Tarp išskirtiniausių – Michaelo Jordano eros Čikagos „Bulls“, Magico Johnsono ir Kareemo Abdul-Jabbaro vedama Los Andželo „Lakers“, Billo Russello laikų Bostono „Celtics“, LeBrono Jameso suburtas Majamio „Heat“ kolektyvas, „Golden State Warriors“ su Stephenu Curry, Klay Thompsonu ir Kevinu Durantu.
Visgi per lygos istoriją pasitaikė ne vienas atvejis, kai klubai subūrė ant popieriaus išskirtinai pajėgias sudėtis, sužaidė puikius sezonus, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių čempionatų nelaimėjo, o be titulų liko ir kai kurios iki šiol ryškiausioms priskiriamos lygos žvaigždės.
Remdamiesi Marca.com publikacija ir statistikai neskirdami ypatingo dėmesio, siūlome prisiminti kai kurias iš išskirtiniausių lygos ekipų, su puikiais žaidėjais taip ir neįgyvendinusių savo sezono tikslų. NBA arenose nutikę įvykiai vardijami ne chronologine tvarka.
„Jazz“ su Stocktonu ir Malone'u
Neįtikėtina porelė, laikoma vienu iš geriausių visų laikų NBA lygos duetų. Antras pagal rezultatyvumą visų laikų lygos žaidėjas (Karlas Malone'as) ir vienas iš unikaliausių rezultatyvių perdavimų meistrų (Johnas Stocktonas) taip niekada ir nelaimėjo NBA čempionato.
„Kaltininką“ atrasti nesudėtinga – tai M. Jordanas. Jutos valstijos komanda 1997 ir 1998 pasiekė lygos superfinalą ir per dvejus metus reguliariuose sezonuose pralaimėjo vos 38 iš 164 žaistų rungtynių (77 proc. pergalių).
Visgi visos „džiazmenų“ svajonės atsimušdavo į „bulių“ aptvarą, o 1998-aisiais M. Jordanas NBA istoriją papildė ir nuostabiuoju pergalingu metimu, atnešusiu jam ir Čikagai 6-ąjį čempiono titulą.
„Pacers“ su Milleriu
Sunku ginčytis su teiginiu, kad Reggie Milleris – vienas iš geriausių visų laikų NBA lygos snaiperių. Visgi šiam talentingam ir 18 metų Indianos „Pacers“ klubui atidavusiam gynėjui čempiono žiedo užsimauti ant piršto taip ir neteko.
Nors pastangų dėta išskirtinai daug – tarp 1994-ųjų ir 2000-ųjų Indianapolio ekipa pralaimėjo keturis Rytų konferencijos finalus ir vieną NBA superfinalą. Būtent 2000-aisiais Larry Birdo treniruojama „Pacers” ekipa (jai tuomet atstovavo Jalenas Rose'as, Rickas Smitsas, Markas Jacksonas, Chrisas Mullinas ir kt.) 2-4 krito prieš „Lakers“ kariauną, kurioje pirmąjį savo bendrą titulą nugvelbė Kobe Bryanto ir Shaquille'o O'Nealo tandemas.
Į istoriją R. Milleris įėjo ir dėl savo kovingumo bei ne sykį M. Jordanui patampytų nervų tiek savo tritaškiais, tiek kitais fiziniais veiksmais aikštėje.
„Lakers“ su „užkeiktuoju“ Bayloru
20 amžiaus 7-asis dešimtmetis NBA lygoje turėjo aiškiai dominuojančią jėgą – „Celtics“ su Billu Russellu priešakyje. Masačusetso valstijos ekipa laimėjo visus čempionatus nuo 1957 iki 1969, išskyrus 1967-uosius, kai titulą pačiupo Filadelfijos „76ers”.
Per šį laikotarpį net 7 kartus finale „Celtics” nugalėjo „Lakers“ komandą, kuri savo gretose turėjo nuostabų puolėją Elginą Baylorą, laikomą bene labiausiai „užkeiktų“ krepšininku per visą turnyro istoriją. Net ir kita lygos legenda – Jerry Westas – nepadėjo „Lakers“ palaužti tuometinių „keltų“.
Ir tik 1972-aisiais, kai „Lakers” jau nebežaidė E. Bayloras, o „Celtics“ – Wiltas Chamberlainas, „ežeriečiai“ iškovojo pirmąjį savo titulą istorijoje po ekipos persikėlimo į Los Andželą iš Mineapolio.
„Kings” dominavimas ir griūtis
Lygos istorijoje būta nedaug tokio dominavimo atvejų, kokį 2001-2002 m. reguliariajame sezone demonstravo Sakramento „Kings”. Klubo vadybai tuomet pavyko suformuoti puikią sudėtį, kurioje net 7 žaidėjai sezono metu vidutiniškai pelnė po dviženklį taškų skaičių per rungtynes.
Mike'as Bibby, Peja Stojakovičius, Chrisas Webberis, Vlade Divacas, Dougas Christie, Bradas Milleris, Hedo Turkoglou, Bobby Jacksonas – talentingo jaunimo ir veteranų komanda regis buvo suburta tam, kad pasipuoštų NBA čempionų žiedais ir skambiu amerikiečių mėgstamu „pasaulio čempionų“ titulų.
Reguliariajame sezone „Kings“ laimėjo 61 rungtynes iš 82, bet... Vakarų konferencijos finale „Karaliai“ buvo nukarūnuoti taip ir neužsidėję tikrosios karūnos. Ir tai per 7 serijos rungtynes padarė Shaqo ir Kobe's vedami „Lakers“. Per kitus du sezonus „Kings“ nebepavyko įveikti konferencijos pusfinalio barjero ir jų atominė energija išsikvėpė ilgam.
„Knicks“ su Ewingu
1985-ųjų NBA naujokų biržoje Niujorko „Knicks“ ištraukė laimingą bilietą, kai pirmuoju numeriu pasirinko Jamaikoje gimusį vidurio puolėją Patricką Ewingą. Jo atvykimas ir demonstruojama žaidimo kokybė „Knicks“ gerbėjams leido viltis, jog Niujorko krepšinis ir vėl pakils į aukštumas NBA lygos kontekste.
Metai bėgo, „Knicks“ žaidė gerai, P. Ewingui kompaniją skirtingais sezonais palaikė Johnas Starksas, Markas Jacksonas, Charlesas Oakley, Allanas Houstonas, Larry Johnsonas... Tačiau nei šios žvaigždės, nei joms dirigavę Rickas Pitino, Patas Riley ar Jeffas Van Gundy šlovės Niujorkui taip ir nesugrąžino.
Taip jau susiklostė, kad kelią P. Ewingo kompanijai Rytų konferencijoje ne kartą pastojo M. Jordanas ir „Bulls“ (iš viso 1989-2000 „Knicks” pralaimėjo 6 konferencijos pusfinalius ir 2 finalus), o nužygiavus iki superfinalo jėgų žengti paskutiniams žingsniams taip pat nepakako.
1994-aisiais per aukštas buvo Hakeemo Olajuwono vedamos Hjustono „Rockets“ ekipos barjeras, o 1999-aisiais pranašesnė buvo tuomet dar jauna San Antonijaus „Spurs“ kariauna, diriguojama Greggo Popovichiaus ir savo sudėtyje turinti Timą Duncaną ir Davidą Robinsoną.
Istorinis „Warriors“ žygis 73-9
Ankstesnį sezoną jau laimėjusi čempionatą ir pritaikiusi pavyzdžiu kitiems klubams ilgainiui tapusį žaidimo stilių, 2015-2016 m. „Golden State Warriors” atrodė nesustabdoma.
Stepheno Curry, Klay Thompsono ir Draymondo Greeno terceto vedama ekipa atvertė naują puslapį lygos istorijoje pagerindama reguliariajame sezone laimėtų rungtynių rekordą. „Warriors“ viena pergale pranoko 1995-1996 m. „Bulls” pasiekimą ir per 82 rungtynes laimėjo 73 sykius.
Tačiau tai neapdraudė nuo itin skaudžios nesėkmės turnyro superfinale, kuriame „Warriors“ 3-1 pirmavo prieš Klivlando „Cavaliers“, bet sugebėjo palūžti. D. Greeno diskvalifikacija, įspūdingas LeBrono blokas Andre Iguadalai ir lemiamas Kyrie Irvingo tritaškis – įspūdingu „Warriors“ žygiu pradėtas sezonas buvo vainikuotas „Cavaliers“ triumfu.
Galima prisiminti, kad tą reguliarųjį sezoną nuostabiu rezultatu (67-15) užbaigė ir „Spurs“, tačiau Vakarų konferencijos pusfinalyje San Antonijaus atstovus sustabdė Oklahomos „Thunder“. Tai buvo paskutinis T. Duncano sezonas NBA lygoje.
„SuperSonics“ nesėkmės
Dar viena išskirtinė NBA lygos porelė, kartu taip ir netapusi čempione – Gary Paytonas ir Shawnas Kempas. Jei įžaidėjas G. Paytonas 2006-aisiais galų gale triumfavo su Majamio „Heat”, kartu su Sh. Kempu atstovaujant dabar jau nebeegzistuojančiai Sietlo „SuperSonics“ komandai jiems to padaryti taip ir nepavyko.
„SuperSonics“ vadyba savo laiku buvo subūrusi įdomią jaunų žaidėjų ir veteranų kompaniją – be minėtų legendų, čia žadė Kendallas Gillas, Samas Perkinsas, Detlefas Schrempfas, Ricky Pierce'as. Dirigavo jiems dar viena lygos legenda George'as Karlas.
1993-1994 m. reguliaųjį sezoną komanda užbaigė su 63 pergalėmis ir 19 pralaimėjimų, bet tuomet „viršgarsinius vaikinus“ ištiko fiasko. Jau pirmame atkrintamųjų varžybų etape juos eliminavo „Nuggets“ ir baudos aikštelės imperatorius Dikembe Mutombo. 1996-aisiais Sietlo komandai pavyko nužygiuoti iki pat lygos superfinalo, bet ten jokių šansų nebuvo – M. Jordanas ir „Bulls“ varžovus sudorojo 4-0.
Nevykęs „Lakers“ bandymas
Kartais NBA superžvaigždžių suvienijimas į vieną komandą duoda naudos, kaip tai parodė „Heat“, „Cavaliers“ ar „Warriors“ atvejai. Kartais viskas būna priešingai. Jei prieš keletą sezonų lyg oro burbulas sprogo „Thunder“ mėginimas į vieną kumštį sujungti Russellą Westbrooką, Paulą George'ą ir Carmelo Anthony, šiek tiek panašią situaciją yra tekę išgyventi ir „Lakers“. Tiesa, aplinkybės buvo kitokios.
Laimėjusi tris čempionatus paeiliui (2000-2002), kitą sezoną „Lakers“ apsukas sumažino, o 2003-2004 m. čempionate nusprendė ant stalo mesti visus kozirius ir prie Shaqo bei Kobes dueto prijungė du legendinius veteranus – į Los Andželą atvyko G. Paytonas ir K. Malone'as.
Iki superfinalo nužingsniuoti pavyko, bet triumfuoti – ne. Serija 1-4 pralaimėta buvo pralaimėta Detroito „Pistons“ kariauna, K. Malone'as karjerą baigė taip ir netapęs čempionu, o Kobes ir Shaqo keliai ant parketo išsiskyrė visiems laikams.
„Celtics“ po Russello epochos
Nors iki šiol yra tituluočiausia lygos komanda su 17 laimėtų čempionatų, „Celtics“ taip pat patenka į šią nelaimėlių kategoriją. Po jau minėto įspūdingo pasirodymo, kai per 11 sezonų pavyko iškovoti 10 titulų, B. Russellas pasitraukė užtarnauto poilsio, o estafetės lazdelė buvo perduota į Johno Havliceko, Dave'o Cowenso, Jo Jo White'o, Paulo Silaso ir Dono Nelsono rankas.
1972-1973 m. čempionato reguliarųjį sezoną „keltai“ užbaigė santykiu 68-14. Visi vėl kalbėjo apie eilinį titulą, tačiau konferencijos pusfinalyje visas „Celtics“ viltis niekais pavertė Walto Frazierio ir Williso Reedo vedama „Knicks“ ekipa, vėliau tapusi čempione.
Žinoma, paminėti galima legendines „Celtics“ – „Lakers“ kovas 9-ojo dešimtmečio viduryje, kai titulas keliavo iš vienos į kitos komandos rankas, ir, pavyzdžiui, 1985-aisiais „keltams“ jo iškovoti nepadėjo net sudėtyje figūravusios L. Birdo, Kevino McHale'o ir Robeto Parisho pavardės. Tačiau turint omenyje tai, kad kitoje barikadų pusėje buvo M. Johnsonas, K. Abdul-Jabbaras, Jamesas Worthy, Kurtas Rambis ir kiti, Bostono pralaimėjimas finalo serijoje nebuvo vadintinas sensacija ar fatališka nesėkme.
Apmaudžios „Blazers“ nesėkmės
„Blazers“ nesėkmių istorija NBA lygoje nėra atsiejama ir nuo neteisingų pasirinkimų naujokų biržose. 1984-aisiais Portlando klubas 2-uoju numeriu pašaukė Samą Bowie ir kitiems klubams paliko Michaelą Jordaną, Charlesą Barkley ar Johną Stocktoną, 2007-aisiais pirmuoju numeriu „Blazers” pašaukė „Milžiną molinėmis kojomis“ Gregą Odeną ir automatiškai prarado galimybę pasikviesti Keviną Durantą.
Visgi viena apmaudžiausių „Blazers“ istorijos atkarpų fiksuojama tarp 1990 ir 1992, kai Clyde'o Drexlerio vedama komanda du kartus nužygiavo iki NBA superfinalo ir abu kartus jį pralaimėjo. 1990-aisiais nusileista „blogiesiems” Detroito „Pistons” vyrukams, o 1992-aisiais – M. Jordanui ir „buliams”. Tuo laikotarpiu „Blazers“ taip pat atstovavo Jerome'as Kersey, Terry Porteris, Buckas Williamsas, Cliffordas Robinsonas, Draženas Petrovičius ir kiti.
Su „Blazers“ susijusi ir Lietuvos krepšinio sirgaliams viena iš skausmingesnių NBA istorijų. 1999-2000 m. sezone Portlando komanda su Arvydu Saboniu turėjo puikią galimybę žengti į lygos superfinalą, tačiau konferencijos finale 3-4 nusileido „Lakers“.
Septintose šios serijos rungtynėse „Blazers“ ketvirtame kėlinyje turėjo 15 taškų persvarą, bet ją sugebėjo iššvaistyti ir pralaimėjo. Tai buvo realiausias A. Sabonio šansas tapti NBA čempionu.
Be Lietuvos krepšinio legendos, tą sezoną „Blazers“ atstovavo Scottie Pippenas, Detlefas Schrempfas, Damonas Stoudemire'as, Rasheedas Wallace'as, Bonzi Wellsas, Jermaine'as O'Nealas ir kiti.
