Šviesos pagalba atgims istoriniai prisiminimai: ant seniausio Vilniuje ąžuolo bus rodoma 3D vaizdo projekcija, lankytojų vėl lauks kadaise veikęs kino teatras ir šokių aikštelė, tvenkinyje naudojant projekciją bus atkurti 3 fontano drambliukai. Vienuolyno daržo ekspozicija, alpinariumas, Belvederio kalnelis sušvis interaktyviame amplua ir atskleis pamirštų arba niekada negirdėtų faktų. Visi šie punktai buvo pasirinkti neatsitiktinai – remiantis jų istorija ir buvo sukurtos unikalios projekcijos, paryškinančios jų prigimtį. Organizatoriai sutiko atskleisti keletą įdomybių, kurias galėsite atrasti sode festivalio metu.
Jundzilo Rožė. Ar kada svajojote pabūti pasakos „Mažasis princas“ herojais ir nuosavoje planetoje užauginti ypatingą gėlę – rožę? VU gamtos mokslų dėstytojas Stanislovas Bonifacas Jundzilas savo svajonę įgyvendino – išvedė erškėčio rūšį dar žinomą kaip Jundzilo rožė. XIX a. ši rožė buvo Botanikos sodo, kurį jis įkūrė Bernardinų sode, pasididžiavimas.
Susitikime prie 3 drambliukų – tikriausiai sakydavo praėjusio amžiaus įsimylėjėliai ir susitikdavo prie Bernardinų sodo fontano. 3 drambliukai iš straublių purškiantys vandenį buvo ne tik fontano akcentas, tai buvo sodo simbolis, kurį iki šiol prisimena senieji vilniečiai.
Sodo pramogų TOP 3. Kaip manote ką dažniausiai veikdavo lankytojai Bernardinų sode XX a.? Taip! Žaisdavo šachmatais, eidavo į šokius ir žiūrėdavo filmus kino teatre prie pagrindinio fontano.
Egzotiški inkliuzai. XIX a. Europos šalyse vyravo nuobodulys ir eklektizmas, parkuose buvo madinga įkurdinti kažką visiškai netipiško vietinei gamtai – „pasiskolinti“ egzotišką akcentą iš kitos šalies. Taip tuo metu sode atsirado alpinariumas – alpinė pieva ir Belvederis – kalnelis, nuo kurio atsiveria gražus vaizdas – itališkai „belle vue“.
Seniausias sodo „gyventojas“. Bernardinų sodo kampe, prie tiltelio į naujuosius Dailės akademijos rūmus, stūkso seniausias Vilniuje Sereikiškių ąžuolas. Per 450 metų jis matė ir šilto, ir šalto, buvo ne kartą žaibų žalotas, bet vis dar žaliuoja ir augina giles. Šis senolis netgi tituluojamas čia augusios šventosios giraitės palikuoniu.
Angliškas stilius. Kaip manote, kodėl Bernardinų sode tiek vingiuotų takelių? Priežastis paprasta – norima išlaikyti paslaptingumą, kad teritorija nebūtų kaip ant delno, o vaikštant išliktų intriga. Toks sodo projektavimo būdas atkeliavo iš Anglijos ir buvo pritaikytas rekonstrukcijos metu.
Upė sodo centre. XV a. pradžioje dabartinio Bernardinų sodo teritorijoje telkšojo pelkės ir šaltiniai, o tarp jų iškilmingai tekėjo Vilnia. Jeigu šiandien upė tekėtų kaip seniau, jos vaga vingiuotų per centrinę parko alėją ir per pagrindinius parko vartus pasuktų B. Radvilaitės gatve.
Pirmajame sode augo daržovės. Bernardinų sodą įkūrė bernardinų vienuoliai XV amžiuje. Jie pastatė Šv. Onos bažnyčią, Bernardinų vienuolyno kompleksą ir šalimais užveisė daržą. Čia augino daržoves, vaistinius augalus, kuriuos naudodavo savo reikmėms. Vienuolyno daržo augalai yra eksponuojami ir dabartiniame sode.
Šventa giraitė – driekėsi dabartinio sodo teritorijoje XII a. Čia vykdavo pagonių apeigos, buvo garbinami augalai, medžiai, ypatingai ąžuolai. Pagonybės entuziastų Vilniuje išliko iki šių dienų – kriviai ir jų pasekėjai vis dar susitinka Bernardinų sodo kaimynystėje, ant Bekešo kalno.
40 000 – tiek augalų šiuo metu veši sode. Čia galima atrasti augalų, kurių pavadinimai primena pasakų herojus, pvz. Bijūnas Puikusis, Bergenija Širdžialapė, Bailando Rosa, Vingiorykštė Purpurinė ir kt., o taip pat išvysti iki blakstienų galiukų pažįstamų laukinės gamtos atstovus: dilgėles, ramunėles, žemuoges, rūgštynes ir kt. Augalai atsodinti remiantis XIX a. augalų kolekcija, kuri buvo viena turtingiausių Europoje.
Šviesos festivalis „Vilnius šviečia“ 2014. spalio 11 d. 19.00-23.00 val. vyks Bernardinų sode ir Pilaitės rajone („Beepositive“ šviesos instaliacijų festivalis).
