Patogiai įsitaisęs Kauno „Žalgirio“ arenos VIP eilėje prie pat aikštės, vienas geriausių visų laikų šalies krepšininkų stebėjo, kaip Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai Tomo Pačėso treniruojamą Vilniaus „Lietuvos rytą“ užmėtė tritaškiais (84:68).
„Kauno arenoje nebuvau nuo 2011 metų. Džiaugiuosi, kad pavyko pamatyti derbį – gera sėdėti pilnutėlėje salėje. Aš taip pat visais laikais žaisdavau derbius: Ispanijoje su „Barcelona“ prieš „Real“, Graikijoje su „Olympiakos“ prieš „Panathinaikos“, Italijoje su „Fortitudo“ prieš „Virtus“, – kraują kaitinančias kovas krepšinio aikštėje prisiminė A. Karnišovas.
Nors jau daugiau nei dešimtmetį rezultatyviausias visų laikų Lietuvos rinktinės narys (1453 tšk.) darbuojasi kitapus Atlanto, o pastaruosius trejus metus užima Denverio „Nuggets“ klubo generalinio direktoriaus asistento pareigas, svarbiausi įvykiai Europos krepšinyje jam taip pat nėra svetimi.
„Žalgiris“ paskutines porą savaičių žaidžia įkvėpime: laimėjo prieš Bambergą, o dabar – ir prieš „Lietuvos rytą“. Jų situacija gan gera, o ir pasitikėjimo netrūksta. Galbūt užšoks ant šios bangos ir kažką gero Eurolygoje nuveiks. Žiūrėti įdomu, o kokios perspektyvos – bus matyti“, – savo mintimis dalijosi A. Karnišovas.
Prieš lipdamas į lėktuvą Europos vicečempionas (1995 m.) ir dukart olimpinio bronzos medalio (1992 ir 1996 m.) laimėtojas sutiko su Krepšinis.lt pasikalbėti apie savo darbus NBA, stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje žaidžiančius lietuvius, Europos krepšinį skaldantį karą ir Lietuvos rinktinę.
– Lietuvoje esate itin retas svečias. Daug laiko atima darbai „Nuggets“ klube? – Krepšinis.lt paklausė A. Karnišovo.
– Šiais metais daug laiko praleidau su komanda, nes turime daug jaunimo – septyni žaidėjai yra 22-ejų metų ir jaunesni. Vasarą naujokų biržoje pasikvietėme du 19-mečius, todėl reikia tuos bachūrus prižiūrėti iš arčiau. Mūsų pasiruošimas prieš sezoną taip pat buvo intensyvus: daug laiko praleidome pasirengimo stovykloje, žaidėme 8 draugiškus mačus. Jau spėjome sužaisti 16 rungtynių, iš kurių tris pralaimėjome per pratęsimą ir dvi paskutinę sekundę. Nors apmaudu, tačiau smagu, kad visos rungtynės baigėsi mažu skirtumu – prieš geras komandas žaidžiame gerai.
– Koks konkrečiai yra jūsų darbas „Nuggets“ komandoje?
– Mano atsakomybė yra patarinėti generaliniam direktoriui ir savininkui. Tuo pačiu – ir visa kita veikla: skautingas, pasiruošimas draftui, mainai, laisvieji agentai. Daug darbo (šypteli).
– Praėjusią žiemą kandidatavote ir į aukštesnes – Bruklino „Nets“ generalinio direktoriaus – pareigas. Jūs patekote į finalinį kandidatų trejetą, bet informacija apie atrankos eigą ir Michailo Prochorovo favoritus nuolat keitėsi. Ko pritrūko iki susitarimo?
– Buvo labai įdomu dalyvauti visame interviu procese, nes tai man padės ateityje. Galvoju, kad buvau labai gerai pasiruošęs. Bet išėjo taip, kad pasilikau Denveryje – savininkas pasitikėjo visa mūsų grupe ir pratęsė su visais kontraktus. Kontraktą šis savininkas pratęsė apskritai pirmą kartą, o tai reiškia, kad mumis pasitiki, todėl norėtųsi kažką nuveikti.
– Bet „Nuggets“ komandoje likote todėl, kad jums pasiūlė naują sutartį, ar todėl, kad nepavyko susitarti su „Nets“?
– Aš kontraktą turėjau dar vieneriems metams, bet nerašytos taisyklės leidžia kalbėtis su kitu klubu, jeigu dabartinio savininkas leidžia. Bruklino vadovai paskambino „Nuggets“ savininkui, o šis pozityviai žiūrėjo ir leido eiti į pokalbius – vis tik aukštesnės pareigos nei Denveryje. Bet viskas susiklostė taip, kad likau Denveryje, o po vasaros sutartį pratęsėme dar ilgiau. Buvo smagu tai girdėti.
– Sakėte, kad ši patirtis pravers ateityje: turite kažkokių konkrečių tikslų kilti karjeros laipteliais?
– Mano planai dabar yra susieti tik su Denveriu. Vis dėlto norisi užbaigti projektą, nes NBA jis vyksta gan ilgai – reikia laukti, kol jaunimas užaugs, o tai vyksta labai lėtai. Tuo labiau, kad pasitikime trenerių štabu – norisi procesą užbaigti.
– Donato Motiejūno istorija atrodo niekada nesibaigs. Kadangi pats esate dirbęs „Rockets“ komandoje, ar jums ši situacija neatrodo pernelyg paini?
– Detalių aš nežinau, nes vis tik čia yra Donato ir „Rockets“ reikalai. Iki spalio pirmos dienos turėjo laiko susitarti dėl kvalifikacinio pasiūlymo, kurį galėjo pasirašyti vieneriems metams, po kurių galėjo tapti laisvuoju agentu. Jis tą pasiūlymą atmetė ir dabar yra tokioje situacijoje, kad vis dar laukia susitarimo su „Rockets“ arba kita komanda.
– „Nuggets“ yra minima tarp komandų, turinčių pakankamai pinigų pasiūlyti lietuviui sutartį. Sudėtyje jau ir taip turite nemažai europiečių, be to, klubas seniai nori išmainyti Kenethą Fariedą. Galbūt įmanoma Donatą išvysti Denveryje?
– (šypteli) Dabar mes tame nedalyvaujame – esame užsiėmę savo vidiniais reikalais. Komanda lyg ir žaidžia truputį geriau, todėl nesinori niekam trukdyti – krepšininkai žaidžia su pasitikėjimu, matome geresnį komandinį žaidimą. Nesinori, kad jie skaitytų antraštes ir domėtųsi, kas ką keičia, ką pasirašinėja. Taip kad mes nedalyvaujame šiame procese.
– Šiąnakt vienas prieš kitą pirmą kartą žais Domantas Sabonis ir Mindaugas Kuzminskas. Kokį įspūdį kol kas palieka šie NBA debiutantai iš Lietuvos?
– Mes neseniai žaidėme su Oklahoma ir pralaimėjome po pratęsimo. Domas rungtynes sužaidė labai gerai (28 min., 13 tšk., 3/3 trit., 6 atk. kam. – Krepšinis.lt). Aišku, dabar jis turi ir tritaškį metimą, kurio neturėjo nei koledže, o to nesimatė ir Lietuvos rinktinėje. Bet dabar jam leidžia atakuoti ir iš toliau. Bet visi pamiršta, kad Domui dar tik 20 metų – viskas priešakyje. Jo perspektyvos labai geros – juk eina į starto penketą. Aš net neįsivaizduoju, kas jam gali būti geriau, kai gauna daug žaidimo laiko ir gali tobulėti.
O Mindaugo žaidimo laikas yra nepastovus, bet vis tiek Niujorkas yra gana geroje situacijoje. O kas pas juos viduje – reikia paties Mindaugo klausti: vienose rungtynėse gauna daug žaidimo laiko, kitose – mažiau. Tikriausiai tai priklauso nuo varžovų ir ar visi sveiki komandoje. Bet aš manau, kad minutės, kurias jis praleido aikštelėje, buvo produktyvios – jis visą laiką spėja kažką nuveikti. Su tokiu žaidimu trenerio pasitikėjimas turėtų išaugti ir žmogus turėtų gauti daugiau minučių.
– Daug kalbama apie Jono Valančiūno lūžį šiame sezone. Ar „Raptors“ komandoje Jonui apskritai yra galimybių visiškai atsiskleisti?
– Aš manau, kad jis turi būti suinteresuotas savo komandos pasiekimais. Praėjusiais metais atkrintamosiose jie nuėjo toli, o šiemet vėl demonstruoja gražų krepšinį. Mes visais laikais sakydavome tiek treneriams, tiek žaidėjams, kad visi esame toje pačioje situacijoje – jei laimėsime rungtynes, būsime įvertinti: žaidėjai gaus kontraktus, treneriai – pripažinimą, o mes vadybininkai būsime geri (juokiasi). Bet viskas priklauso nuo pergalių ir pralaimėjimų.
Manau, kad Torontas vėl pateks į geriausių Rytų konferencijos komandų ketvertuką. O kalbant apie Joną, tai matant kaip jis žaidė ikisezoninėse rungtynėse ir kaip pradėjo sezoną, manau, kad tai gali būti jo geriausi metai.
– Vasarą galėjote ramiai stebėti olimpines žaidynes. Jūsų nuomone, kada ir ar apskritai atsiras nacionalinių komandų, kurios galėtų nutraukti JAV žvaigždžių dominavimą? Yra tekę bendrauti su Nicku Stausku, tai jis neabejojo, kad ta rinktine taps Kanada...
– Viskas priklauso nuo situacijos, nes grupės rungtynėse ir serbai, ir australai, ir kitos komandos labai mažu skirtumu pralaimėjo. Tokiuose turnyruose kaip pasaulio čempionatas ar olimpinės žaidynės, gerą formą reikia įgyti laiku. Ir jie ją įgijo prasidėjus atkrintamosioms bei praktiškai nušlavė visas komandas.
O su Stausku aš sutinku: Kanada turi labai daug jaunų ir talentingų žaidėjų, kurie tikrai gali, jeigu visi susirinks, mesti iššūkį Amerikai. Mes turime labai jauną perspektyvų žaidėją Jamalą Murray, kuriam 19 metų, tas pats Andrew Wigginsas „Timberwolves“ klube demonstruoja gerą žaidimą. Dabar yra labai daug žaidėjų iš Kanados, iš kurių galima suburti gerą komandą.
– O kokį įspūdį Rio žaidynėse jums paliko Lietuvos rinktinė?
– Lietuvos krepšinis, kaip ir visada, yra priklausomas nuo komandinio žaidimo. Visada olimpiadoje norisi medalio, bet yra kaip yra (šypteli). Šiais laikais labai sunku patekti į olimpiadą, todėl vien patekimas į ją buvo geras rezultatas.
– Jūsų bendražygis Dainius Adomaitis dabar perėmė Lietuvos rinktinės vairą, o rinkimai į šį postą mūsų šalyje sukėlė nemažai aistrų. Kaip vertinate Dainiaus potencialą?
– Tai, ką nuveikė Klaipėdoje per tokį trumpą laiką, parodo, kad yra perspektyvus Lietuvos treneris. Aišku, priklausys ir nuo to, kokį trenerių štabą suburs – darbą vertinti vis tiek galėsime tik po Europos čempionato.
– JAV rinktinėje skautu jau nebedirbate, tai galbūt kurią nors dieną išvysime jus ir Lietuvos komandos štabe?
– Jeigu kas nors pasiūlytų, tai gal ir svarstyčiau (šypteli). Bet šiuo metu yra labai daug atsakomybės, todėl noriu savo visą energiją sutelkti į „Nuggets“. Esu tiek vasarų pardavęs, kad kai vaikams yra atostogos, dabar norisi daugiau laiko praleisti su šeima.
– Naujos FIBA reformos sukėlė taip vadinamąjį „Europos krepšinio karą“. Kaip žvelgiant iš šalies jums atrodo visa ši situacija?
– Liūdna, kad visą laiką vyksta tie konfliktai tarp FIBA ir Eurolygos. Tai duoda nepastovumo su rėmėjais, o juk sportas yra priklausomas nuo finansinio palaikymo. Dabar sudaryta tiek turnyrų, kad jų tiesiog per daug – dabar nebežinai, kas ten geriausias. Aišku, Eurolygos formatas su 16 komandų yra įdomus, o ir žaidimo kokybė yra labai gera. „Real“, CSKA ir „Fenerbahce“ kol kas geriausiai atrodo, o tarp kitų komandų yra daugiau lygybės. Eurolygos turnyras šiemet yra gana įdomus.
– Kas šiame kare yra „geriečiai“, o kas – „blogiečiai“?
– Aš detalių nežinau, bet visą laiką karas kenkia abiems pusėms ir nuo to kenčia pats krepšinis. Tokie konfliktai kenkia finansiniams reikalams, o juk būtent tai ir palaiko krepšinį. Tikiuosi ir linkiu, kad ateityje jie surastų bendrą kalbą ir būtų viena lyga.
– FIBA nusprendė neliesti NBA, kurios rinka tiesiog per didelė. O pačiai NBA šie tarptautiniai pokyčiai gali turėti įtakos ar amerikiečiai galvos per daug nesuka?
– Čia didesnis klausimas NBA lygos atstovams. Aš atstovauju tik vienam klubui, todėl mums aktualūs tik individualūs žaidėjai, kurie dalyvauja naujokų biržoje. Kur jie žaidžia – mums tas pats: mes vis tiek žiūrime tik treniruotes ir rungtynes, todėl tos problemos mums nėra tokios artimos.
– Tikriausiai ir pačiai JAV rinktinei nauja atrankos sistema problemų nesukels – juk žaidėjų pasirinkimas itin įspūdingas...
– Pasaulio čempionatas tik 2019 metais, todėl tos problemos dar labai tolimos. Net nežinau, kada dabar Amerikos rinktinė susitelks, nes juk porą metų nėra dėl ko žaisti.
