Minesotos „Timberwolves“, Niujorko „Knicks“, Bostono „Celtics“ ar Detroito „Pistons“ – šio NBA sezono išvakarėse kandidatų į tamsiojo arkliuko vaidmenį turėjome ne vieną ir ne du. Pirmenybėms pamažu įsibėgėjant ir ekipoms sužaidus bent po dešimtį susitikimų kai kurios iš išvardintųjų komandų vis dar neatsisveikina su ambicijomis nustebinti krepšinio gerbėjų bendruomenę, tačiau jas visas kol kas ryškiai lenkia klubas, kurio sezono pergalių ribą Las Vegaso lažybininkai vasarą nubrėžė ties 24,5.
Atsisveikinę su bene ryškiausia pastarojo dvidešimtmečio NBA ikona ir į savo gretas prisivilioję naują vyriausiąjį trenerį, „Lakers“ savo gniaužtuose tvirtai laiko „Didžiausio sezono siurprizo“ titulą ir lapkričio viduryje iš dvylikos žaistų rungtynių jau yra laimėję septynerias, kai praėjusiame sezone septintąją pergalę iškovojo tik sausio 1-ą dieną.
Tokio neįtikėtino ir neprognozuoto šuolio pirmyn priežastis visų pirma siejama su minėtuoju pokyčiu vyriausiojo trenerio poste. Konservatyvumu ir lankstumo stoka pasižymėjęs Byronas Scottas savo vietą užleido Laiminguoju Luku pravardžiuojamam moderniosios „tempo ir erdvės“ žaidimo filosofijos propaguotojui Luke‘ui Waltonui.
Laimingojo pravardė – ne iš piršto laužta, kadangi atstovaudamas tiems patiems „Lakers“ įspūdingų individualių rodiklių niekados nefiksavęs L.Waltonas dukart tapo NBA čempionu, o per porą metų, praleistų dirbant „Golden State Warriors“ vyriausiojo trenerio Steve‘o Kerro asistentu, spėjo iškovoti ir trečiąjį čempiono žiedą. Negana to, praėjusio sezono pradžią S. Kerrui praleidus dėl sveikatos problemų, būtent L.Waltonas atvedė komandą į geriausią startą NBA istorijoje. Šiandien šis strategas yra vieno garsiausių visų laikų NBA klubų vyriausiuoju treneriu, nors jam vis dar vos 36-eri.
Sąsajos su „Lakers“ klubo valdyba tapo vienu iš akstinų ekipai pasirinkti būtent šį trenerį, tačiau komandos rezultatai daugiau nei įrodo, jog sprendimas buvo paremtas ne vien pažintimis. Jaunų žaidėjų branduolį surinkęs Los Andželo klubas šiandien pagal rezultatyvumą yra trečias lygoje (nusileidžia tik pastarųjų dviejų finalų dalyviams „Cavaliers“ ir „Warriors“), o klubo sirgaliai žavisi it diena ir naktis nuo praeitų sezonų besiskiriančiu kai kurių krepšininkų indėliu tiek puolime, tiek gynyboje.
L. Waltonas sugebėjo ne tik įdiegti akiai patrauklų aukštą žaidimo tempą, tačiau ir atrasti ryšį su savo žaidėjais, ką puikiai iliustruoja ir faktas, jog geriausiai šiame sezone „Lakers“ žaidžia trečiuosius kėlinukus – trenerio pastabos žaidėjams ilgosios pertraukos metu veikia itin efektyviai. Ir labiausiai šioje situacijoje stebina ne jaunųjų krepšininkų progresas, o priešsezoninius lūkesčius pranokstantis lygos veteranų žaidimas.
Vasarą NBA kuluaruose sklido gandai, jog „Lakers“ yra pasiruošę paaukoti antrojo rato naujokų biržos šaukimą, kad nusikratytų Nicko Youngo kontraktu. Praėjus vos trims savaitėms, jau šiame sezone N. Youngas starto penkete yra pradėjęs daugiau rungtynių nei per pastaruosius tris sezonus kartu sudėjus, iš žaidimo atakuoja aukščiausiu pataikymo procentu per visą savo karjerą, o apatiška atrodžiusią gynybą sugebėjo pagerinti taip radikaliai, kad L. Waltonas ne kartą įvardino N. Youngą kaip geriausiai besiginantį savo komandos perimetro žaidėją.
Savanaudišku žaidėju ne kartą ir ne du vadintas Lou Williamsas ne tik atidirbinėja savo aikštės pusėje, tačiau ir yra rezultatyvesnis, taiklesnis (tiek iš žaidimo, tiek metant tritaškius), atkovoja daugiau kamuolių ir atlieka daugiau rezultatyvių perdavimai nei užpernai, kai atstovaudamas Toronto „Raptors“ iškovojo geriausio šeštojo žaidėjo titulą.
Pernai visas rungtynes starto penkete pradėjęs Jordanas Clarksonas šiais metais žydi kildamas nuo suolo ir leidžia Los Andželo klubui džiaugtis rezultatyviausiu atsarginių žaidėjų suoleliu visoje lygoje. Tuo tarpu „blogiausiu šios vasaros kontraktu“ vadintas sandėris su Timofėjumi Mozgovu „Lakers“ ekipai atnešė esminiu komponentu be kamuolio esančiam žaidėjui statomomis užtvaromis paremtame L. Waltono puolime tapusį krepšininką.
Ir nors toks „medaus mėnesio“ efektas neretai pastebimas klubams pakeitus su žaidėjais konfliktavusį vyriausiąjį trenerį, „Lakers“ turi pagrindo tikėtis, jog sėkmingas sezono startas neišsivadės taip greitai, kaip prognozuoja skeptikai.
„Pasitikėjimas“, „malonumas“ ir „balansas“ – trys žodžiai, kuriuos Holivudo klubo krepšininkai bendraudami su žiniasklaida po šio sezono rungtynių naudoja dažniausiai. Po tris šimtus perdavimų per rungtynes atlikti reikalaujantis L. Waltonas negali būti patenkintas aukštu klaidų skaičiumi, tačiau prarastų kamuolių gausą ne tik galima paaiškinti aukštu tempu, bet ir tikėtis, jog žaidėjams įprantant prie naujos puolimo sistemos šis skaičius turėtų sumažėti. Pavojingasis „Lakers“ puolimas turi potencialo tapti dar efektyvesniu.
Kalbant apie 20-ą tarp 30-ies lygos komandų gynybinį reitingą, reikėtų nepamiršti, kad pernai pagal šį skaičių Los Andželo ekipą užėmė paskutinę vietą NBA pirmenybėse. 109 vidutiniškai per 100 atakų praleisti taškai faktiškai sutapo su antrą geriausią puolimą lygoje demonstravusių Oklahomos „Thunder“ atakų reitingu, kitaip tariant – „Lakers“, nepaisant oponentų, kiekvieną vakarą varžovų puolimą paversdavo antru geriausiu visoje lygoje. Progresas apčiuopiamas, o turint omenyje šešių naujų žaidėjų integravimosi laikotarpį, galimybė ir toliau stiprinti žaidimą savoje aikštės pusėje taip pat atrodo pakankamai reali.
Atsisveikinę su klubo legenda Kobe Bryantu, „Lakers“ naują puslapį verčia pranokdami bet kokius išankstinius lūkesčius. Rizika nudegti traumų ar vidinių konfliktų atveju šiame sezone tiesiog milžiniška, kadangi artėjančios naujokų biržos pirmojo rato šaukimą nepatekimo į pirmąjį sąrašo trejetuką atveju „Lakers“ bus priversti atiduoti Filadelfijos „76ers“ klubui.
Bet panašu, jog Los Andželo klubas baigė vardan šaukimų aukotų sezonų periodą ir yra pasiruošęs grįžti į atkrintamąsias varžybas. Rungtynėse su Atlantos „Hawks“ po pataikyto baudos metimo klubo veteranas Metta World Peace sušuko „Aš myliu krepšinį!“, ir šią frazę jau šiandien galime laikyti neoficialiu atgimstančio istorinio klubo šūkiu.
