Būdamas ten, Ž. Ilgauskas suprato, kad žaidžia su sulaužyta pėda. Be to, jo vos neužmušė trikojis kameros stovas, netyčia nukritęs iš balkono, kur operatorius filmavo treniruotę, o Ž. Ilgauskas ją stebėjo prie šoninės linijos. Krepšininkas prisimena, kaip stovas krisdamas vos kliudė jo galvą, užgavo koją ir įlaužė medines grindis.
„Tuo metu aš dar buvau su plaukais ir jie tiesiog pasišiaušė, – šmaikštavo plikai galvą nusiskutęs lietuvis. – Tas daiktas svėrė kokią toną. Gal ir nebūtų manęs užmušęs, bet būtų tikrai skaudėję.“
Tais metais „Timberwolves“ per pirmąjį šaukimą pakvietė Stephoną Marbury, o Ž. Ilgausko per antrąjį ratą pakviesti taip ir nespėjo, nes jį 20-uoju numeriu išsirinko Klivlendo „Cavaliers“.
„Tai buvo taip seniai, jog filmas apie jį atrodo kaip nufilmuotas geležinės uždangos laikais, – pasakė „Wolves“ treneris Kevinas McHale‘as. – Mums tai buvo nusivylimas, nes manėme, kad paslėpėme jį nuo visų susidomėjusių, bet visi apie lietuvį sužinojo.“
220 cm ūgio Ž. Ilgauskas šyptelėjo: „Mane sunku paslėpti.“
