Praėjusią savaitę Belgrado „Crvena Zvezda“ klubo prezidentas Nebojša Čovičius prakalbo apie Eurolygoje bręstančias permainas.
Esą reaguojant į koronaviruso krizę, svarstoma galimybė pasekti NBA pavyzdžiu ir pasisiūdinti išlaidas žaidėjams ribojančią algų kepurę.
„Panašu, kad ruošiamasi algų kepurės įvedimui. Todėl Eurolyga pataria kol kas nesudaryti jokių naujų sutarčių kitam sezonui“, – savo šalies žiniasklaidai teigė Serbijos čempionų vadovas.
Tačiau P. Motiejūnas Delfi patikino, jog kol kas šia linkme toli nepasistūmėta. Anot jo, dabar lygos vadovybei ir klubams rūpi tik šio sezono dilema.
„Šita tema kalbama jau trejus metus, bet kol kas nėra ką papasakoti, nėra jokių konkrečių planų. Daugiau ar mažiau visi suprantame, kad tai būtų reikalinga, tačiau ant popieriaus dar niekas nesuguldyta“, – sakė „Žalgirio“ direktorius.
Kitą pirmadienį Eurolyga turėtų nuspręsti, ar pratęsti kovo 12 d. sustabdytą sezoną. Tai padaryti ketinama liepos 4-26 dienomis visoms 18 komandų susirinkus viename mieste.
Baigiamojo turnyro šeimininku tapti pretenduoja Kaunas, Belgradas, taip pat minimos Liublianos (Slovėnija), Atėnų (Graikija), Kelno (Vokietija) kandidatūros.
Jei būtų nutarta nerizikuoti ir sezoną atšaukti, tai tik pagilintų finansinį nuopuolį, kurį dabar patiria stipriausios žemyno ekipos.
Ir algų kepurės klausimas taptų dar aktualesnis.
– Kokia būtų jūsų asmeninė nuomonė apie algų kepurės tikslingumą koronaviruso atakuojamoje Eurolygoje? – Delfi paklausė P. Motiejūno
– Manau, finansinė praraja tarp klubų dėl pandemijos tikrai gali išaugti, žirklės gali išsiplėsti. Vieniems stabilumą garantuoja savininkai, o mums, kurie užsidirbame iš bilietų pardavimų, yra labai daug klaustukų. Juk neaišku, kada žiūrovai galės grįžti į sales. Todėl tikrai remčiau tokias idėjas, nes klubų konkurencingumą reikia palaikyti.
Apskritai aš ne kartą esu pasisakęs, jog klubai turi būti jei ne pelningi, tai bent jau ne nuostolingi. Kai klubą išlaiko jo savininkas, viskas kybo ant vieno žmogaus, rizika yra labai didelė. Puikiai žinome iš savo turėto pavyzdžio, kas būna, kai toks žmogus pabėga. Manau, niekas nuo to neapsaugotas. Ir kuo daugiau bus taisyklių, skatinančių Eurolygoje panašų verslo modelį kaip NBA, tuo bus geriau.
– Eurolygos prezidentas Jordi Bertomeu, kalbėdamas su žiniasklaida, ne vieną sykį skeptiškai įvertino klubų išlaidų krepšininkų atlyginimams ribojimą. Kas pirmiausia galėtų inicijuoti tokias finansines taisykles?
– Poreikį diktuoja pati situacija. Bet nereikia susikoncentruoti vien į algų kepurę – tam tikri žingsniai kontroliuojant biudžetus ir iki šiol buvo daromi, stengiamasi riboti priklausomybę nuo savininkų. Neverta tikėtis, kad vieną dieną copy/paste principu įvesime algų kepurę kaip NBA lygoje – kalba daugiau eina apie tai, kaip apskritai rimčiau subalansuoti biudžetus, skatinti konkurenciją tarp klubų.
– Anot N. Čovičiaus, Eurolyga patarė klubams neskubėti sudarinėti naujų sutarčių kitam sezonui. Iš tiesų gavote panašių rekomendacijų?
– Patys klubai tai supranta. Jie yra kelių rūšių: vieni turi turtingus savininkus ir dabar gali sau leisti, ką tik nori. Nes žino, jog prireikus ateis savininkas ir padės trūkstamus pinigus ant stalo. Kas sugeba veikti net ir dabartinėmis sąlygomis, tie galbūt ir dirba. Bet tokių klubų yra tik keli. O kitiems, kurie priklauso nuo prekybos bilietais ar rėmėjų, dabar rašytis sutartis būtų ne laikas. Niekas nežino, kiek kris žaidėjų kainos: ar 20, ar 50 proc. Reikia tiesiog išlaukti.
– Jūsų nuomone, ar pagrįsta būtų pagrindine pretendente surengti baigiamąjį Eurolygos turnyrą laikyti Liublianą – dėl to, jog Slovėnijos vyriausybė pirmoji žemyne atšaukė karantiną, įskaitant ir kelionių suvaržymus?
– Nežinau, norėčiau mus priskirti prie favoritų. Aišku, pas slovėnus situacija jau pažengė į priekį, bet ir mes sėkmingai einame ta pačia kryptimi. Tikiuosi, kad iki liepos pasivysime, jei tik viskas klostysis laimingai.
– Klubui šių varžybų organizavimas būtų finansinė paspirtis?
– Ne. Mūsų motyvai – galimybė žaisti namuose ir ekonominis poveikis visai šaliai, kurį atneštų atvykę svečiai: užsipildytų viešbučiai, restoranai. Dėl to labai norėčiau, kad viskas vyktų pas mus.
– Ar jau domėjotės galimybėmis susigrąžinti legionierius iš JAV ir Australijos, jeigu sezoną bus nuspręsta atnaujinti?
– Ne, neklausėme. Kalbamės su žaidėjų agentais, yra sutartys, įsipareigojimai grįžti per tam tikrą laiką. Manau, čia problemų nekiltų. Nesakau, kad visose Eurolygos komandose šitaip – skaitome naujienas. Bet „Žalgirio“ atveju esu optimistas, nes mūsų kolektyvas buvo tikrai draugiškas, manau, žaidėjai patys norėtų užbaigti sezoną.
– O jeigu vis dėlto Eurolyga šiame sezone nebegrįžtų, savaitę pasportavę lietuviai vėl būtų paleisti atostogų?
– Turbūt taip. Tuomet kaip visada susidėliosime vasaros planus. Turime daug perspektyvių jaunuolių, daug kas dirbs individualiai. Vasara bus šiek tiek kitokia, nes nevyks jaunimo čempionatai, todėl su jaunimu reikės mums dirbti, kad nepraleistų laiko veltui.
– Kaip tuomet atsiskaitytumėte su komandos nariais už likusią sezono dalį?
– Vadovautumėmės Eurolygos ir žaidėjų asociacijos susitarimu: jeigu sezonas bus nutrauktas, algos mažės 20 proc., o jeigu pavyks pratęsti – 15 proc. Su visais komandoje esame sutarę laikytis tokio plano. Manau, didžioji dauguma klubų elgiasi taip pat.
– Praėjusį mėnesį skaičiavote, jog dėl pandemijos „Žalgiris“ gali netekti trečdalio planuotų metinių pajamų. Dabar šį skaičių galite patikslinti?
– Patikslinti galėsiu, kai bus nuspręsta dėl sezono likimo. Bus aišku, kiek negausime pajamų iš Eurolygos, kiek pinigų reikės grąžinti žiūrovams už iš anksto įsigytus bilietus. Bet kokiu atveju tikrai nebus mažiau nei trečdalis.
– Kaip „Žalgiris“ šia prasme atrodo kitų klubų kontekste?
– Visų situacija – labai panaši, nuostoliai skaičiuojami milijonais. Manau, 20-30 proc. praradimai neišvengiami niekam.
