Vilniaus  jubiliejus bus minimas 2023 metų sausio 25 d.,  kai prieš 700 metų Vilnius pirmą kartą buvo paminėtas istoriniuose rašytiniuose šaltiniuose. Jubiliejaus šventės programą „Vilnius 700“ kuruojančios Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė  Inga Romanovskienė sako, kad kuriama kino programa apie sostinę fiksuos tai, ką norime palikti ateičiai.

„Dokumentika – tai tarsi palikimas ateinančioms kartoms, kurios tik pagal įamžintus vaizdus galės pajusti nuolat besikeičiančio, veržlaus ir kuriančio Vilniaus energiją. Todėl labai prasminga yra tai, kad viename iš filmų kiekvienas galime pabūti ir režisieriais: fiksuoti akimirkas ir taip kurti savojo miesto veidą“, – teigia I. Romanovskienė.

„Vilniaus pokeris“ – apie legendą, kurią kūrė Ričardas Gavelis, o dabar tęsiame mes

Kiekvienam žiūrovui būsimas Donato Ulvydo filmas „Vilniaus pokeris“ atskleis vis kitą sostinės perspektyvą, nes kūrinyje pats miestas tampa išskirtiniu personažu. Leistis romano keliais visada yra viliojanti perspektyva, savotiškas būdas pažinti miestą, o ypač tada, kai romanas – legendinis „Vilniaus pokeris“. Nors romano siužetas rutuliojasi aštuntajame dešimtmetyje, kūrėjai filmo veiksmą perkelia į šiandieną, todėl ekrane persipins ne tik tarpukario, pokario ir sovietmečio, bet ir šių dienų Vilnius su visomis dorybėmis bei ydomis. Juk kritinis mąstymas visuomenei itin svarbus visais laikais ir visose santvarkose, norint neatsidurti vertybių pelkėje.

Įdomu tai, kad šiemet įvyks „Vilniaus pokerio“ filmui sukurto avangardinio džiazo takelių koncertas, o jo dalyviai turės unikalią progą tapti šio filmo dalimi – koncertas bus filmuojamas, filmo kadrai panaudoti ilgo metro filme. Norintys tapti unikalaus projekto dalimi ir bent akies krašteliu pamatyti, ką išvysime būsimame filme, kviečiami sekti informaciją www.700vilnius.lt.

„Kartą Vilniuje“ – apie kiekvieno mūsų miesto viziją

Argi nevilioja unikali patirtis patiems tapti filmo kūrėjais? Jau spalio pradžioje startuoja kino platforma „Kartą Vilniuje“, kurioje vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami dalintis savo fiksuotomis akimirkomis sostinėje bei naujai atrasti ir pamatyti Vilnių. Ateinančiais metais kiekvienas norintis mobilioje aplikacijoje galės susikurti unikalų asmeninį trumpametražį filmą apie Vilnių iš projekto metu surinktos medžiagos ir dalyvauti geriausio filmo rinkimuose, o 2023 metų pabaigoje bus pristatytas ilgo metro filmas „Once in a city called Vilnius“ , kurį režisuos 5 profesionalių režisierių komanda.

Vilniaus 700-ojo jubiliejaus proga šiam filmui bus išrinkta 700 vaizdų iš žmonių viso projekto metu pateiktos medžiagos, kurie taip pat taps šio filmo bendrakūrėjais. Finalinis filmas akcentuos paprastas ir nuostabias smulkmenas, išskiriančias mūsų gyvenimus, parodančias kiekvieno žmogaus, kaip individo, skirtingą požiūrį į miestą, vertinamus dalykus ir vizijas. Filmą bus galima pamatyti kino teatruose, festivaliuose, o vėliau – viešai prieinamoje interneto platformoje.

„XIX a.fotografo palikimas“ – apie Vilniaus metraštininką

Žinomam televizijos režisieriui Mindaugui Meškauskui miesto tema ypač artima – jis neabejingas senovinėms fotografijos technologijoms ir fotografuoja portretus šlapiojo kolodijaus technika. Tad nenuostabu, kad jį patraukė mažai kam žinomo, svarbiausio XIX a. Vilniaus metraštininko, fotografo Juzefo Čechavičiaus gyvenimas ir kūryba.

Po 1863 metų sukilimo Vilniuje apsigyvenęs fotografas Juzefas Čechavičius gavo išskirtinį leidimą fotografuoti lauke Vilniaus mieste ir apylinkėse. Išskyrus pravažiuojančius Lenkijos ar Rusijos fotografus, fotografuoti Vilniaus apylinkėse leidimų negaudavo beveik niekas. J. Čechavičiaus asmenybė tikrai neeilinė: genijus ar prisitaikėlis, menininkas ar verslininkas, o gal tiesiog modernus, tų laikų pulsą jautęs fotografas? Gausiu fotografijų archyvu, interviu, rekonstruotais kompiuterinės grafikos vaizdais ir vaidybiniais intarpais paremtas pasakojimas sugrįžta prie fotografijos šaknų, supažindina su XIX a. fotografijos procesais, apibrėžia Lietuvos fotografijos istoriją pasauliniame kontekste.

Fotografą filme „XIX a.fotografo palikimas“ įkūnija aktorius Rimantas Bagdzevičius. „Net profesionalūs, senuosius procesus išmanantys fotografai, pamatę filme aktoriaus atliekamas manipuliacijas su fotografine įranga, negali patikėti, kad jis tik vaidina – taip įtikinamai jam pavyko!“ – teigia filmo režisierius M. Meškauskas.

Filmo premjera įvyko rugsėjo mėnesį Lietuvoje, o sausakimšoje Varšuvos Istorijų namų salėje filmas buvo pristatytas Lenkijos žiūrovams. Filmas artimiausiu metu bus rodomas Panevėžyje ir Kaune. Spalio mėnesį jį bus galima pamatyti Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje.

„700 Vilniaus metų. Kelionė laiku su prof. A. Bumblausku“ – apie sostinės istoriją

Atkuriamoji dokumentika leidžia nusikelti į istorinių įvykių sūkurį, o jei dar pateikiami svarūs istorikų komentarai, žiūrovas gali pasijusti besąs reikšmingų praeities scenų liudininku. Režisierius Andrius Lygnugaris leis pajusti kelionę laiku – 7 filmo „700 Vilniaus metų. Kelionė laiku su prof. A. Bumblausku“ dalys skirtos kiekvienam Vilniaus šimtmečiui, per kuriuos savo komentarais lydės žinomas istorikas, profesorius Alfredas Bumblauskas. Jis ne tik šio filmo pasakotojas ir scenarijaus bendraautoris – profesorius išbandė ir aktoriaus duoną: šalia kino bei teatro profesionalų suvaidino vieną iš personažų atkuriamosiose vaidybinėse scenose. Filme pasirodys ir visas pulkas vilniečių vaikų.

„Didelis iššūkis keliauti per 700 šimtų metų Vilniaus istoriją ir bandyti ją išnarplioti. Visada fantastiška dirbti su profesoriumi A.Bumblausku, kuris kaip kelrodė žvaigždė veda visą komandą, o mūsų sugalvota idėja keliauti po istorijos pasaulį kartu su vaikais, atveria daug režisūrinių galimybių kurti patrauklų vaizdinį. Esu įsitikinęs, kad filmas bus patrauklus ir tiems, kurie istoriją žino kaip savo penkis pirštus, ir tiems, kurie mažiau ja domisi“, – teigia filmo režisierius Andrius Lygnugaris. Planuojama, kad filmas bus transliuojamas televizijos eteryje ir bus platinamas šalies mokyklose.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją