Jonas, nieko neįtardamas, ketvirtadienį su visa „Raptors“ ekipa atskrido į Atlantą ir jau ruošėsi savo sugrįžimui į aikštę po beveik dviejų mėnesių priverstinės pertraukos dėl nykščio traumos.
„Žinau vieną dalyką – mes turime gerą komandą ir šviesią ateitį priešais mus. Noriu tik žengti į aikštę, žaisti ir laimėti. Myliu Torontą ir noriu čia likti“, – pakiliai kalbėjo J. Valančiūnas.
Tačiau gerai nusiteikęs JV likus vos kelioms valandoms iki rungtynių su „Hawks“ pradžios sulaukė netikėtų ir nemalonių „Raptors“ prezidento Masai Ujiri ir vyriausiojo trenerio Nicko Nurse'o skambučių.
„Tai buvo sunkus ir liūdnas pokalbis. Ir labai emocingas. Jis – fenomenali asmenybė, kuri klubui atidavė viską. Kartu praleidome tiek daug laiko, todėl mes pasiilgsime jo“, – jau vėliau spaudai atskleidė jie.
Jonas nebeapsivilko savo 17-tu numeriu pažymėtų „Raptors“ marškinėlių, o paskutinis jo epizodas ginant Toronto klubo garbę taip ir liko tas nelemtas ir skaudus Draymondo Greeno kirtis per ranką, pasibaigęs uteniškio trauma.
J. Valančiūnas iš antros geriausios Rytų konferencijos komandos (40/16), kuriai šiemet ranka pasiekiamas ir NBA superfinalas, keliasi į antrą blogiausią Vakarų ekipą (22/34), kurios vienas pagrindinių sezono tikslų gali būti noras išsilaikyti lygos dugne – tarp aštuonių NBA autsaiderių, nes tik toks „pasiekimas“ leistų jai išsaugoti savo pirmojo rato šaukimą šių metų naujokų biržoje.
Kas laukia Jono Memfyje? Ar jis ten gaus žaisti po 30 minučių ir taps „Grizzlies“ lyderiu? Į kokią aplinką ir kieno rankas jis pateks? Kodėl „Raptors“ nusprendė atsisakyti savo ištikimojo kario iš Lietuvos? Ir ar tikrai 35-tus metus skaičiuojantis M. Gasolis – geresnis žaidėjas už JV?
Apie visai tai – speciali DELFI TV laida su NBA peripetijų ir perturbacijų ekspertu Roku Grajausku.
– Rokai, kokia buvo tavo pirminė reakcija, kai išvydai tą naujieną apie tai, kad J. Valančiūnas keliasi iš Kanados į JAV?
– Savo pirminės reakcijos nupasakoti čia negaliu, kadangi eteryje neleidžiama nei garsiai keiktis rusiškai, nei pratisai isteriškai rėkti. O maždaug taip ir atrodė mano pirmos kelios minutės namie.
– Čia daugiau iš nuostabos ar nusivylimo?
– Ir iš to, ir iš to. Kažkaip Memfis neatrodo pati patraukliausia vieta, o „Grizzlies“ – pati patraukliausia komanda tam, kad ją stebėtum reguliariai, tačiau dabar, be abejo, viskas keičiasi. Ten atvyksta J. Valančiūnas ir ten, tikėkimės, vyks labai įdomūs dalykai.
Bet ta tokia mano reakcija iš tiesų buvo tik pradinė. O atslūgus toms emocijoms ir pirmam impulsui, kuo toliau, tuo ji labiau keičiasi.
– Turint omenyje, kad pats Jonas buvo labai ištikimas ir lojalus „Raptors“ klubui bei jame praleido visą ligšiolinę savo NBA karjerą, jo paties reakcija taip pat turbūt neturėjo būti labai pozityvi?
– Aš manau, kad tikrai ne. Akivaizdu, kad jis labai norėjo likti Toronte ir kad jis labai mylėjo tą miestą, klubą. Net jeigu ta komanda ir nebūtų tokia pajėgi, iš to, kaip klostėsi jo karjera Toronte, kur ne viskas buvo rožėmis klota ir buvo daug niuansų, dėl kurių bet kuris kitas žaidėjas būtų pradėjęs kelti bangas ir skųstis esame situacija, susidaro įspūdis, kad J. Valančiūnas – žmogus, prieraišus vietoms. Jonas visada buvo komandinio darbo ir bendrų tikslų iškėlimo aukščiau už asmenines ambicijas pavyzdys – toks, kokio NBA lygoje reikėtų gerai paieškoti.
Dėl to, žinoma, yra dar liūdniau matyti tokį jo karjeros tęsinį. Bet yra ta frazė, kuri NBA vartojama labai dažnai – kad tai yra biznis. Taip susiklostė situacija ir tokį sprendimą priėmė „Raptors“.
– J. Valančiūnas šiemet būtų šeštus metus iš eilės žaidęs NBA atkrintamosiose, tačiau dabar, ko gero, jų nematys. Tai – gera žinia Lietuvos rinktinės gerbėjams ir Dainiui Adomaičiui, bet pačiam sportininkui turėtų būti dvigubas smūgis: ir būti išmainytam, ir likti be lemiamų kovų.
– Galbūt, galbūt, žmogui į galvą neįlįsi. Didžiausias smūgis visgi yra turbūt dėl to, kad tu palieki tą komandą ir tą miestą, kuriuos vadinai namais visą savo NBA karjerą. Ar tu išvyksti į gerą, ar į prastą komandą, yra jau tas antraeilis dalykas, bet kai ir jis smogia, tai – dar vienas papildomas nusivylimo prieskonis. Dabar J. Valančiūnui yra nelengva ir jam reikia linkėti stiprybės.
Bent jau vienas aspektas, kuris turėtų džiuginti šioje situacijoje, yra tas, kad nors Memfis ir yra labai nedidelis miestas, jame žmonės į areną renkasi gausiai, krepšinį žiūri ir labai palaiko saviškius. Jeigu J. Valančiūnas ten žais negailėdamas jėgų, o mes tai tikrai žinome, nes jis kitaip žaisti taip ir neišmoko per visą savo karjerą, jis bus iš tiesų mylimas ir gerbiamas. Ir jei tik norės likti Memfyje, žmonės jį mylės ne ką mažiau nei Toronte, o gal ir dar labiau.
– Torontas jau nebebus Lietuvos krepšinio gerbėjų meilės ir neapykantos šaltinis, bet visgi, ar „Raptors“, tavo akimis, išlošė gavę 2013 m. geriausiai besiginančiu NBA žaidėju paskelbtą M. Gasolį už J. Valančiūną, Deloną Wrightą ir C. J. Milesą? Ar torontiečiai tikrai sustiprėjo? Nes štai buvę NBA žaidėjai Paulas Pierce'as ir Tracy McGrady ESPN eteryje atvirai pareiškė, kad „Raptors“ nuo šių mainų netapo nė kiek geresni.
– Didelis klausimas. Daug kas tai aptarinėja ir diskutuoja. Mano akimis – šiam sezonui teoriškai turbūt, kad taip. Ilgalaikėje perspektyvoje – tikrai ne. M. Gasoliui – 34-eri metai ir jo karjera į viršų jau nebekils.
Marcas žino, kaip laimėti aukščiausiame lygyje, ir turi labai daug atkrintamųjų varžybų patirties. Taip pat ir jo universalumas turėtų praversti komandai. Bet iš kitos pusės, vidurio puolėjas šiuo metu nebuvo silpniausia pozicija „Raptors“ klube ir tai nebuvo tas taikinys, į kurį visų labiausiai torontiečiams reikėjo taikytis šio mainų lango metu.
Bet tai buvo turbūt skambiausias vardas, kurį „Raptors“ pavyko gauti mainų keliu, ir tuo pačiu tai buvo šioks toks atsakomasis ėjimas tam, ką padarė Milvokio „Bucks“ (pasipildė Nikola Mirotičiumi – DELFI NBA) ir Filadelfijos „76ers“ (įgijo Tobiasą Harrisą – DELFI NBA). Manau, kad iš dalies M. Ujiri kažkiek gal ir išsigando šių jų žingsnių ir minimaliai supanikavo, todėl labai norėjo kuo nors atsakyti ir sustiprinti komandą.
Man dar vienas dalykas krito į akis. Pastarąjį kartą, kai žaidė J. Valančiūnas prieš Joelį Embiidą, rungtynės vyko siaubingai į vienus vartus – J. Embiidas (5/17 metimai, 10 taškų) galiausiai sėdo ant suolo ir beviltiškai purtė galvą, nes Jonas sumetė beveik 30 taškų (26 taškus per 18 min. – DELFI NBA). Tai buvo absoliutus JV dominavimas. Po to mačo buvo juokais kalbama, kad J. Valančiūnui priklauso nemažai nekilnojamojo turto J. Embiido galvoje. Taigi man tai atrodė kaip tik kaip potencialus „Raptors“ koziris prieš Filadelfiją.
– Galima sakyti, kad „Raptors“ atliko ėjimą „va bank“ ir visus savo žetonus pastūmė būtent ant šio sezono. Tačiau jei jiems ir vėl nepavyks prasibrauti į NBA superfinalą, ar tai negali tapti susinaikinimo mygtuko paspaudimu?
– Taip, gali būti. Jau Kawhi Leonardo mainų metu galima buvo tą patį sakyti, o dabar ta rizika dar padvigubėjo. Jie viską suinvestavo į šį sezoną ir trumpalaikę sėkmę.
Galbūt K. Leonardas dar liks ir po šio sezono, o M. Gasolis patemps dar kelerius metus aukštame lygyje. Bet rizika yra ir tame, kad tu atidavei sirgalių numylėtinius, klubo simbolius – DeMarą DeRozaną ir J. Valančiūną, ir jei tai nepasiteisins, tie sprendimai visada bus prisimenami ir vertinami kaip klaidos.
– J. Valančiūnas šį sezoną Toronte vidutiniškai žaidė tik po 18,8 min., per kurias rinko po 12,8 taško ir 7,2 atkovoto kamuolio. Ar galime tikėtis, kad Jono vaidmuo Memfyje ir asmeninė statistika gerokai ūgtels?
– Tikrai taip. Memfis šiai akimirkai žaidžia praktiškai be vidurio puolėjo. Jie turi Joakima Noah, kuriam netrukus stuktels 34-eri ir kuris gavo juokingai mažai minučių, kol komandoje buvo M. Gasolis.
Aš norėčiau tikėti, kad Jonas ten žais po 30 min., bet kol kas sunku vertinti iš šalies. Labai norisi, kad taip būtų ir kad jis rinktų 20 taškų ir 10 atk. kam. vidurkį.
Tai priklausys nuo Memfio tikslų – ar jie norės pralaimėti kuo daugiau rungtynių ir išsaugoti tą šaukimą, ar norės kovoti ir būti konkurencingi. Jeigu antrasis variantas, tada jie laikys J. Valančiūną aikštėje ilgai, maitins jį kamuoliais baudos aikštelėje, leis jam žaisti nugara į krepšį ir efektyviai rinkti taškus. Tas optimistinis vaizdas ir yra toks, kad matysime labai rezultatyviai ir gerai žaidžiantį Joną, itin mylimą vietos sirgalių ir tampantį tikru grizliu.
– Žvelgiant iš J. Valančiūno perspektyvos, gal naujas duetas su įžaidėju Mike'u Conley jam labiau atriš rankas nei žaidimas kartu su Kyle'u Lowy?
– Sunku pasakyti. Šiame sezone K. Lowry atlieka daug daugiau rezultatyvių perdavimų nei M. Conley. Kai paaiškėjo, kad J. Valančiūno mainai jau vyksta, aš visą tą likusį vakarą tiesiog meldžiausi krepšinio dievams, kad „Grizzlies“ iškeistų M. Conley į Ricky Rubio, nes buvo labai daug kalbų, jog Jutos „Jazz“ aktyviai domisi tokia galimybe. O su R. Rubio, kuris visų pirma dalina perdavimus, matyti J. Valančiūną būtų buvę tikrai labai įdomu. Bet M. Conley taip pat yra aukšto krepšinio intelekto žaidėjas ir žmogus, kuris visą laiką beldžiasi į NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynių duris.
– Tavo manymu, kiek ilgai pats Jonas užsiliks Memfyje? Juk jau po kito sezono baigiasi jo dabartinė sutartis.
– Bus įdomu, kaip atrodys pats Jonas. Jam dabar reikia išvengti traumų, pasikelti savo vertę ir naudingai žaisti Memfyje. Jeigu jam viskas ten seksis gerai ir jis bus racionaliai išnaudojamas, o ne laikomas ant suolo be, sakykime, svarios priežasties, tuomet, man atrodo, kad jis norės ir likti toje komandoje.
– Naktį iš šeštadienio į sekmadienį „Grizzlies“ žais namuose su Naujojo Orleano „Pelicans“. Ar realu, J. Valančiūnas naujoje komandoje debiutuos jau šį savaitgalį?
– Manau, kad taip, kadangi jau bus praėjusios daugiau nei dvi paros.
Visa laida – vaizdo įraše.
Visą savo ligšiolinę NBA karjerą „Raptors“ klube praleidęs lietuvis Toronte sužaidė 470 rungtynių, per kurias pelnė 5524 taškus, atkovojo 3961 kamuolį ir blokavo 479 metimus.
Šią vasarą JV turės galimybę apsispręsti dėl savo ateities. Žaidėjo teisę pratęsti sutartį turintis aukštaūgis galės ja pasinaudojęs uždirbti 17,6 milijono JAV dolerių 2019-20 metų sezone arba nepasinaudoti šia galimybe ir tapti neapribotu laisvuoju agentu.
