„Žalgiris“ įvarytas į kampą

Spalio 20 diena – paskutinis terminas, iki kurio Eurolygos vadovai įpareigojo „Žalgirio“ klubą sutvarkyti Sporto halę pagal Eurolygos reikalavimus: įdiegti šiuolaikišką apšvietimą, arenos centre sumontuoti kubą, sutvarkyti automobilių stovėjimo aikštelių infrastruktūrą, sekretoriato ir Eurolygos personalo kambarius, įdiegti greitaeigį internetą, įrengti daugiau tualetų.

Eurolygos nuostatuose nurodytas galutinis terminas ir nenumatyta jokių išimčių.

Jau aišku, kad svarbiausieji reikalavimai nebus įvykdyti. „Žalgiris“, regis, yra vienintelis Eurolygos klubas, kurio arena neatitinka reikalavimų.

Visi Eurolygos klubai turi sutartis su šia organizacija ir jose numatyta, dėl ko gali būti atimtos licencijos dalyvauti stipriausiame Europos krepšinio turnyre. Reikalavimų nevykdymas – viena tokių priežasčių.

Tolesnis Eurolygos veiksmų scenarijus gali būti toks: po pirmųjų „Žalgirio“ namų rungtynių Sporto halėje spalio 31-ąją mačo komisaras įrašys visus neatitikimus į protokolą, klubas gaus įspėjimą, baudą ir bus nurodytas dar vienas terminas susitvarkyti arba pasirinkti kitą areną, esančią ne toliau nei 300 kilometrų nuo Kauno. Kitu atveju „Žalgiriui“ nebebus leidžiama žaisti Eurolygoje.

Kauno klubo vadovai tuomet rinktųsi naująją Šiaulių areną. Vis arčiau nei Ryga.

Netiki grasinimais

Eurolygos inspektoriai visus Sporto halės neatitikimus reikalavimams surašė dar vasario mėnesį. Kauno klubo vadovai informavo apie tai savivaldybę ir surašė, ką reikia pakeisti halėje, kol Kaune atsiras nauja arena. Tačiau Kauno vadovų nuomonė aiški – investuoti kelių milijonų į seną Sporto halę nėra prasmės.

Ketvirtadienį Ispanijos sostinėje Madride vykusioje Eurolygos asamblėjoje vienam „Žalgirio“ vadovų Gediminui Navikauskui vėl teko raudonuoti prieš kolegas, kurie atvirai stebėjosi kauniečių nesugebėjimu susitvarkyti arenos ir retoriškai klausė, ar miestas pajėgus apskritai turėti Eurolygos komandą, jeigu negali net elementariai parengti varžyboms arenos?

Kauno meras Andrius Kupčinskas neabejoja, kad miestas turi išlaikyti komandą Eurolygoje, kuri po poros metų vis dėlto turės naują areną. O dabar investuoti kelių milijonų litų į kubą nėra jokių galimybių.

Regis, Kauno vadovas nelabai tiki Eurolygos grasinimais ir vadina tai labiau „Žalgirio“ politikavimu nei realia grėsme: „Kiek galime, tiek padedame „Žalgiriui“. Ir paramą padidinome nuo 3 iki 4 milijonų. O investuoti į Sporto halę – tas pats, kas remontuoti seną zaporožietį. Artimiausiame tarybos posėdyje spręsime dėl apšvietimo, VIP aikštelės, bet nėra jokių galimybių įvykdyti visus reikalavimus. Nematome prasmės tai daryti, nes po poros metų vis tiek tikimės turėti naują areną. Tai turėtų suprasti ir „Žalgirio“ vadovai, kurie, manau, be reikalo bando mus šokdinti.“

Skirtingi įkainiai

Į klausimą, ar gerai jausis Kauno vadovai ir politikai, jeigu „Žalgiris“ bus priverstas išvykti iš Kauno ar netgi bus išmestas iš Eurolygos, meras atsakė: „Mes niekada gerai nesijaučiame laikydamiesi tokios bado dietos. Bet turime gyventi esamomis sąlygomis. Ir netikiu, kad „Žalgiris“ išvyks iš Kauno, manau, tai yra tam tikra spaudimo ir politikavimo forma. Klubo vadovai galėtų būti kantresni. Sumažinus gyventojų pajamų mokestį, nesurenkame miesto biudžeto ir negalime aukščiau nei visos miesto problemos iškelti vienintelio „Žalgirio“. Tai nėra tik savivaldybės komanda.“

Meras tikino, kad dėl svarbios miesto įvaizdžio dalies – „Žalgirio“ – daro viską, ką gali, tačiau pripažino, kad savivaldybėje ne visi yra šios komandos gerbėjai ir yra susipynę ne tik sportiniai, bet ir politiniai niuansai.

Užsispyrimu meras pavadino ir „Žalgirio“ sprendimą nežaisti Lietuvos ir Baltijos krepšinio lygų (LKL ir BBL) rungtynių Sporto halėje.

Tačiau „Žalgiris“ taip pasielgė dėl finansinių išskaičiavimų. Šį sezoną už LKL namų rungtynes klubas turi mokėti 6500 litų, BBL – 7500, Eurolygos – 15000.

O antroji miesto komanda „Aisčiai-Atletas“ visus mačus žais halėje ir už tai, miesto tarybos sprendimu, mokės tik po 3500 litų.

„Sąlygos skirtingos, nes neimame pinigų iš žiūrovų. Jei apmokestintume žiūrovų įėjimą, sirgalių nesulauktume arba jų būtų visai mažai. Esame jauna komanda ir norime suteikti žmonėms galimybę matyti krepšinį“, – „krepsinis.net“ citavo „Atleto“ klubo direktorių Mindaugą Puidoką.