Apsisuko be tarybos leidimo

Areną valdanti bendrovė „Kauno arena“ dar neseniai priklausė vieninteliam savininkui – viešajai įstaigai Kauno „Žalgirio“ rėmėjas, kontroliuojančiai to paties pavadinimo krepšinio klubą.

Tačiau vasario pabaigoje padidinus „Kauno arenos“ įstatinį kapitalą nuo 310 tūkst. iki 1,3 mln. litų, naują akcijų emisiją išpirko bendrovė „Turtvalda“, kuri kartu tapo didžiausia akcininkė.

Dabar VŠĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas turi 23,85 proc., o „Turtvalda“ – 76,15 proc. akcijų.

Įstatinis „Kauno arenos“ kapitalas keturgubai padidintas buvo be Kauno savivaldybės žinios, nors Nemuno saloje įsikūrusios arenos koncesijos sutartyje toks reikalavimas yra įrašytas.

„Didindama įstatinį kapitalą, „Kauno arena“ turėjo gauti miesto tarybos pritarimą. Mes tą situaciją atidžiai stebime, ją įvertins teisininkai. Ar tai yra esminis koncesijos sutarties pažeidimas, ar ne, pasakyti negaliu, bet miesto tarybos sutikimo didinant įstatinį kapitalą gauta nebuvo“, – DELFI sakė A. Kupčinskas.

Visi keliai veda į eksbankininko kabinetą

„Kauno arenos“ direktorė Angelė Dementavičiūtė, kuri yra ir Kauno „Žalgirio“ rėmėjo valdybos narė, prieš kelias dienas DELFI paklausta, kas dabar yra „Kauno arenos“ akcininkai, konkretaus atsakymo vengė.

„Kauno arenos“ akcininkai yra VŠĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ir jos dalininkai“, – teigė A. Dementavičiūtė.

Dalininkai, kurių nenorėjo minėti viena „Žalgirio“ vadovių – bendrovė „Turtvalda“.

Kas yra toji lemiamą balsą sprendžiant „Žalgirio“ arenos valdymo reikalus per vieną dieną įgijusi įmonė?

„Turtvalda“ registruota Kaune visiems V. Romanovo pažįstamiems gerai žinomu adresu – K. Donelaičio g. 60. Šiame buvusiame „Pramprojekto“ pastate įsikūrusi ne tik „Ūkio banko investicinė grupė“, bet ir krūva kitų su V. Romanovo verslo imperija siejamų bendrovių. Kokia bebūtų „Turtvaldos“ tikroji paskirtis, jai tenkinti pakanka vieno darbuotojo, kuris, „Sodros“ duomenimis, dirba šioje bendrovėje.

Registrų centro duomenimis, didžiausi „Turtvaldos“ akcininkai yra bendrovės „Alumina Project“ (48,1 proc. akcijų) ir „Domus altera“ (27,25 proc.). Vėlgi, registruotos tame pačiame daugiaaukštyje, kur yra ir pagrindinis V. Romanovo biuras.

Įtaria, bet ne konkrečiai

V. Romanovo verslo viražus įdėmiau sekantys kauniečiai jau kuždasi, kad pertvarkydamas „Žalgirio“ struktūrą verslininkas ėmėsi priemonių, panašių į tas, kurias dalindamas jo valdytą Ūkio banką pasitelkė Lietuvos bankas.

Panaikinus tiesioginę „Kauno arenos“ priklausomybę nuo VŠĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas, pajamas iš komercinių renginių generuojanti ir savivaldybės išmokas gaunanti bendrovė buvo atskirta nuo skolose skęstančio klubo.

Paklaustas, ar šiuose manevruose neįžvelgia galimų skaudžių padarinių „Žalgirio“ klubui, A. Kupčinskas traukė pečiais.

„Galima kažką įtarti, bet konkrečiau komentuoti sudėtinga. Aišku, negalima perskirti „Žalgirio“ į gerąją ir blogąją dalis ir t.t. Mūsų pozicija yra tokia, kad „Žalgiris“ ir arena turi būti kartu, nes ji ne vien Europos krepšinio čempionatui buvo statyta“, – teigė meras.

Kaip jau rašė DELFI, mįslių užminė ir pačios VŠĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas dalininkų struktūros pertvarka.

Po jos 50,07 proc. dalininkų balsų įgijo „Ūkio banko investicinė grupė“ (ŪBIG), 31,6 proc. – žlugusio Ūkio banko akcininkė bendrovė „First Partneriai“, o 17,33 proc. – jau ne kartą minėta „Turtvalda“.

Tuo tarpu iki tol vieninteliu dalininku buvusiai bendrovei „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ beliko 1 proc. balsų.

Tokia permaina neturėtų stebinti, kadangi paskutinis „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centro“ turtas šiuo metu pardavinėjamas iš varžytinių, bendrovė turi šimtatūkstantinių skolų, o svarbiausia tai, kad jos akcijos mainais į 5,2 mln. litų paskolą buvo įkeistos Ūkio bankui, taigi, ateityje gali turėti naują šeimininką.

Arena miestui grįš po 22 metų

Primename, kad Kauno savivaldybė „Žalgirio“ arenos valdymo koncesijos sutartį 2010 metais pasirašė su ŪBIG valdomu VŠĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ir asociacijos „Kauno futbolo ir beisbolo klubas“ konsorciumu.

Koncesijos sutartyje numatyta įsteigti bendrovę, valdysiančią areną 25 metus. Savivaldybė įsipareigojo kiekvienais metais koncesininkui mokėti po 2,5 mln. litų, o arenos valdytojai – kasmet surengti po 75 renginius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (164)