Savamokslis argentiniečių iliustruotojas Guillermo Decurgezas (knygų pasaulyje žinomas Decur slapyvardžiu) savo skaitytojus nukelia į keistai nuostabių vaikiškų svajonių ir košmarų kupiną pasaulį. Telefono ekrane gyventi įpratęs Lorenzo miršta iš nuobodulio kartu su mama atsikraustęs į naujus namus. Tačiau gyvenimas tampa netikėtai keistas ir painus, kai seno rašomojo stalo stalčiuje Lorenzo aptinka paslaptingą užrašų knygelę...
Knygos autorių, argentiniečių iliustruotoją Decur sukurti šią vaizduotę budinančią novelę privertė beviltiškos pastangos nuo išmaniojo telefono atitraukti dukterėčią. „Daugybę kartų sakiau jai, kad be žiūrėjimo į telefoną reikėtų nepamiršti ir kitų smagių veiklų – laipiojimo po medžius, žaidimų kieme su draugais ir šunimis, sodo darbų. Bet visos mano pastangos ėjo perniek. Galiausiai ta nesėkmė suveikė kaip varikliukas papasakoti istoriją „Kai pažvelgsi į viršų,“ – teigia knygos autorius.
Anot jo, šios paprastos ir jautrios istorijos sėkmė bei pelnytas geriausios pasaulyje vaikiškos knygos titulas slypi nuoširdume ir žinutėje, kurią jis norėjęs perduoti savo skaitytojams. Kurdamas „Kai pažvelgsi į viršų“ G. Decurgezas sėmėsi įkvėpimo savo paties gyvenimo istorijose, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Vaikystėje itin mėgęs piešti, galiausiai Guillermo metė šią aistrą ir pasuko visai kitu keliu. Išbandė eilę skirtingų profesijų, kol galop suprato, kad nė viena jų neteikia tiek daug džiaugsmo kaip piešimas.
„Piešiu, nes jaučiu poreikį, nes išgyvenu pyktį ar džiaugsmą. Yra piešinių, kupinų besišypsančių ir spalvingų personažų, kurie buvo nupiešti begalinėje vienatvėje, – pasakoja savamokslis dailininkas. – Piešiu, nes toks mano būdas bendrauti su pasauliu ir išreikšti tai, ką jaučiu. Kadaise nustojau paišyti, nes pritrūko pasitikėjimo tęsti tai, ką dariau. O mano aplinkoje nebuvo žmonių, kurie būtų padrąsinę. Vėl grįžti prie piešimo paskatino viena argentiniečių karikatūristo Linierso knyga. Ji tarsi pažadino manyje miegantį vaiką ir supratau, kad visų svarbiausia – tai piešti taip, kaip moki.“
Nors knyga „Kai pažvelgsi į viršų“ skirta 6-12 m. amžiaus skaitytojams, ji neabejotinai palies ir kur kas vyresnius, o taip pat ir suaugusius „vaikus“. Sekdami istorijos giją, stebėsitės, kokiais vingiuotais keliais mus geba vesti vaizduotė. O galbūt net pažadinsite viduje snūduriuojantį vidinį vaiką. Knygos autorius viliasi, kad augdami nepamesime, o pametę vėl atrasime vaikiškos vaizduotės stebuklą.
„Kai mažas vaikas mato, kaip skruzdėlė neša lapelį, jo viduje ima suktis ištisos galaktikos. Augdami ir įgydami vis daugiau žinių bei patirties, pradedame suprasti, kaip veikia laikrodžio mechanizmas, ir magija, kurią jusdavome manydami, kad rodyklės sukasi pačios, išnyksta... – kalba G. Decurgezas. – Tad visą laiką stengiuosi būti atidus tam, kas vyksta mano viduje ir aplink, fiksuoju visa, kas man pasirodo svarbu.“
