“ sakinio.

Dabar prekyboje – jau antrasis knygos tiražas. Prieš jį spausdinant, leidėja paskambino paklausti, ar nieko knygoje nenoriu taisyti, keisti. Žinau, kad ten yra viena logikos klaida, bet nusprendžiau viską palikti taip, kaip yra, autentiškai.

O kad šiuolaikiniai žmonės skaito trumpus tekstus, tiesa yra tik iš dalies. Manau, pirmiausia žmonės nori skaityti gerus tekstus, atsiversti knygą ir pradingti autoriaus sukurtame pasaulyje.

Esate užsiminusi, jog vieną novelę įkvėpė realus žmogus, – tikrai pažįstate vaikiną, kuris uždirbo milijoną pardavinėdamas programą, neva apsaugančią kompiuterius nuo 2000-ųjų pasaulio pabaigos? Rašytoją gali įkvėpti bet koks impulsas?

Aš ne tik jį pažįstu. Mes buvome pora. Toje novelėje panaudojau tikrą jo gyvenimo istoriją, bet vis tiek suteikiau jai dramos, konflikto. Tai, kas įdomu gyvenime, nebūtinai įdomu knygoje. Kiekvienas tekstas prasideda nuo idėjos, mažos užuomazgos. Pavyzdžiui, rašydama apsakymą „Viduje“ mąsčiau apie gabius žmones, sąmoningai nenaudojančius savo talentų, – nemažai tokių pažįstu ir ant jų pykstu: atrodo, taip sunkiai dirbu, o kažkas, daug už mane talentingesnis, nedaro to, kas jam skirta.

Arba rašydama „Niuansą“ mąsčiau apie tai, ką daryčiau supratusi, kad mano gyvenimas daugiau niekada nepasikeis. Šita mintis mane labiausiai ir gąsdina: kad visada taip ir gyvensiu, vienodai, kad nepatirsiu didesnių nuotykių ir išgyvenimų, kad viskas bus lygu ir nuobodu. Kartais šita baimė net užspaudžia krūtinę. Vienintelis būdas jos atsikratyti – padaryti ką nors keisto, netikėto – pasiūlyti susitikti žmogui, su kuriuo artimai nebendrauji (beje, taip susipažinome su viršelio autore Jolita Vaitkute), išskristi vienai į Romą ar suvalgyti gabalėlį muilo. Atsimenu, prieš beveik dešimt metų būtent dėl išgąsčio, kad mano gyvenimas visada liks toks pats, išskridau į Maljorką, ten dirbau dainininke viešbučiuose. Galiausiai tapau jachtos dažytoja, o vieną auksinį vakarą vos nenuskendau. Nenoriu nuskęsti, bet noriu daugiau tokių istorijų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
3.4286

Instaliacija „Amerikoje, kaip šitaip galėjo nutikti“: jūra baltų vėliavėlių Covid-19 aukoms

Amerikoje daugėjant mirčių nuo COVID-19 , menininkė Suzanne Brennan Firstenberg pajuto turinti...

Perkeliamas Sergejaus Krylovo koncertas „Nuo Bacho iki Glasso“

Šį šeštadienį, spalio 31-ąją, turėjęs įvykti Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir...

Lietuviai „DOK Leipzig“ festivalyje sieks „Auksinio balandžio“ ir tarptautinio dėmesio

Šiandien prasidedančiame 63-ajame festivalyje „DOK Leipzig“ ir vėl prisistatys Lietuvos kino...

Jonas Vaitkus: aktualijų į dramaturginį pjesės audinį dirbtinai nekaišioju

Rekonstruojamas Lietuvos nacionalinis dramos teatras ( LNDT ) premjeras pristato ir repeticijas...

Skulptorius Rimantas Milkintas milimetrais matuoja ne tik parametrus, bet ir atstumą vienas nuo kito (2)

Spalio 22 d. galerijoje AV17 ( Totorių g. 5) atidaryta skulptoriaus Rimanto Milkinto jubiliejinė...

Top naujienos

„Valstiečių“ palikimas konservatoriams: abejotina koronaviruso statistika ir gyvenimas „kaip bomba“ (784)

Dieną po rinkimų rinkėjų kelialapį į opoziciją gavusi „valstiečių“ Vyriausybė suskubo...

Mokesčių pakeitimai 2021 metais: perskaičiuota NT vertė, didesni akcizai, naikinama PVM lengvata įtakos turės ir „Brexit“ (176)

Kitų metų valstybės biudžete nenumatoma naujų pakeitimų mokesčių sistemoje, tačiau nuo sausio...

SAM: vietiniai karantinai įvedami dar aštuoniose savivaldybėse karantinuotose vietovėse - speciali kaukių dėvėjimo tvarka (65)

Atsižvelgiant į blogėjančią epidemiologinę situaciją šalyje, nuo 2020 m. spalio 28 d. 00:00...

Europoje dėl koronaviruso daugėja įtampos ženklų: perspėja, kad sistema gali nebeatlaikyti jau lapkričio pradžioje (25)

Europai ruošiantis koronaviruso atvejų antplūdžiui ligoninėse, valdžios institucijos neslepia...

Sejonienė: gavusi pasiūlymą užimti sveikatos apsaugos ministrės postą – svarstyčiau (54)

Kaip viena iš galimų kandidačių į sveikatos apsaugos ministrus minima su konservatoriais į...

Startuolio Jungtinėje Karalystėje tikslas – uždirbti iš energijos saugojimo galimybių (4)

„ Tesla Inc.“ akumuliatoriams pirmą kartą subalansavus pasiūlą ir paklausą Jungtinės...

Kšištofui Lavrinovičiui prireikė skubios medikų pagalbos: padėjusiam chirurgui iš jaudulio spurdėjo širdis (116)

Šis savaitgalis krepšininkui Kšištofui Lavrinovičiui (40) baigėsi skausminga nelaime....

Vaikas nuolat yra išsiblaškęs ir pameta savo daiktus? Psichologė patarė, kaip viską sustatyti į savo vietas

Pirmieji mėnesiai mokykloje – įveikti, šis ruduo buvo nauja patirtis moksleivių gyvenime. Po...

Internete žarsto milijonus: lyg ant sparnų skriejęs Raikkonenas per pirmą ratą aplenkė 11 varžovų

41 metų Kimi Raikkonenas – vyriausias ir labiausiais patyręs „Formulės-1“ lenktynininkas...

Arūnas Spraunius | D+ nariams

Globalizacijos mama Amerika pralaimi, užtat išlošia imitatorė ir vagišė Kinija

Spalio 7-ąją JAV vidaus saugumo ministro pareigas einantis Chadas F. Wolfas Ministerijos interneto...

|Maža didelių žinių kaina