Už daugiau nei 1200 kilometrų nuo tikrųjų savo namų – jau ilgiau nei metus karo niokojamos šalies Slobožanskės miestelio – įsikūrusi komanda skambią savo seriją tęsia tiek Europos taurėje, tiek ir Latvijos-Estijos lygoje, kur visiškai dominuoja (26-1). „Prometey“ pralaimėjimo skonio ir kvapo nejaučia jau visą ketvirtį, t. y. tris mėnesius – nuo pat gruodžios pradžios, nors namų rungtynes žaidžia Rygoje ir retkarčiais Kaune.
Ukrainos atstovai stebino krepšinio pasaulį ir pernai, kai pergalingai kovėsi FIBA Čempionų lygos TOP-16 etape, tačiau tuomet daug žadantį jų žygį nutraukė staiga prasidėjusi plataus masto kruvina rusų invazija. Iškart buvo skubiai išformuotos visos „Prometey“ komandos – krepšinio ir tinklinio.
„Visi pinigai ir kiti resursai dabar turi atitekti kariuomenei. Pirmiausia – pergalė kare, o tada – visa kita“, – pareiškė klubo prezidentas Volodymyras Dubinskis.
Visgi artėjant naujam sezonui „Prometey“ ne tik atgimė, bet ir sulaukė antro pagal pajėgumą bei prestižą žemyno turnyro – Europos taurės – kvietimo prisijungti prie dalyvių gretų ir jose pakeisti už borto išmestos agresorės Rusijos kolektyvą Krasnodaro „Lokomotiv“.
Titanai iš Ukrainos atsiraitojo rankoves ir ryžtingai ėmėsi darbo. Kaip reikiant įsibėgėję prometėjai (10-4), du kartus pranokę ir Panevėžio „7bet-Lietkabelį“, nuskuodė į pačią A grupės viršūnę ir vieni pirmųjų sugriebė bilietą į aštuntfinalį.
Maža to, matydami dabartinį „Prometey“ potencialą, lažybininkai nebeatmeta galimybės, kad būtent ukrainiečiai gali apskritai triumfuoti šių metų turnyre. Jų šansai vertinami kiek kukliai tik už dviejų Ispanijos klubų – Las Palmaso „Gran Canarios“ ir Badalonos „Joventut“.
Šioje vietoje galima priminti, kad pagal Europos taurės reglamentą, abi turnyro finalininkės gauna vietas kito sezono Eurolygoje. Tiesa, pastarąjį kartą taip nenutiko ir į aukštesnį lygį pakilo tik nugalėtojas Bolonijos „Virtus“, o kitą – teoriškai Bursos „Frutti Extra“ ekipai priklausiusį – kelialapį nugvelbė pusę milijonų eurų sumokėjęs ir vardinį kvietimą sumedžiojęs Belgrado „Partizan“, kritęs jau pirmame atkrintamųjų rate nuo tos pačios Bursos vyrų rankų.
Nors Eurolygos nuolatinio nario licenciją turintis Maskvos CSKA dėl Rusijos vykdomo brutalaus ir kraugeriško karo buvo suspenduotas sezonui, nepanašu, kad raudonarmiečiai jau artėjantį rudenį vėl būtų priimti į elitinių klubų šeimą. Net nepaisant to, kad maskviečių prezidentas Andrejus Vatutinas ir teigia, jog su turnyro organizatoriais palaiko ryšį kone kiekvieną dieną ir nuotoliniu būdu dalyvauja visose darbo grupėse bei kituose komitetuose.
Kur kas daugiau prošvaisčių, kad kitą sezoną pro Eurolygos duris žengs ne raudonas CSKA munduras, o šilumą ir šviesą nešantis „Prometey“.
„Tai – papildoma motyvacija. Reikės perduoti tai treneriui (šypsosi). Bet taip. Visi svajoja ir visi supranta, kad tas tikslas yra pasiekiamas – ne taip, kaip atrodė prieš sezono pradžią, kai rinkome komandą ir abejojome, ar pasirinkome teisingus žaidėjus ir ar einame teisinge linkme taktikos prasme. Dabar jau žinome, kad tai veikia. Suradome savo stipriąsias vietas, žinome ir silpnąsias, kurias turime slėpti.
Iš tikrųjų neseniai turėjome galimybę dar nusipirkti ir vieną Eurolygos žvaigždę – savininkai skyrė apie pusę milijono eurų, bet vyriausiasis treneris nusprendė, kad negriausime komandos chemijos ir žaisime su tais, su kuriais pradėjome“, – „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“ pasakojo Roneno Ginzburgo asistentas Mantas Šernius.
„Prometey“ krepšininkai tvirtai lyderiauja visoje Europos taurėje pagal perimtus kamuolius (vid. po 9,4) ir rikiuojasi antri pagal pelnomus taškus (vid. po 87,5).
„Pagrindinis tikslas jau įvykdytas – papuolėme į aštuntfinalį. Bet, aišku, žaidėjai – ambicingi ir mūsų ambicijos didėja. Tai yra natūralu. Visi matome, kad sezonas eina gerai, esame pagavę gerą bangą. Tikimės, kad tas rinktinių langas mūsų neišmuš. Grupėje liko ketverios rungtynės. Svajome apie pirmą grupės vietą, aplenkti Badaloną.
Dauguma amerikiečių yra išlikę iš praėjusio sezono, vieni kitus puikiai pažįsta. Čia turbūt ta sėkmės paslaptis. Ukrainiečiai taip pat labai padeda, ypač Issufas Sanonas. Žaidžiame labai nesudėtingą, paprastą krepšinį. Treneris duoda didelę laisvę lyderiams“, – pergalių priežastis vardijos M. Šernius.
Vis dėlto 39-erių metų strategas neslepia, kad krepšinio reikalus „Prometey“ rūbinėje dažnai užgožia karo tema.
„Žinau, kad dalies komandos krepšininkai jau nebeturi gerų savo draugų, kurie kariavo ir gynė savo tėvynę. Deja, bet kai kurių jau nebėra, labai daug ir sužeistų.
Mūsų klubo lokacija yra Dnipro miestas. Slobožanskė yra jo priemiestis. Kiekvienas didesnis įvykis fronte tikrai aptariamas mūsų rūbinėje – tiek su treneriais, tiek su žaidėjais. Vieni yra kilę iš vienos Ukrainos pusės ir daugiau žino tos vidinės informacijos iš vienur, kiti – iš kitur. Tuo viskuo pasidalinama.
Ukrainiečiai tikrai girdi ir jaučia didelę mūsų, lietuvių, paramą. Ypač visiems įstrigo pirmas tas garsus „Bayraktar“ nupirkimas. Tai jų šalyje nuskambėjo labai garsiai. Labai gerai atsiliepiama ir apie lietuvius savanorius iš fronto. Ta Lietuvos pagalba jiems yra svarbi ir jie drąsiai sako, kad dabar jau žino, kas yra tikrieji jų broliai. Tas karas išryškino, kas yra kas“, – pabrėžė M. Šernius.
Akivaizdu, kad „Prometey“ kovoja ne tik krepšinio aikštelėje ir ne tik dėl klubo šlovės.
„Mes tai darome dėl šio to didesnio – kaunamės už visą šalį. Tai – visai kitas dalykas. Žaidžiame su Ukrainos vėliava ant savo pečių. Atsižvelgiant į tai, kas nutiko per pastaruosius metus, jaučiame, kad turime nebaigtų reikalų“, – konstatavo legionierius iš JAV D. J. Kennedy.
