Drama „Blogi keliai“ (rež. Natalya Vorozhbit, vaid. Igor Koltovskyy, Vladimir Gurin, Andrey Lelyukh, 2020)

Keturias trumpas istorijas jungia veiksmo vieta ir laikas: Donbaso keliai ir pakelės pačiame karo įkarštyje. Ten nėra saugios zonos ir niekas ⎯ nei Ukrainos kariškiai, nei Donbaso gyventojai ⎯ negali paaiškinti, kas vyksta iš tiesų. Net ir įkalinti nesibaigiančiame chaose kai kurie sugeba valdžią perimti į savo rankas ir nukreipti ją prieš kitus. Vis dėlto pasaulyje, kuriame rytojus gali ir neateiti, net ir pačios nekalčiausios aukos gali sulaukti laiko atkeršyti. Likimas turi tūkstančius kelių.

Filmą galima pasižiūrėti „ŽMONĖS Cinema“ namų kino platformoje, ČIA. #StandWithUkraine kolekcija – visos surinktos lėšos bus tiesiogiai pervestos kūrėjų nurodytiems pagalbos Ukrainai fondams.

Komedija „Neįgarsintos mintys“ (rež. Antonio Lukich, vaid. Andriy Lidagovskiy, Iryna Verenych-Ostrovska, Irma Vitovskaya, 2019)

Dvidešimt penkerių Vadimas gyvena Kijeve ir užsidirba įrašydamas įvairius garsus. Kartą vaikinas sulaukia netikėtai dosnaus pasiūlymo prisidėti kuriant vaizdo žaidimą. Jei projektas pasiseks, jis galbūt net užsitikrins darbą Kanadoje. Vadimas net nedvejoja. Dabar jo užduotis – užfiksuoti vietinių Ukrainos gyvūnų balsus ir Karpatuose gyvenančio reto paukščio giesmę. Situacija pasirodo ne tokia jau paprasta, kai paaiškėja, kad kelionėje jį lydės ekscentriška motina.

Šis filmas rodytas ankstesniuose „Kino pavasario“ festivaliuose. Filmą galima pasižiūrėti „ŽMONĖS Cinema“ namų kino platformoje, ČIA. #StandWithUkraine kolekcija.

Drama „Atlantida“ (rež. Valentyn Vasyanovych, vaid. Andriy Rymaruk, Vasyl Antoniak, Liudmyla Bileka, 2019)

Rytų Ukraina, netolima ateitis. Buvęs kareivis Sergejus klaidžioja po karo nusiaubtą ir ekologinės katastrofos ištiktą teritoriją. Vyro gyvenimas, kaip ir žemė aplink, pažymėtas griuvėsiais ir tuštuma. Jis nežino, kaip toliau gyventi. Kai liejykla, kurioje Sergejus dirba, uždaroma, vyras prisijungia prie savanorių komandos, ieškančios žuvusių kareivių kūnų. Ten sutikta Katia įžiebia viltį. Bet ar ji stipresnė už regioną ištikusį chaosą ir žmogaus neviltį?

Filmą galima pasižiūrėti „ŽMONĖS Cinema“ namų kino platformoje, ČIA. #StandWithUkraine kolekcija.

Drama „žeme, stop“ (rež. Kateryna Gornostai,vaid. Maria Fedorchenko, Arsenii Markov, Yana Isaienko, 2021)

Ukrainiečių kino režisierės, rašytojos, montažo režisierės Katerynos Gornostai vaidybinis filmas „žeme, stop“ – tai dvi valandos intymių susitikimų ir patirčių paauglystės pasaulyje. Anot K. Gornostai, sukurti šį filmą įkvėpė jos pačios asmeninės patirtys paauglystėje: „Pirmąjį scenarijaus variantą rašiau remdamasi savo pačios asmenine drama apie paauglišką meilę be atsako, didžiausią dėmesį skyriau mane labiausiai dominančiam aspektui – „gyvenimui, kuris niekada nenutinka“.

Abiturientė Maša sunkiai randa bendrą kalbą su bendraamžiais. Išimtis – geriausi draugai Jana ir Senia, tokie pat intravertai-nonkonformistai kaip ir ji. Mergina džiaugiasi šia draugyste iki kol neįsimyli klasės draugo tylenio Sašos. Maša priversta išeiti iš savo komforto zonos. „žeme, stop“ – žaismingas ir melancholiškas jaunuolių, stovinčių ties suaugusiųjų gyvenimo slenksčiu, portretas.

Berlyno kino festivalyje režisierės Katerynos Gornostai filmas buvo įvertintas jaunimo žiuri prizu „Krištolinis lokys“. Kino vertintojai atkreipė dėmesį ne tik į jaunajai kartai aktualias filmo temas – platoniška meilė, queer tapatybė ar solidarumas, – bet ir savitas režisierės kino kūrimo technikas.

Nestandartinis aktorių atrankos procesas, grupinė „vaidybos laboratorija“ vietoj įprastų repeticijų, montažas vaidybinius kadrus derinant su dokumentikos elementais – visi šie originalūs režisierės sprendimai leido sukurti kino pasakojimą, trinantį ribas tarp fikcijos ir tikrovės.

Filmas įtrauktas į virtualios „Skalvijos“ salės repertuarą, galima pasižiūrėti ČIA. Taip pat yra rodomas „Skalvijos“ kino centre, visi mėnesio filmai ČIA.

Kriminalinė drama „Raganosis“ („Nosorih“, rež. Olehas Sencovas, vaid. Sergejus Filimonovas, Jevgenijus Černikovas, Jevgenijus Grigorjevas, Alina Zevakova, 2021)

Tai tikra istorija, paremta 90-ųjų įvykiais Ukrainoje. Pagrindinis veikėjas, pravarde Raganosis, atsiduria kriminaliniame pasaulyje, kur prasideda jo kruvinas kelias, kuris veda visai ne ten, kur pagrindinis herojus tikėjosi.

Filmas „Raganosis“, deja, kol kas dar nepasiekiamas platformoje „Netflix“ mūsų šalyje, bet žadama, kad artimiausiu metu turėtų pasirodyti, patariama sekti platformos puslapį feisbuke.

Sekti naujienas teks ir norint peržiūrėti sekantį filmų penketuką. Šias juostas buvo galima pasižiūrėti kino festivalių metu, jie buvo rodomi „Skalvijos“ kino centre, tačiau dabar nėra prieinami lietuviškose kino platformose, nors platintojai užsimena, kad galbūt greitu metu jie bus perkelti į virtualias kino sales. Lauksime!

Drama „Dykynės“ (rež. Jaroslav Lodygin, vaid. Olegas Moskalenko, Volodymir Jamnenko, Oleksij Gorbunov, Ruslana Chazipova, 2018)

Pagrindinis veikėjas atvyksta į gimtąjį miestą Rytų Ukrainoje, kad apsaugotų savo brolio verslą nuo užpuolikų. Tai Sergejaus Žadano romano „Vorošilovgrad“ (2014) ekranizacija. Ši knyga įvertinta Jano Michalskio muziejaus fondo Šveicarijoje literatūros premija ir BBC literatūros premija kaip geriausias dešimtmečio romanas.

„Dykynės“ yra režisieriaus J. Lodygino debiutas vaidybiniame kine. Filmavimo darbai vyko 2017 metų vasarą Starobilske (Luhansko sritis) ir Kijeve.

Drama „Ugnikalnis“ (rež. Romanas Bondarčiukas, vaid. Viktor Zhdanov, Khrystyna Deilyk, Serhiy Stepansky , 2018)

R. Bondarčiukas yra trumpametražių ir dokumentinių filmų, muzikos klipų kūrėjas, laimėjo ne vieną nacionalinį ir tarptautinį kino apdovanojimą. Dirba Tarptautinio žmonių teisių festivalio „Docudays“ meno vadovu. Jo filmas „Ukrainos šerifai“ (2015) pelnė Specialųjį žiuri prizą Amsterdamo tarptautiniame filmų festivalyhe. „Ugnikalnis“ – jo pirmas vaidybinis darbas.

„ – Tu čia ilgam?
– Ne, ryt išvykstu.“

Lukas, pasamdytas vertėju ESBO misijoje, pasiklysta Pietų Ukrainos stepėje. Negalėdamas grįžti, jis leidžiasi į savęs pažinimo kelionę, kupiną keistų susitikimų ir dar keistesnių situacijų. „Ugnikalnis“ – tragikomedija, kurios drąsus vizualinis apipavidalinimas puikiai išryškina spalvingą ir siurrealistinį kraštovaizdį šalies, kurioje vis dar daug ne tokios jau tolimos praeities pėdsakų.

Dokumentinė istorija „Ši liūtis niekada nesibaigs“ (rež. Alina Gorlova 2020 m.).

Alina Gorlova baigė studijas Kijevo Karpenko-Kary teatro ir kino universitete, 2019-aisiais dalyvavo „Berlinale Talents“ dirbtuvėse. Jos filmai pristatyti daugybėje tarptautinių kino festivalių ir buvo apdovanoti.

Tai pasakojimas apie tikrus įvykius, atskleidžiančius karo ir taikos ciklą, kuriame žiūrovams sutiks 20-metį Andrejų Suleimaną. Jis bėgdamas nuo pilietinio karo Sirijoje, su savo kurdų šeima pradės naują gyvenimą mažame Rytų Ukrainos miestelyje, bet ir ten įklimps į karinį konfliktą.

Dokumentinis filmas „Babij Jaras. Kontekstas“ (rež. Sergejus Loznica, 2021)

33 771. Tiek žydų tautybės Ukrainos piliečių per dvi dienas sušaudyti fašistinės vokietijos kareivių Babij Jaro dauboje. Vietos gyventojų pasipriešinimo nebuvo. Naujausias S. Loznicos filmas pasitelkia neviešintą archyvinę medžiagą, kad pateiktų šios tragedijos kontekstą: nuo Ukrainos pirmosios vokiečių okupacijos iki tapimo sovietine respublika.

Drama „Talka“ (rež. Michailas Iljenko,vaid. Ivanka Iljenko, Dmitrij Rybalevski, Dmitrij Linartovič, Bohdan Beniuk, 2019)

Filmas pastatytas pagal Ukrainos genijaus Taraso Ševčenkos baladę „Tos Katerinos troba prie tilto“. Ji pasakoja apie tai, kaip Katerina nori išgelbėti brolį, kuris iš tikrųjų yra jos mylimasis.

Ši poetinė miniatiūra lemia visus kitus įvykius, net tuos, kurių nėra baladėje. Vis dėlto finalas ateis negreitai – neprarasdama vilties Katerina turės palaukti daugiau nei šimtmetį… Tokia tradicinė įvykių raida leidžia apžvelgti Ukrainos istoriją, atkurti jos garsias dramatiškas akimirkas.

Kiekvienas išbandymas, kurių paskutinis yra Černobylio atominės elektrinės katastrofa, sunaikina Katerinos trobą. Tačiau ji, kaip tūkstančiai ukrainiečių, atstato savo būstą. Filme kalbama ne tik apie Katerinos atgailą, bet ir apie Ukrainos išlikimą konkrečiomis istorinėmis sąlygomis, susiklosčiusiomis per tūkstantmečius. Žmonėms sunkumus visada padėdavo įveikti nacionalinis paprotys, vadinamas talka. Katerina į ją sukviečia žmones net 12 kartų, kad sugriauta Gyvenimo Troba vėl būtų atstatyta.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt